Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.
Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.
„Vienintelis būdas pasiekti geresnio augimo – stiprinti vidaus rinką, kuri vis dar yra gan silpna”, – teigė ekonomistas. – Vien minimalios algos didinimas šios problemos neišspręs. Reikia mažinti ir socialinės apsaugos mokesčius.”
Pasak G. Nausėdos, laisvesnė vyriausybės išlaidų politika sukeltų riziką biudžeto deficito perviršiui. Dėl to reikia imtis politikos, kuri nereikalautų didelių išlaidų, pavyzdžiui, darbo lankstumo didinimo bei verslo reguliavimo mažinimo.
„Taip pat reikia augimą skatinančių priemonių, tokių kaip, skaidrios ir lengvai suprantamos mokesčių sistemos. Be to, reikia nebedidinti pajamų ir pelno mokesčių, nes jie labai veikia investicinį klimatą“, – aiškino G. Nausėda. Ekonomistas mano, kad jei būtų tinkamai sprendžiamos šios problemos automatiškai sumažėtų ir emigracija.
Reikia euro
Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, pačios svarbiausios šiuo metu užduotys Lietuvai – euro įvedimas ir bankų sąjunga.
„Taip pat reikia ieškoti verslo finansavimo alternatyvų, – sakė ministras. – Europoje tik 20 proc. verslo skolinasi ne iš bankų, o JAV šis rodiklis siekia 80 procentų. Mums reikia Lietuvoje ieškoti naujų šios problemos sprendimų.“
Vienas jų galėtų būtų Europos lėšos, mano R. Šadžius. Europos investicinis bankas yra pasiryžęs finansuoti ne tik didelius infrastruktūrinius projektus, bet ir vidutinį bei mažą verslą.
„Taip pat mokesčiai Lietuvoje turėtų būti skaidrūs ir stabilūs, – mano R. Šadžius. – Jie turi būti nechaotiški, pasverti, patikrinti, pagal visus kriterijus. Niekas nemėgsta mokėti mokesčių, tad mokesčių sistema bent jau turi būti teisinga. Kad vyktų būtų geras ryšis tarp verslo ir visuomenės.“
Be to, R. Šadžiaus teigimu, mokesčių sistemą galima pritaikyti inovacijų plėtrai. Pavyzdžiui, galima taikyti mokesčių lengvatas tyrimams ir plėtrai bei technologijų gerinimui.
„Yra klausiama, kas mus turėtų vesti į priekį: eksportas ar vidaus rinka? Aš manau, kad pagrinde mūsų ekonomikos pažanga turėtų būti paremta mūsų vidiniais ištekliais, žmonių kapitalu, mūsų žiniomis“, – dėstė ministras.
Reikia kartų kaitos
Lietuvos ekonomika yra gera, bet ne išskirtinė, mano Jamesas Oatesas, „Cicero Capital“, generalinis direktorius, o pagrindinė to problema – emigracija.
„Manau, kad išvažiuojančių žmonių srautą lemią ne ekonomiką, bet kultūrą – tai kelia nerimą. Žmonės išvažiuoja ne šimtais, ne tūkstančiais, bet šimtais tūkstančių“, - sakė J. Oatesas.
Rytų Europos finansų analitiką taip pat neramina tai, kad Lietuvoje nevyksta kartų kaita.
„Aš nematau ministerijose dvidešimtmečių, trisdešimtmečių žmonių. Mane neramina tai, kad ten dirba žmonės mano amžiaus. Tai turėtų pasikeisti. Turėtų vykti kartų kaita, - aiškino J. Oatesas. – Aš matau tuos pačius senus verslininkus vadovaujančius verslui ir vykdančius verslą tuo pačiu senu būdu. Tai tragiška.“
Kalbėtojo manymu, Lietuvos vyriausybė turėtų įtraukti į valstybės gyvenimą lietuvių diasporą.
„Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės išvyksta ir nebegrįžta, – sakė J. Oatesas. – Ji gali nuo tinkamos tapti išskirtine, bet norint tai pasiekti reikia galvoti neįprastu būdu, reikia naujos kartos.“
Privatizacijos tąsa
Taip pat Lietuva turėtų pabaigti valstybinių įmonių privatizaciją, mano „JP Morgan“ vyresnysis bankininkas Darius Daubaras.
