Kol kas nei laikinoji Seimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes, nei STT, nei kas kitas, atrodo, neturi atsakymo į klausimą, kaip Lietuvoje atliekama komercinių bankų priežiūra, jeigu iš „Snoro“ nepastebėtai galėjo dingti beveik 3,9 mlrd. litų vertės turto, o Lietuvos bankas (LB), anot buvusių jo vadovų ir už priežiūrą atsakingų pareigūnų, didelių problemų nepastebėjo.
Vienas iš tų, kurie, tikėtina, galėtų žinoti atsakymą į šį klausimą – buvęs LB Kredito įtaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas, 2011 m. lapkričio 30 d. atleistas iš pareigų, o praėjusį ketvirtadienį, kovo 1-ąją, liudijęs ir V. Mazuronio vadovaujamos parlamentinės komisijos posėdyje.
Ar atleido teisėtai, aiškinsis teisme
Atleisdamas K. Ramoną iš pareigų praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo sustabdyta „Snoro“ veikla, LB viešai nedaugžodžiavo – visuomenė buvo informuota, kad K. Ramonas atleidžiamas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tačiau buvęs ilgametis LB darbuotojas jau padavė savo darbdavį į teismą. Su jo advokatu Almantu Žmuida žurnalistams susisiekti nepavyko, tačiau LB interesus atstovaujantis advokatas Tomas Bagdanskis patvirtino: K. Ramonas ginčija atleidimą iš darbo.
,,K. Ramonas yra atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Jis yra padavęs banką į teismą, ginčija atleidimą iš darbo. K. Ramonas prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, bet prašo ne gražinti jį į darbą, bet priteisti tai, kas priklauso pagal įstatymą už priverstinę pravaikštą kompensaciją ir kompensaciją už stažą“, – sakė A. Bagdanskis.
Advokato teigimu, LB laikosi pozicijos, kad atleidimas buvo teisėtas, o K. Ramonas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, dėl kurių ir buvo atleistas. Tačiau atskleisti, kokie darbo drausmės pažeidimai padaryti, advokatas nesutiko, nes ,,dėl to ir vyksta ginčas tarp mūsų“.
T. Bagdanskio teigimu, kol kas bylos nagrinėjimas iš esmės neprasidėjęs.
,,Dabar vyksta pasirengimo stadija, dar svarstymo iš esmės bylos nebuvo, dabar renkame įrodymus kiekviena pusė", – teigė jis.
LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška taip pat patvirtino, kad „kol vyksta teismas, LB komentarų šia tema neteikia“. Tačiau jis leido suprasti, kad LB pozicija dėl atleistojo darbuotojo nesikeičia.
K. Ramonas – griežtas tikrintojas?
Apie tai, ar K. Ramono dėka galėjo būti pagražinamos „Snoro“ tikrinimų ataskaitos, sklando tik gandai. Prasitariama, kad jeigu jis ką nors ir ,,nuveikdavo“, tai buvo labai atsargus ir nepalikdavo jokių pėdsakų.
Tačiau jis neslėpė savo ryšių su vienu iš „Snoro“ vadovų ir akcininkų Raimondu Baranausku, o „Snore“ dirbo viena K. Ramono sesuo Judita Ramonaitė ir dukra Ramona Laurinkienė, kuri buvo „Snoro“ banko vyresnioji juriskonsultė. Beje, dar viena jo sesuo Rūta Česonienė ir svainis Gediminas Česonis dirbo kitame banke.
Balsas.lt šaltinių bankuose, kuriuose portalo duomenimis, nedirbo ir nedirba K. Ramonui artimi žmonės, teigimu, LB Kredito priežiūros departamento vadovas ir kiti tikrintojai buvo labai griežti.
„Asmeniškai bendrauti neteko, tačiau iš kitų šaltinių žinau, kad jis buvo labai griežtas ir kategoriškas“, – portalui Balsas.lt sakė vieno iš ,,skandinaviškųjų“ bankų atstovas.
