Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja taip sparčiai, kad netrukus viena populiariausių dainininko Marijono Mikutavičiaus dainų „Trys milijonai“ įgaus baugiai tikrovišką tiesioginę prasmę. Nors neigiamų natūralios gyventojų kaitos rodiklių tempai pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau pažvelgus į bendrą demografinį šalies paveikslą matosi, kad situacija negerėja.
Lietuva toli gražu nėra vienintelė šalis susidūrusi su gimstamumo problemomis. O labai toli žvalgytis nereikia. Viena iš Baltijos „sesučių“ – Estija taip pat atsidūrė panašioje situacijoje. Skirtumas tik tas, kad estai vis dėlto nutarė imtis veiksmų.
Finansinė parama
Pagal prieš amžius amžinuosius susiformavusį stereotipą itin lėtais laikomi estai šįkart pralenkė lietuvius. Vos mažiau kaip prieš mėnesį Estijos valdžios atstovai nutarė, kad dėl taupymo priemonių šalyje padidėjus skurstančių šeimų skaičiui, būtina paskatinti gimstamumą. Ir tą, anot jų, įmanoma padaryti tik suteikiant didesnę finansinę paramą.
Priimti sprendimai, tiesa, įsigalios tik 2013-ųjų viduryje. Estų valdžia nusprendė, kad nuo kitų metų liepos parama už pirmuosius du vaikus skurdžioms šeimoms padvigubės, o už kiekvieną kitą vaiką padidės dviem trečdaliais. Skiriamos išmokos visiškai nepriklausys namų ūkio gaunamų pajamų.
Estai paskaičiavo, kad dėl tokio sprendimo jiems papildomai reikės apie 18 mln. litų. Tačiau ši piniginė injekcija leis paremti 70 tūkst. šeimose augančių vaikų. Anot vietos valdžios, gyventojų skaičiaus mažėjimo, kuris kelia grėsmę ilgalaikėms biudžeto perspektyvoms, sustabdymas turi tapti vienu pagrindinių šalies tikslų.
Netiki perspektyvomis
Natūralaus šeimos planavimo konsultantė Ingrida Radienė pateikto Estijos pavyzdžio siūlė nesureikšminti. „Lietuvoje, palyginus su tam tikromis šalimis, sudarytos dar gana geros sąlygos auginti vaikus. Jos pastaraisiais metais šiek tiek suprastėjo, bet vis tiek liko pakankamai geros. Yra šalių, kur moteris iš viso nėra išleidžiama motinystės atostogų. Nepaisant to, toms šalims negresia žmonių skaičiaus mažėjimas. Todėl tikrai esu įsitikinusi, kad ne pinigai yra gimstamumo skatinimo variklis“, - pabrėžė I. Radienė.
Specialistė dar kartą pabrėžė, kad vien finansinėms injekcijoms neįmanoma pakeisti susidariusios situacijos, kai lietuvių šeimos atsisako minties turėti vaikų: „Pirmiausia, būtina formuoti teisingą požiūrį į šeimos planavimą. Reikia daugiau dirbti siekiant šeimos gerovės. Tik taip pavyktų skatinti bendrą populiaciją.“
Anot jos, šiuo metu nėra socialinių reklamų, kurios parodytų žmonėms, jog susilaukti vaikelio nėra blogai. „Visuomenėje nėra bendro šeimos įvaizdžio. Labiau išvystytas kontraceptinis mentalitetas. Žmonės neprižiūri savęs ir savo kūno, nori viską kontroliuoti, nors visi procesai buvo suformuoti gamtos“, - pabrėžė I. Radienė.
Specialistė pridūrė, kad valdžios atstovai galėtų nesukti galvos dėl to, kokią paramą skirti šeimai, tačiau jie turėtų pasirūpinti erdvių šeimų laisvalaikiui kūrimu, išspręsti darželių problemas: „Gimstamumas padidės, kai jauni žmonės pamatys, kad vaikui bus kur pažaisti su draugais kieme arba jį bus galima palikti darželyje. Taip pat reikia griežčiau apibrėžti sąlygas, kad moteris po motinystės atostogų ramiai galėtų sugrįžti į darbą. Turi būti užtikrinta, kad vaikui susirgus ji galės išeiti iš darbo ir jį slaugyti.“
Pabaigai I. Radienė pridūrė, kad pastaraisiais metais tuokiasi vis vyresni vyrai ir brandesnės moterys: „Apie vaiką pagalvojama, kai sulaukiama 35-erių arba dar daugiau metų. O prieš tai, per visą vaisingą laikotarpį, moteris pastoviai vartoja kontracepciją, kuri, vartojant ilgą laiką, pakenkia organizmui. Didžiąją dalį vaisingo laikotarpio moteris saugosi vartodama kontraceptines priemones, o kai nori susilaukti vaikelio, deja, to padaryti nebepavyksta.“
Pagrindinės šeimos politikos nuostatos
Anot specialistų, siekiant pagerinti gimstamumo situaciją, būtina padėti šeimai išvengti priklausomybės nuo valstybės paramos, palaikyti šeimas su vaikais, patekusias į ypač sunkią padėtį. Turima omeny – daugiavaikės, nepilnos šeimos, bedarbės, šeimos, kuriose auga negalią turintys vaikai.
Taip pat svarbu išsaugoti ir tobulinti šeimos pašalpų sistemą, taip pat minimalių (nemokamų) socialinių garantijų vaikams švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, sveikatingumo poilsio sferose sistemą, socialinio draudimo vystymą ir dalinę išlaidų kompensaciją mokamų paslaugų sferoje.
Atkreipiamas dėmesys, kad svarbu padėti šeimai realizuojant auklėjimo funkcijas (lengvatiniai užimtumo režimai tėvams, ikimokyklinio auklėjimo sistemos vystymas, tėvų pedagoginis švietimas, ir pan.).
Taip pat būtina nepamiršti padėti vaikams išsaugoti šeimyninę aplinką, atkurti ją tiems, kurie prarado tėvų globą. Tai tik keli viešoje erdvėje paskelbti prioritetai.
