Kaip Lietuvos vadovai dirba pavaldinių darbą

Siuntą į namus jums pristatė kurjerių tarnybos vadovas, o įsipilti kuro degalinėje padėjo ne įprastas operatorius, o bendrovės finansų departamento viršininkas?

Tokia praktika kai kurių Lietuvos įmonių nuolatinių klientų nebestebina. Dar daugiau – ne vienas aukščiausios grandies vadovas, kartais pats atsistojantis greta pavaldinių padirbėti, sako, kad šitaip nusileisti ant žemės reikėtų visiems vadovams.

Pažinti klientą

Štai telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ darbuotojai pradėdami darbą kompanijoje visi išbando, kokia yra paprasto „Bitės“ konsultanto duona. Pasak bendrovės vadovo Chriso Robbinso, taip daroma dėl to, kad svarbu kiekvienam darbuotojui pamatyti ir įsitraukti į darbą, atliekamą dėl kliento. „Tiesiogiai bendrauti su klientais nėra taip lengva, – aiškino verslininkas. – Jeigu taip būtų, visi būtų puikūs konsultantai. Mūsų išskirtinumas tai, kaip rūpinamės savo klientais, taigi mums visiems būtina turėti patirties šiame darbe. Ypač žmonėms, kurie nuolat ar tiesiogiai neturi galimybės pabendrauti su mūsų klientais.“

C. Robbinso nuomone, toks padirbėjimas su klientais leidžia „Bitės“ darbuotojams matyti, kokių paslaugų žmonėms reikia. „Dažniausiai nutinka taip, kad visai kitus darbus kasdieniame darbe dirbantys žmonės atranda daug dalykų, ką dar gali patobulinti savo darbe“, – tvirtino pašnekovas.

Anot jo, kiek laiko darbuotojas bus „pakeitęs“ profesiją, ką jam teks dirbti ir kiek informacijos aprėpti, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. „Visai neseniai prisidėję prie mūsų žmonės mokosi kiek ilgiau, jau esami darbuotojai – trumpiau. Kiekvienas pasirenka patogų pasiūlytą laiką, be to, siūlome pasidaryti „atostogas“ nuo įprastų darbų ir visą laiką skirti bendravimui su klientais“, – tvirtino verslininkas. C. Robbinsas tikino, kad tokių, kurie būtų atsisakę dalyvauti mokymuose, dar neatsirado, o tų, kurie po mokymų prisimena kiekvieną situaciją, – daug.

„Bitės Lietuvos“ vadovo nuomone, tokį mokymosi dirbti modelį galima būtų pritaikyti be išimties visuose Lietuvos versluose.

Padeda rasti sprendimus

Padirbėti degalinėse, kurios yra esminė verslo dalis, kaip sako „Statoil Lietuva“ vadovas Giedrius Bandzevičius, turi ir šios bendrovės darbuotojai. „Kiekvienas darbuotojas atėjęs į mūsų įmonę pereina programą, kurioje aiškiai sudėliota, ką žmogus turėtų išmokti, ką jam reikės dirbti, ką padaryti, – pasakojo verslininkas. – Kiekvienam punktui priskirtas atsakingas žmogus, o tam tikrose pozicijose yra net pokalbiai su generaliniu direktoriumi. Darbuotojas turi susipažinti praktiškai su visais departamentais, o tarp jų yra ir darbas degalinėje. Tai dėl to, kad mūsų pagrindinis darbas vyksta degalinėse.“

Tiesa, kai G. Bandzevičius atėjo dirbti į įmonę, tokia praktika nebuvo taikoma. „Tačiau mes turime „Statoil Day“ – vieną dieną per metus, kuri sutampa su mūsų kompanijos gimtadieniu, tą dieną visi centrinės būstinės darbuotojai būna paskirstomi po degalines, po 1–3 žmones važiuoja dirbti į jas. Tad degalinėse dirbau jau daug kartų, tai nėra naujiena“, – pasakojo vadovas.

Anot jo, padirbėti degalinėse yra tiesioginė nauda pirmiausia bendraujant tarpusavyje. „Žmonės, kurie kuria įvairias užduotis, prašo užpildyti ataskaitas, žymiai tolerantiškiau žiūri į degalinės darbuotojų krūvius, žino, kad jie tikrai daug dirba ir kad jiems prioritetas – klientai. Ypač tai pajunta žmonės, neturintys tiesioginio ryšio su degalinėmis“, – aiškino vadovas. Be to, tokia darbo praktika atneša ir naudingų sprendimų, mat bendraudami su dirbančiaisiais degalinėse, dirbdami patys „Statoil Lietuvos“ centrinės būstinės darbuotojai pamato ir išgirsta, kaip būtų galima veiksmingiau ir greičiau išspręsti vieną ar kitą problemą.