Į natūraliai kylantį klausimą, ar tikrintojai galėjo būti vienodai griežti bankams, su kuriais sieja kokie nors giminystės ryšiai, ir tiems, su kuriais tokie ryšiai nesieja, pašnekovas atsakė:
„Apie tai, kad būtų kaip nors labiau spaudžiami su jo šeima nesusiję bankai, man neteko girdėti. Bet apie tai paprastai viešai nešnekama“.
Kito, taip pat „skandinaviškojo“ banko atstovas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės, kalbėjo panašiai.
„Jis (K. Ramonas – red. past.) ir jo pavaduotojai buvo žinomi kaip pakankamai griežti ir pakankamai kategoriški vykdydami priežiūrą. Bet negaliu pasakyti, ar kitiems jie galėjo būti ne tokie griežti“.
Paklausti, kaip atliekama bankų priežiūra, jie pasakojo, kad pagal įstatymą kiekvienais metais LB rengia kiekvieno banko patikras, auditus, apie jų rezultatus skelbia viešai ir praktiškai visuomet nurodo ką nors padaryti – „pašalinti ar dar ką nors, trūkumus, kurie yra“.
„Yra trys auditai. Nepriklausomas vidaus audito komitetas tikrina veiklas, kad atitiktų tam tikrus reikalavimus. Be to kiekvienų metų rezultatus, mažiausiai kartą per metus, o jeigu reikia ir dažniau, tikrina išorinis auditas. Ir yra LB inspektavimas. Jie patikrinę pasako, kas viename ar kitame banke taisytina. Tada bankas privalo parengti planą, kaip tai bus pašalinta ir kada – iki tam tikros datos. Ir tuomet privalo pristatyti, kad jis tai padarė“, – Balsas.lt pasakojo vieno banko atstovas. Ir pridūrė:
„Mums LB priežiūra visada buvo labai griežta“.
K. Ramonas ir R. Baranauskas draugauja šeimomis?
Dabar K. Ramonas, kurio giminės dirbo banke „Snoras“, akivaizdžiai vengia žurnalistų klausimų, susijusių su jo artimaisiais. Tačiau atrodo, kad su vienu iš buvusių „Snoro“ vadovų jį siejo ypatingas ryšys.
Anksčiau spaudoje buvo pasirodžiusi informacija, kad daugiau negu prieš metus iš LB atleistas K. Ramonas dalyvavo vieno iš dabar Londone besislapstančių „Snoro“ akcininkų R. Baranausko sūnaus Edgaro vestuvėse ir tai esą užfiksavo fotografai.
Tačiau šių šeimų draugystė siekia gerokai senesnius laikus. Vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovas (pavardė redakcijai žinoma) prisiminė:
„Prieš dešimt ar 12 metų pats asmeniškai mačiau, kaip šie du žmonės (K. Ramonas ir R. Baranauskas – red. past.) restorane kartu šventė Naujuosius metus. Pats buvau ten su kita kompanija. Tai jie šeimomis draugauja, nes naujųjų metų su svetimais žmonėmis juk nesutikinėsi. Buvo R. Baranauskas su šeima ir K. Ramonas. Nemanyčiau, kad atsitiktinumas per tokią šventę“.
K. Ramonas: aš nemačiau, kad jų trūksta
„Audito ataskaitos buvo be išlygų. Jose buvo viskas gerai. Nežinau apie jokią skylę (milijardo litų vertės skylę banke „Snoras“ – red. past.). Aš nežinau apie tai“, – ketvirtadienį po laikinosios Seimo komisijos, tiriančios banko „Snoras“ žlugimą, posėdžio teigė Kazimieras Ramonas.
Praėjusių metų lapkričio 30 d., praėjus dviem savaitėms po to, kai šio banko veikla buvo sustabdyta, iš Lietuvos banko (LB) Kredito priežiūros departamento direktoriaus pareigų atleistas K. Ramonas žurnalistams tvirtino, kad dirbdamas LB jokių požymių, kad banke „Snoras“ iki pat jo veiklos sustabdymo 2011 m. lapkričio 16 d. galėjo būti atliekamos finansinės machinacijos nepastebėjo.
„Aš nežinau, ko trūksta. (...) Aš nemačiau, kad jų (vertybinių popierių – red. past.) trūksta“, – tvirtino buvęs LB darbuotojas.
