1. Tikra tiesa, katės miega vidutiniškai 13–14 valandų per parą, daugiausia dieną. Nieko keisto, jos tai paveldėjo iš savo didžiųjų giminaičių – vienintelis didžiųjų kačių priešas laukinėje gamtoje yra žmogus, kuris jas medžioja palyginti neilgai, tad šie plėšrūnai turėjo daug laiko įprasti prie tingaus gyvenimo ritmo.
2. Delfinams miegant sulėtėja tik vieno jų smegenų pusrutulio veikla, visos kitos funkcijos išlieka aktyvios, kadangi šie gyvūnai miega lėtai plaukinėdami po vandeniu.
3. Arkliai ir karvės gali miegoti stovėdami, tačiau tuomet jų miegas yra negilus, sapnuoja šie gyvūnai tik atsigulę.
4. Žirafos puikiai jaučiasi nemiegojusios kelias savaites.
5. Dykumų sraigės kartais išmiega ištisus trejus metus.
6. Egzotiškieji ančiasnapiai miegodami atlieka tokius pat judesius, kaip ir medžiodami vėžiagyvius, kuriais maitinasi. Manoma, kad miegant formuojasi įgūdžiai ir prisiminimai, tad tokie judesiai ančiasnapiams yra tarsi treniruotė.
7. Afrikos babuinai miega medžiuose, dažniausiai atsirėmę pėdomis ir jas įtempę – tai saugumo priemonė, užpuolus plėšrūnams galima akimirksniu peršokti ant kitos šakos ir išsigelbėti.
8. Šikšnosparniai miega žemyn galva taip pat saugumo sumetimais – šitaip juos sunkiau pastebėti, o jų sparnai yra per silpni, kad gyvūnas galėtų pakilti, kaip paukštis. Paprastai kalbant, jie turi tarsi įkristi į skrydį.
9. Albatrosai miega sklęsdami ore.
10. Seniau buvo manoma, kad skruzdės visai nemiega, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad skruzdė per dieną snūsteli 253 kartus! Tiesa, labai trumpam, vos minutei.
