Spalio pradžioje Alytaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į tarybos socialdemokratų frakcijos siūlymą, Kontrolės ir audito tarnybai, vadovaujamai Irenos Sedleckaitės, pavedė atlikti tarnybos planuose nenumatytą statomo Daugiafunkcio pramogų ir sporto komplekso auditą.
Siekta išsiaiškinti, kaip apskaitomos, saugomos ir panaudojamos liekamosios medžiagos iš rekonstruojamų Sporto rūmų, kurie statybų metu ir po jų įgyja kitą pavadinimą - Daugiafunkcis pramogų ir sporto kompleksas.
Auditas jau atliktas. Pateikus jo ataskaitą tarybos Kontrolės komitetui padaryta išvada pratęsti tyrimą dėl šiame komplekse atliktų papildomų darbų finansavimo.
I.Sedleckaitės teigimu, auditas parodė, kaip sudarytos sąlygos švaistyti savivaldybei priklausantį turtą, statybos darbų laimėtoją pasirinkti už vieną kainą, o paskui jam apmokėti už atliktus papildomus darbus, be savivaldybės žinios medžiagas sandėliuoti kaimyniniame rajone.
Pirmąkart susidurta su apribojimais
Kad šis auditas ypatingas, kažką norima nuslėpti, miesto savivaldybės kontrolierė I.Sedleckaitė ir jos pavaduotojas Arturas Juškauskas - abu Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai - pajuto iš karto.
Savivaldybės administracija į siūlymą bendradarbiauti atliekant auditą neatsakė. Tik pateikus raštišką kreipimąsi į laikinąjį savivaldybės administracijos direktorių Liną Joną Palionį ir tiksliai nurodžius prašomus dokumentus, gautos auditui atlikti reikiamų dokumentų kopijos. Dokumento, liudijančio, kur sandėliuojami krepšinio stovai, Kontrolės ir audito tarnyba negavo iki audito pabaigos.
„Audito metu tiesioginis bendravimas su savivaldybės administracijos skyrių vedėjais pirmąkart buvo apribotas. Mums buvo suvaržytos Vietos savivaldos įstatymu suteiktos teisės įeiti į patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus, iš audituojamo subjekto darbuotojų - visus reikiamus rašytinius paaiškinimus. Kaip vėliau paaiškėjo, tam įtakos turėjo paties mero Česlovo Daugėlos ryšiai su tikrinamu objektu“, - sakė I.Sedleckaitė.
Audito pradžioje kontrolieriai negalėjo numatyti, kad rekonstruojamų Sporto rūmų medžiagos nėra suskaičiuotos, užpajamuotos ir apskaitytos, tad nesitikėjo tokio savivaldybės administracijos pasipriešinimo, tiksliau, trukdžių išsamiai atlikti auditą.
Greitai išlindo mero ausys
Vasaros pradžioje, tik pradėjus rekonstruoti Sporto rūmus arba statyti Daugiafunkcį pramogų ir sporto kompleksą, čia ėmė dirbti mero šeimos bendrovės „Kortas“ technika. Ji sėkmingai darbuojasi iki šiol.
Statybos konkursą laimėjo dvi bendrovės iš Kauno - „Struktūra“ ir „Arauša“.
Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai, atliekančiai auditą dėl liekamųjų medžiagų apskaitos, saugojimo ir panaudojimo šiame objekte, taip pat greitai pasirodė kyšančios miesto mero ausys.
„Struktūros“ vadovai kontrolieriams apie šias medžiagas pateikė tokią informaciją - objekte demontuoti gelžbetoniniai gaminiai, pavyzdžiui, perdangos, sienų blokai, kolonos, išvežti į sąvartyną, metalinės santvaros saugomos Prienų rajone Balbieriškyje. Kodėl šias medžiagas prireikė vežti net į kaimyninį rajoną? Negi Alytuje pritrūko vietos joms saugoti?
Kontrolieriai, turėdami tikslą įsitikinti, ar tikrai Balbieriškyje yra savivaldybei priklausantis turtas, nuvyko į nurodytą vietą - buvusios šio miestelio spirito gamyklos teritoriją. Ir iš jos apsaugos darbuotojų išgirdo iš kojų verčiančią žinią - savivaldybei priklausantį turtą, tai yra iš rekonstruojamų Sporto rūmų atvežtas metalines santvaras, jie galės apžiūrėti tik gavę raštišką „Korto“ leidimą. Kontrolieriai norėjo patekti į mero šeimos statybų įmonei priklausančią teritoriją Balbieriškyje, o apsaugininkai paprašė gauti leidimus iš „Korto“, kitaip sakant, iš paties mero. Juk naivu tikėtis, kad „Korto“ vadovai savo veiksmų nederina su savininkais.