„Ponas Vasiliauskas (LB valdybos pirmininkas – red. past.) turbūt žino daugiau, kadangi jis yra Lietuvos banko vadovas. Jis galbūt turėjo kitą informaciją. <...> Aš tokia informacija nedisponavau. Aš disponavau ta informacija, kuri buvo gauta iš banko. Bankas teigė, kad jis tuos popierius iki paskutinio momento turėjo“, – po susitikimo su V. Mazuronio vadovaujama komisija teigė K. Ramonas.
Ar bankui žlugti užtenka vienos nakties?
Kad anksčiau nebuvo kilę jokių įtarimų, jog ,,Snoras“ gali turėti didelių bėdų, vasarį tai pačiai komisijai teigė ir ankstesnis LB vadovas Reinoldijus Šarkinas. Pasak jo, „Snoras“, kaip ir kiti bankai, sulaukdavo LB pastabų, bet banko mokumo klausimas nekilo.
„Jei būtų kilę įtarimų, tai būtų imtasi priemonių“. Beveik visi bankai turėjo bėdų ir būdavo duodami nurodymai, kad ką nors reikia pataisyti“, – sakė R. Šarkinas, tvirtinantis, kad tokio didelio lėšų trūkumo LB nebūtų galėję „pražiūrėti“.
„Niekas negalėjo pražiūrėti. Ir mes negalėjome pražiūrėti. Juk ir dabar surado ta pati priežiūra. Mūsų priežiūra“, – teigė jis.
R. Šarkinas sakė nežinantis, ar dabartinės LB valdybos surasta kelių milijardų litų skylė „Snore“ galėjo atsirasti jo valdymo metu, bet aiškino, kad milijardo litų skylė banke gali atsirasti ir per vieną naktį.
„Manau, kad tie, kurie dirba dabar, nustatys, kada ta skylė atsirado“, – sakė 15 metų iki 2011 m. balandžio 16 d. centriniam bankui vadovavęs R. Šarkinas,
Tačiau dabartinis LB vadovas Vitas Vasiliauskas laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, komercinis bankas per naktį bankrutuoti negalėjo.
„Matyt, kad ne – per naktį bankas negalėjo žlugti“, – po to, kai liudijo Seimo parlamentinei komisijai, tiriančiai „Snoro“ bankroto aplinkybes, sakė žurnalistams V. Vasiliauskas. Jis nesiėmė vertinti, ar apie padėtį banke žinojo ankstesnė LB vadovybė. Tačiau dabartinis LB vadovas ne sykį yra užsiminęs, kad pirmieji įtarimai dėl „Snoro“ būklės kilo būtent dėl ne Lietuvoje laikomų milijardo vertės vertybinių popierių. Bankas tvirtino juos vis dar valdantis, tačiau jais nesinaudojo, nors toks sprendimas jam buvo nuostolingas.
Kad „Snoras“ negalėjo bankrutuoti „per naktį“ netiesiogiai patvirtina ir kiti pareigūnai. Savaite anksčiau laikinajai Seimo komisijai liudijęs nuo pareigų nušalintas FNTT vadovas Vitalijus Gailius sakė, kad bankas „Snoras“ įtarimų FNTT kėlė dar 2007 m. V. Gailius bei komisijos posėdyje dalyvavęs taip pat iš darbo atleistas jo pavaduotojas Vytautas Giržadas žurnalistams užsiminė, jog tais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų finansinių machinacijų banke „Snoras“.
„FNTT 2007 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra atnaujintas. Tuo metu jis pradėtas dėl galimo pinigų plovimo“, – žurnalistams po apklausos laikinojoje Seimo komisijoje, tiriančioje „Snoro“ bankroto aplinkybes sakė V. Gailius.
Tad buvo siekiama nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. Lt), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę. Kodėl pradėtas tyrimas vėliau buvo nutrauktas, dabar taip pat aiškinasi laikinoji Seimo komisija.
