Kova dėl mažametės D. Kedžio dukros vyksta ne tik Garliavoje „prie tvoros“ ar teismuose, bet ir virtualioje erdvėje. Teisėja Neringa Venckienė ir mažametės motina Laimutė Stankūnaitė turi internetines tribūnas – http://www.drasiauskelias.lt ir http://www.stankunaite.lt, kuriose reikšdamos savo nuomonę stengiasi išplėsti jų pusę palaikančių žmonių ratą.
Statistinis pranašumas
Balsas.lt pasidomėjo, kurios pusės viešieji ryšiai veikia sklandžiau ir daro didesnį poveikį Lietuvos visuomenei. Daugeliui jau yra tekę skaityti tiek vienos, tiek kitos pusės pasisakymus. Todėl galbūt spėjote atkreipti dėmesį į rašymo stilių, kurį naudoja L. Stankūnaitė ir N. Venckienė. Rašymo stilius skiriasi, kaip diena nuo nakties, tačiau jį lemia savo nuomonę ir poziciją raštu dėstančių moterų asmenybės bruožai.
N. Venckienė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Bet prieš kalbant apie pasirinktų viešųjų ryšių strategijų privalumus ir trūkumus – šiek tiek statistikos. Minėti interneto tinklalapiai nefigūruoja oficialiose tam tikrų puslapių, kurie skaičiuoja lankomumą, suvestinėse. Lankytojų iš tiesų yra per mažai, kad tie puslapiai būtų įskaičiuojami. Tačiau viename užsienio puslapyje pavyko aptikti tam tikrus duomenis, kurie iš dalies parodo, kuris tinklalapis yra labiau lankomas.
Siekiant tikslumo, reikia paminėti, kad konkretus lankytojų skaičius vis tiek nėra įvardijamas. Yra skaičiuojama, kelintą vietą tam tikras tinklalapis užima pagal prisijungimus iš Lietuvos, todėl į sąrašą patenka absoliučiai visos sukurtos svetainės. Pagal tokį reitingą L. Stankūnaitės svetainė yra 2246 vietoje, o N. Venckienės – vos 5684. Daugiau kaip dvigubai prastesnis reitingas toli gražu nereiškia, kad šių dviejų puslapių lankomumą skiria tokia pati praraja. Tačiau akivaizdu, kad į tinklalapį www.stankunaite.lt šiuo metu užsukama dažniau.
N. Venckienės klaida – pasirinktas stilius
Apie dėl mergaitės kovojančių dviejų pusių pasirinktos strategijos įtaigą visuomenei paklaustas viešųjų ryšių ekspertas Giedrius Drukteinis nubrėžė aiškią ribą. „L. Stankūnaitės atveju naudojamos emocinės priemonės, išreikštos teksto suasmeninimu (suprantu, žinau, atjaučiu, kreipiuosi), o N. Venckienės – labiau faktinės (daug skaičių, datų, faktų). Pastaruoju atveju akivaizdu, kad tekstus rašo teisinį išsilavinimą turintis žmogus, bet dažniausiai tai ir yra didžiausia kliūtis bei problema“, – pabrėžė G. Drukteinis.
Laimutė Stankūnaitė (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
Anot jo, N. Venckienei būtina suvokti, kad žmonės tokio stiliaus nesupranta ir nuo tokio informacijos dėstymo būdo greitai pavargsta. „L. Stankūnaitei yra lengviau, nes ji yra motina ir jos kalbėjimas dažnai išduoda išsilavinimo stygių, bet yra labiau suprantamas“, – svarstė G. Drukteinis.
Portalo Balsas.lt pašnekovas įsitikinęs, kad viešoje erdvėje publikuojamų tekstų poveikį skaitytojams tradiciškai reikia vertinti pagal du aspektus. „Pirma, ar auditorija suprato ir atsimena, kas pasakyta (bent jau paprastas tezes), apie ką kalbėta. Antra, ar auditorija pakeitė nuomonę tuo klausimu, apie kurį kalbėta. Tačiau konkrečiai šioje situacijoje galima teigti, kad auditorija nepakeitė savo nuomonės, nes minėtuose tinklalapiuose iš esmės yra kartojama ta informacija, kuri jau buvo seniai pasakyta“, – teigė G. Drukteinis.
L. Stankūnaitė turi pranašumą
Paprašytas įvardyti po vieną didžiausią viešųjų ryšių problemą, G. Drukteinis pasakojo, kad L. Stankūnaitė kreipiasi į tuos žmones, kurie jau turi apie ją susidarę išankstinę nuomonę, o N. Venckienės tekstai yra akivaizdžiai per ilgi, todėl net jam pačiam nepavykę perskaityti jų iki galo, nes buvo pasimesta informacijos gausoje.
G. Drukteinis pabrėžė, kad L. Stankūnaitės asmeninis kreipimasis į žmones visada yra įtaigesnis nei N. Venckienės pasirinktas formalusis stilius. „Skirtingose barikadų pusės esančių žmonių bandymas kažką pasakyti priešiškai nusiteikusiems žmonėms – gera ir toli gražu ne nauja taktika. Pralaimėjusieji rinkimus JAV turi gražią tradiciją kreiptis į tuos, kurie už juos nebalsavo aiškiai pranešdami: „Ačiū, kad dalyvavote rinkimuose ir įvykdėte pilietinę pareigą, pamatysite per ketverius metus, kaip jūsų išrinktas kandidatas jus nuvils.“ Gyvenimas niekada nesibaigia vien šia diena. Ką gali žinoti, gal L. Stankūnaitės nepalaikančių žmonių interesai vieną dieną pasikeis ir jie pereis į jos pusę“, – svarstė G. Drukteinis.
Dėl tarp L. Stankūnaitės ir N. Venckienės vykstančio virtualaus karo Balsas.lt kalbinamas pašnekovas tvirtino esąs įsitikinęs, kad viešųjų ryšių strategija, kreipimaisi į žmones, yra tik maža dalelė viso komplekso priemonių, kurios tradiciškai turėtų būti naudojamos.
„Šioje istorijoje yra išsakyta daug nuomonių ir pozicijų, tad vienu pareiškimu daugiau ar mažiau didelio poveikio nepadarysi. Juolab, kad ir skaityti apie tai yra nebeįdomu. Gerokai didesnį poveikį visada turi vaizdai per televiziją, būtent į tai abi pusės ir turėtų daugiau „investuoti“ savo pastangų“, – teigė G. Drukteinis.