Anot G. Bandzevičiaus, panašus darbo modelis turėtų būti ir mažmeninės prekybos, gamybos įmonėse: „Gali visą dieną sėdėti biure ir kurti teorines koncepcijas, tačiau jos neveiks. Įmonių, kurios užsiima pardavimu, vadovai taip pat turi jausti pulsą, pamatyti gyvą klientą, nuvažiuoti su pardavėjais į susitikimus. Gamyboje taip pat sunku tikėtis, kad priimsi tinkamus sprendimus, jei būsi tik vadovas. Tai verslas ir jeigu vadovai neskiria tam laiko, sunku tikėtis atitinkamos sėkmės.“

Mato, kaip efektyvinti

Užsisakę siuntą iš bendrovės DHL netikėtai galite sulaukti ne tik paprasto kurjerio, bet ir paties bendrovės vadovo. Kompanija nusprendė, kad retkarčiais patirti, kokia yra žemesnės grandies darbuotojų kasdienybė, turėtų visi vadovai. „Susipažįstame su darbuotojų darbu, išgirstame atsiliepimų apie kompaniją tiesiai iš klientų, parodome savo darbuotojams ir klientams, kad jie mums yra svarbūs“, – vardijo „DHL Lietuvos“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas. Viena priežasčių, kodėl kompanija ėmėsi tokios iniciatyvos, – noras būti arčiau klientų.

Kol kas „DHL Lietuva“ iniciatyvą, kai vadovai keliauja su pavaldiniais išvežioti siuntų, tik pradėjo vykdyti, tad rezultatų M. Pivoriūnas dar neapibendrino. „Vis dėlto, mūsų nuomone, tokie dalykai turėtų vykti reguliariai, bent jau vieną kartą per metus, o galima ir dažniau, – teigė jis. – Tokios išvykos su pavaldiniais pirmiausia naudingos priimant sprendimus, formuojant įmonės strategiją. Be to, vadovai išgirsta pastabų ne tik apie kurjerių darbą. Jeigu, pavyzdžiui, finansų direktorius važiuoja su kurjeriu, jis išgirsta atsiliepimų ir apie savo skyriaus darbą.“ Panašu, sistema pasiteisino, nes kol kas ir darbuotojai, ir klientai ją vertina tik teigiamai.

Paklaustas, ar vadovo buvimas šalia nesuvaržo pavaldinio, M. Pivoriūnas atsakė neigiamai. „Pats buvau išvažiavęs ir nemačiau, kad žmogus būtų susikaustęs, nemanau, kad pas mus žmonės bijo pasakyti“, – sakė jis. Generaliniam „DHL Lietuvos“ vadovui po tokios „išvykos“ pro akis neprasprūdo kurjerių užimtumas ir įtemptas darbo krūvis. „Matydamas kurjerių darbą supranti, kiek gali efektyvinti jį, – teigė vadovas ir prisipažino, kad pasivažinėjęs su pavaldiniais suprato, jog papildomą krūvį pridėjus jiems būtų per sunku. – Man atrodo, kiekvienoje įmonėje svarbu, kad vadovas nusileistų ant žemės ir pasižiūrėtų, kas vyksta.“

Naudinga įmonėms

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Alvydas Punis tikino, kad tokie apsikeitimai įmonėms ir patiems darbuotojams – tik į naudą. „Tai kompetencijos ribų praplėtimas ir poreikio bendradarbiauti patenkinimas. Pasijusti kolegų kailyje visuomet sveika“, – tikino jis.

A. Punis pasakojo, kad nors Lietuvoje tokia praktika nėra paplitusi, kai kurios įmonės renkasi dar kitokį susipažinimo su kolegų profesijomis būdą. „Viena įmonė balandžio 1-ąją traukdavo burtais pareigybes ir vieną dieną dirbdavo jas. Net jeigu kas nors supykdavo, tai buvo balandžio pirmoji. To reikia, kad būtų geriau žinoma, kas ką daro, kaip reikia bendradarbiauti“, – tvirtino jis.

Specialisto nuomone, pasikeisti specialybėmis bent dienai turėtų visi, kurie neturi tiesioginio kontakto su klientais, ir daugelis kitų. „Galėtų biuro darbuotojai pasikeisti su dirbančiais už biuro sienų, o žmonės, kurie kritikuoja vadovus, galėtų vieną dieną jais padirbėti ir suprasti, kaip viskas vyksta“, – siūlė pašnekovas.