Apsaugininkai kontrolieriams nurodė ir kaip turi atrodyti „Korto“ išduotas leidimas apžiūrėti metalines santvaras Balbieriškyje - jame būtina išvardyti visų dalyvaujančiųjų apžiūroje pavardes. Net „Struktūros“ atstovas be „Korto“ leidimo nebuvo įleistas apžiūrėti čia palikto saugoti turto.
Medžiagomis susidomėta tarybai priėmus sprendimą
„Struktūra“ buvo įsipareigojusi saugoti 11 metalinių santvarų. Tačiau kontrolieriai šios įmonės nurodytoje „Kortui“ priklausančioje teritorijoje Balbieriškyje rado ne tik santvaras, bet ir susandėliuotus 237 gelžbetoninius gaminius, kurie neva buvo išvežti į sąvartyną. Taip pat aptiktas 21 iš rekonstruojamų Sporto rūmų atvežtas metalinis tiltelis. Šie tilteliai buvo sumontuoti Sporto rūmų salės viršuje ir naudoti tvarkant jos įrenginius.
Atliekant liekamųjų medžiagų patikrinimą pasigesta iš viso 176 gelžbetoninių gaminių, 280 kv. metrų šaligatvio plytelių, 10 vienetų, arba beveik 2 tonų, metalinių kolonų, 32-ejų durų.
Liekamųjų medžiagų apskaitos procedūros savivaldybėje pradėtos tik tarybai priėmus sprendimą Kontrolės ir audito tarnybai pavesti atlikti šių medžiagų apskaitos, saugojimo ir panaudojimo auditą statomame Daugiafunkciame pramogų ir sporto komplekse.
Savivaldybės liekamųjų medžiagų komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus pavaduotojo Albino Jasiulevičiaus, šio objekto liekamąsias medžiagas aprašė nuo tarybos sprendimo priėmimo praėjus net 25 dienoms.
Tuomet savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius užpajamavo 79 tūkst. litų vertės liekamųjų medžiagų.
Darbus priėmė net ne savivaldybės darbuotojai
Statybos rangos darbų sutartyje su „Struktūra“ ir „Arauša“ nurodyta, kad statybos metu atsiradusių projekte nenumatytų darbų bendra kaina turi būti šalių atskirai įvertinta ir už tai apmokėta iš savivaldybės lėšų. Nenumatyti darbai įforminami savivaldybės, statybos įmonių atstovų ir statybų techninio prižiūrėtojo pasirašytu aktu.
Audito metu nepateiktas nė vienas toks nenumatytų darbų įforminimo aktas. Savivaldybės administracijoje neužregistruotas Daugiafunkcį pramogų ir sporto kompleksą statančių bendrovių kreipimasis dėl atsiradusių papildomų nenumatytų darbų.
Tačiau kontrolieriai nustatė, kad liepos mėnesį šių darbų atlikta ir savivaldybės už juos apmokėta 390 tūkst. litų. 370 tūkst. litų iš šios sumos - už gelžbetoninių pamatų ardymą ir statybinių šiukšlių išvežimą.
Kelis papildomų darbų priėmimo aktus vizavo savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistė, o ne administracijos ar bent šio skyriaus vadovas. Darbus priėmė net ne savivaldybės darbuotojai, bet statomo objekto techninę priežiūrą vykdančios įmonės atstovas. Tad kontrolieriams pateikus audito ataskaitą tarybos Kontrolės komitetui padaryta išvada pratęsti tyrimą dėl minėtoje statyboje atliktų papildomų darbų. Nenumatyti darbai už 390 tūkst. litų įvykdyti deramai neįforminus dokumentų.
Ar naujame komplekse bus visi baldai ir įrenginiai?
Savivaldybės administracijai įvykdžius konkursą statyti Daugiafunkcį pramogų ir sporto kompleksą statybos darbų sutartis pasirašyta su Kauno bendrovėmis „Struktūra“ ir „Arauša“, kurios kompleksą bendrai dirbdamos įsipareigojo pastatyti už mažiausią kainą iš konkurse dalyvavusių įmonių - už 25 mln. 947 tūkst. litų. Prasidėjus statyboms „Araušai“ teismas iškėlė bankroto bylą. Tad šiuo metu gali būti vertinami tik „Struktūros“ įsipareigojimai savivaldybei. Šios statybų bendrovės jungtinės veiklos sutartis statant kompleksą su „Arauša“ nebeteko galios, „Struktūrai“ atitenka pinigai už statybas, ji turi prisiimti ir konkurso sąlygose numatytus įsipareigojimus.
Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojams kilo klausimas, ar naujame komplekse bus visi baldai ir įrenginiai. Ima aiškėti, kaip gudriai buvo galima laimėti savivaldybės skelbtą konkursą statyti didelės vertės objektą.
Daugiafunkcio pramogų ir sporto komplekso projektuotojai būsimus jo įrenginius ir baldus įkainavo 4 mln. 537 tūkst. litų. Įrenginių ir baldų poreikio žiniaraštyje yra 133 pozicijos su 5 tūkst. 44 vienetais baldų ir įrenginių. Toks pats baldų ir įrenginių poreikis pateiktas ir komplekso statybos viešojo pirkimo dokumentuose.
„Struktūros“ konkursui pateiktame pasiūlyme nurodyta 31 pozicija su 31 vienetu baldų ir įrenginių, kurių vertė - 20 tūkst. litų.
Švieslenčių sistemos tinklo įranga objekto sąmatoje įkainota per 2 mln. litų. „Struktūra“ savo pasiūlyme konkursui šiuos įrenginius įkainojo tik 630 tūkst. litų. Tad ši Kauno statybų bendrovė, I.Sedleckaitės teigimu, kaip prašė savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija, patvirtino, bet neįrodė, nepagrindė, kad visi baldai ir įrenginiai yra įvertinti pirkimo dokumentuose.
Mero siūlymas atleisti kontrolierę suprantamas
Šią savaitę, tuoj po to, kai Kontrolės ir audito tarnyba atliko auditą dėl liekamųjų medžiagų apskaitos, saugojimo ir panaudojimo rekonstruojant Sporto rūmus, miesto meras Č.Daugėla I.Sedleckaitei pateikė kasmetinio vertinimo išvadą. Kontrolierę siūloma atleisti iš pareigų.
Šio pasiūlymo priežastys panašios kaip pernykščiame kontrolierės darbo įvertinime, kurį pateikė meras, o palaimino savivaldybėje veikianti valstybės tarnautojų veiklos įvertinimo komisija ir miesto taryba. Tarnyba, vadovaujama I.Sedleckaitės, nepakankamai organizavo ir koordinavo įstaigos arba savivaldybės strateginio plano vykdymą, kontrolierė nepakankamai orientavosi į savivaldybės veiklos rezultatus, nesiekė sisteminio problemų ir procesų valdymo bei vertinimo, neatsakingai naudojasi valstybės tarnautojui suteiktų teisių bei kontrolieriaus pareigybei priskirtų funkcijų įgyvendinimu - šiais ir panašiais abstrakčiais dalykais meras kaltina kontrolierę.
I.Sedleckaitė sako tokio savo darbo įvertinimo iš mero ir tikėjusis: „Jo pykčio taurę perpildė auditas dėl medžiagų Sporto rūmuose. Prokuratūrai perdaviau tirti patikrinimo medžiagą dėl miesto kapinių tvarkymo, lėšų naujam tiltui per Nemuną statyti panaudojimo. Kažkas turi imti ginti valstybės, savivaldybės lėšų ir turto teisėtą panaudojimą.“
Pernai sulaukusi nepatenkinamo savo darbo įvertinimo ir praradusi kvalifikacinę klasę (dėl to sumažėjo kontrolierės atlyginimas), I.Sedleckaitė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, teisminis procesas vyksta iki šiol. Tuomet prasto savivaldybės mero įvertinimo kontrolierė sulaukė, kaip ji įsitikinusi, pirmiausia todėl, kad įžvelgė buvus pažeistus miesto bendruomenės interesus dabartiniams savivaldybės vadovams sužlugdžius derybas su „Maxima LT“ dėl prekybos ir pramogų centro statybos senos autobusų stoties vietoje, kur įsipareigota įrengti keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peroną, taip pat Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas panaudojus statant tiltą per Nemuną. Iš tiltui skirtų pinigų jį statanti bendrovė „Alkesta” buvo įsipareigojusi savivaldybei maždaug už 100 tūkst. litų nupirkti naują visureigį.
„Iš tiesų būtų įdomu sužinoti, kur dabar tas naujas „Nissan Pathfinder“, kuris, „Alytaus naujienoms“ pradėjus domėtis, tik pusdienį pastovėjo prie savivaldybės pastato ir dingo lyg į vandenį“, - klausia I.Sedleckaitė. Toli gražu ne vienai kontrolierei rūpi, kur išgaravo naujutėlis visureigis.
Alma Mosteikaitė