Komisija sukauptos informacijos nekomentuoja
Anot laikinosios Seimo komisijos, tiriančios banko „Snoras“ žlugimą, vadovo V. Mazuronio, be kitų dalykų jie aiškinasi visą kontrolės sistemą ir yra surinkę jau nemažai vertingos informacijos. Tačiau kol vyksta tyrimas, jis neatskleidžia, kokia tai informacija ir Mazuronis susilaiko ir nuo bet kokių vertinimų, ar LB pakankamai prižiūrėjo banką „Snoras“.
„Negaliu komentuoti, kokio pobūdžio yra ta informacija, bet susijusi ir su bankų priežiūra anksčiau ir ypač paskutiniu laikotarpiu“, – sakė jis po vieno iš komisijos posėdžių.
Išsamesnių komentarų parlamentaras neteikė ir po pastarojo posėdžio.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad mes išklausėme jo (K. Ramono – red. past.) požiūrį, jo motyvus. Kaip prieš tai išklausėme V. Vasiliausko nuomonę, išklausėme inspektavimo grupės žmonių, kitų nuomonę. Dar susitiksime ir su kitais žmonėmis. Sudėsime visus argumentus į vieną krūvą ir bandysime ieškoti vertino arba supratimo“, – Balsas.lt sakė V. Mazuronis.
Paklaustas, kodėl padėtį „Snore“ taip skirtingai vertina buvę ir dabartiniai jo vadovai bei kiti atsakingas pareigas ėję ir einantys darbuotojai, (pavyzdžiui, K. Ramonas ir 2011 m. lapkritį banko inspektavimą baigusios grupės vadovas Irmantas Žadeika – red. past.), politikas sakė:
„Manau, kad informacija išsiskyrė dėl rimtų dalykų, dėl esminių faktų vertinimo ir interpretacijos“.
Pasak V. Mazuronio, pastarajame posėdyje politikai su iš LB atleistu K. Ramonu kalbėjo ne tik apie departamento, kuriam jis vadovavo, ir kuris buvo atsakingas už bankų priežiūrą, veiklą, bet ir apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog K. Ramono giminės dirbo banke „Snoras“. Anot V. Mazuronio, K. Ramono ,,giminių dilemos“ komisija pro akis nepraleis.
Į visus klausimus atsakys tyrimas
Šiandien dar sunku prognozuoti, kokie faktai paaiškės atliekamų tyrimų metu, kada ir dėl ko banke „Snoras“ atsirado milžiniška ,,skyle“, atvedusi iš pradžių prie banko veiklos sustabdymo, o vėliau ir iki bankroto bylos iškėlimo. Ir koks šioje istorijoje buvo vieno iš pagrindinių komercinių bankų prievaizdų K. Ramono vaidmuo. Tačiau tikėtina, kad bent į dalį klausimų atsakymus anksčiau ar vėliau vis dėlto išgirsime. O kol kas belieka laukti.
STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Saulius Urbonavičius:
,,Ikiteisiminis tyrimas pradėtas dėl fakto – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Situacija dabar tokia, kad šis ponas (K. Ramonas– red. past.) byloje dabar apskritai nefigūruoja. Tačiau tikėtina, kad jam bus užduoti tam tikri klausimai tyrimo eigoje.
Anot S. Urbonavičiaus, negalima atmesti, kad tyrimo metu bus apklaustas ne tik jis.
,,Ne vien K. Ramonui gali būti pateikti tam tikri klausimai. Dabar aiškinamasi, kas piktnaudžiavo. Kadangi jis buvo priežiūros padalinio vadovas, tai gali būti ir jam, gali būti ne tik jam, bet ir kitiems. (...) Ir tikėtina, kad kažkam klausimai bus užduodami. Gali vieni vėliau būti įtariamaisiais, kiti liudytojais, tai parodys tyrimas“, – sakė S. Urbonavičius.
Anot jo, kol kas sunku prognozuoti, kaip įvykiai pakryps toliau. Tačiau, jeigu kaip teigia dabartinis LB vadovas ir kai kurie kiti bankininkystės specialistai, tokia ,,skylė„ neatsiranda per valandą, tai net jeigu „Snoro“ ataskaitas kas nors gražino be K. Ramono žinios, už savo pavaldinių – komercinių bankų priežiūros padalinio darbuotojų veiksmus jis atsakyti turėtų? Kaip vadovas?