„Reikia daugiau privatizacijos. Ji kažkodėl staiga sustojo. O valstybinėse įmonėse slypi daug vertės. Jos Lietuvoje, palyginus su Europa, atneša labai mažai pelno. Jos turėtų būti našesnės.“ Jei įmonės būtų privatizuotos, bent iš dalies. Jos būtų suinteresuotos ieškoti geresnių specialistų vadovaujančioms pozicijoms, o tai padėtų sukurti geresnę įmonių valdymo kultūrą. Įmonės dirbtų našiau, įmonės neštų daugiau dividendų vyriausybei bei suteiktų geresnes paslaugas žmonėms, mano D. Daubaras.
Be to, vietinės kapitalo rinkos pritrauktų daugiau užsienio investuotojų, sakė bankininkas.
Geresnis išsilavinimas
„Daug žmonių sakė, kad Lietuva yra sėkmės istorija. Bet dabar reikia susikoncentruot, kaip Lietuva augins savo BVP“, - aiškino Rūta Laukien, „C.W. Downer“ direktorė.
„Lietuvoje yra daug išsilavinusios kvalifikuotos darbo jėgos. Reikia sutelkti dėmesį į aukštąsias technologijas, biotechnologijas, farmacijos pramonę, – teigė R. Laukien. – Taip būdas, kuriuo galime galvoti apie didesnius dalykus ir padaryti stiprią įtaką ekonomikai.“
Tačiau reikia daug padaryti skatinant versliškumą bei kūrybingumą. „Reikia to mokyti pradinėse ir vidurinėse mokyklose“, – sako R. Laukien. Universitetuose reikia daugiau dėmesio kreipti praktinių įgūdžių vystymui, tyrimams bei plėtrai.
Taip pat, pasak R. Laukien, geroms idėjoms Lietuvoje pritrūksta investicijų. Esą reikia užtikrinti daugiau rizikos kapitalo.
Mokesčių reforma
JK dirbantis investuotojas Žilvinas Mecelis mano, kad Lietuvai pritraukti sėkmę užsienyje pasiekusius emigrantus trukdo ir dabartinė mokesčių sistema, ypač „Sodros“ lubos.
„Jei aš, tarkim, noriu pasamdyti Darių (Darių Daubarą, - aut. past.), aš turiu jam mokėti milijoną litų. Bet aš jam sakau: tu turėsi per metus sumokėti 350 tūkst. litų „Sodrai“. Jei tave atleis tu gausi 700 litų per mėnesį. O išėjus į pensiją daugiausia galėsi gauti 7000 litų per mėnesį. Tai tragedija. Tai nepriimtina pasaulinio masto lyderiams.“
Pasak Ž. Macelio, Lietuvai reikia didelės mokesčių reformos, kuri įdiegtų teisingą mokesčių sistemą.
Taip pat investuotojas mano, kad reikia ir praktiškos imigracinės politikos. Esą šiuo metu labai sudėtinga imigrantams atvykti dirbti į Lietuvą. Bet, anot investuotojo, jeigu jie moka mokesčius, tai imigrantams turėtų būti paprasčiau gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Galimybė – pirmininkavimas ES
Neseniai Lietuvoje įsikūrusios Amerikos-Lietuvos verslo tarybos prezidentas Ericas Stewartas siūlo Lietuvai geriau išnaudoti pirmininkavimą ES.
„Amerikiečiai jaučia, kad Lietuvoje yra daug galimybių. Jūsų švietimo lygis yra labai aukštas, jūs esate regiono „hub‘as“, čia mažos verslo vykdymo sąnaudos. Be to, jūs įspūdingai įveikėte krizę, - sakė E. Stewartas. – Manau, kad pirmininkavimas ES bus galimybė jums sukurti savo prekės ženklą ne tik regione, bet visame pasaulyje.“
Taip pat, E. Stewartas teigia pastebėjęs, kad įmonėms Lietuvoje netrūksta finansų išteklių, bet trūksta pasitikėjimo ir noro investuoti. Dėl to reiktų įsiklausyti į šių įmonių problemas.
Galiausiai, E. Stewartas pridūrė, kad Lietuvos inovacijoms trūksta komercializacijos. „Sutelkus dėmesį į idėjų komercializaciją, Lietuva galėtų iššokti aukščiau bambos“, - sakė jis.
Greta Jankaitytė
