Galbūt jums atrodo, jog „Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey, japonų rašytojas Harukis Murakamis bei pramoninio dizaino bendrovės „Studio 7.5″ kūrybiningai yra visiškai skirtingi. Žinoma, tam tikri skirtumai egzistuoja.
Tačiau principai, kuriais jie remdamiesi generuoja idėjas bei sukuria nuostabius kūrinius yra nepaprastai panašūs. Visi kūrybininkai mąsto labai panašiai, nors galbūt patys to nesuvokia.
Imtis veiksmo. Polinkis į veiksmą yra pati bendriausia savybė, kurią aptikome tarp profesionalių kūrybininkų. Nors tinkamas pasiruošimas prieš naują projektą yra būtinas, itin lengva pamesti save planavimo stadijoje. Žengę pirmąjį žingsnį gauname vertingą grįžtamąjį ryšį, kuris padeda iš naujo apibrėžti pradinę idėją.
Pradėk nuo mažo. Dažnai sugalvoję idėją, mes imame mąstyti plačiai ir per toli. Tokios mąstysenos minusas – atsiradę barjerai, kurie neleidžia imtis pirmojo veiksmo. Norėdami išvengti „mėlyno dangaus paralyžiaus“, suskaidykite idėją į mažus gabalėlius, kuriuos būtų galima įgyvendinti nedelsiant.
Bandyk ir klysk. Bandymai ir klaidos yra būtina kūrybinko gyvenimo dalis. Kaip teigia kompozitorius Ze Frankas, pradinės idėjos įgyvendinimas visuomet atrodo prastai. Svarbiausia dalis yra tolimesnis žinių sintezavimas, padedantis iš naujo apibrėžti pradinę idėją, patobulinti esamą versiją.
Susikurk tikslus ir reguliariai juos peržiūrėk. Dirbdami prie tam tikro projekto, ilgainiui mes sukuriame daug įdomių idėjų. Jei įgyvendinsite jas visas, tapsite „viskuo visiems“, t.y. „niekuo niekam“. Geriausias būdas išvengti šių spąstų yra glaustai nusakyti projekto tikslus ir reguliariai juos peržiūrėti bei atnaujinti.
Dirbk po truputį kasdien. Kūrybiniai projektai dažnai reikalauja dalyvavimo kasdien, tad nepaprastai svarbu išlaikyti pagreitį. Kai dirbate prie projekto kiekvieną dieną nors truputį, kūryba pasidaro lengvesnė, nes smegenys pripranta prie šios veiklos. Svarbu ne kiek laiko darbuojatės, o kaip dažnai.
Tegul tai tampa įpročiu. Nors rūtina gali pasirodyti nuobodi bei neįkvepianti, tačiau būtent ji sukuria pamatą tikram įžvalgumui. Savo knygoje Japonijos autorius Harukis Murakamis rašo apie savo griežtą įprotį keltis 5 val. ryte ir eiti miegoti 10 val. vakare – tai nepaprastai svarbu jo kūrybinei saviraiškai.
Suskaidykite didelius projektus į mažas fazes. Kai kurie kūrybiniai darbai gali truktis metus ar daugiau, tad būtina šį projektą suskaidyti į mažesnius etapus, kurioms užbaigti prireiktų kelių savaičių ar mėnesio. Nauda yra dviguba: 1) projektas tampa labiau sukontroliuojamas, 2) tam tikru metu būtina save apdovanoti.
Atsisakykite neproduktyvių susirinkimų. Reta veikla esti tokia neproduktyvi kaip susirinkimai. Jeigu privalote aptarti svarbius dalykus, pasistenkite, jog visi susirinkusieji žinotų, kodėl susirinkote. Vienos kompanijos vadovė susirinkimus pradėdavo klausimu: „Ar mes visi žinome, kodėl esame čia?“
Mokykitės ištarti „ne“. Norint sukurti puikų kūrinį, reikia koncentracijos, taigi teks atsisakyti daugybės viliojančių pasiūlymų. Kaip pavyzdį paimkime verslo knygų autorių Jimas Collinsas, kuris per metus dalyvauja tik 15 seminarų (už kiekvieną gauną 60 tūkst. dol. honorarą). Jei tektų pristatinėti pranešimus dažniau, nebeliktų laiko tyrinėjimams ir knygų rašymui.
Atminkite, kad visas taisykles turite laužyti. Tarp aukščiau esančių patarimų galite rasti ir įpročio bei rūtinos formavimą. Tačiau visi patarimai naudinga tol, kol veikia. Tikėtina, kad dažnai teks atsisakyti pastovios veiklos ir pabandyti kažką naujo: aplankyti muziejų, apeiti pastatą, pabendrauti su keistuoliu ar pan. Įpročių „laužymas“ pasiūlo naujų ir įdomių perspektyvų.
