Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina metas, kai jis pradeda kurti rimtus tarpusavio santykius su priešinga lytimi.
Negalima teigti, kad viską iš karto pavyksta sustyguoti: kur kas dažniau šis kelias atrodo labai sunkus, neretai pilnas pačių įvairiausių kliūčių, atsirandančių, rodos, lygioje vietoje.
Daugelis žmonių negali įveikti šių sunkumų ir atsisako kovos už nuosavą laimę, jie negali atleisti ir pamiršti nereikšmingų, kvailų barnių, smulkių nuoskaudų, pastabų, priekaištų, pretenzijų. Bet taip pat pasitaiko ir atvejų, kai tarpasmeninių problemų sprendimas baigiasi sėkmingai.
Pasirodo, užtenka objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir pamėginti į save ir savo elgesį pažvelgti iš šalies, įvertinti emocines savo vieno ar kito poelgio pasekmes. Be abejo, pasakyti kur kas lengviau nei padaryti. Kartais žmonės, apakinti nuosavų emocijų, nė už ką nekreipia dėmesio ir neketina klausyti nieko, juolab ramiai analizuoti susidariusios situacijos.
Kaip tik dabar ir pamėginsime apžvelgti praktines rekomendacijas, kaip įveikti problemas, kurios neišvengiamai kyla kuriant rimtus santykius tarp vyro ir moters. Paprasčiausiai tam tikrame etape ateina vadinamoji psichologinė krizė, kurią išprovokuoja būtinybė abiem taikytis vienas prie kito. Kaip tik šiuo periodu svarbu parodyti santūrumą ir kantrybę mylimo žmogaus atžvilgiu.
Tiesą sakant, visada egzistuoja išmintingas bet kokios situacijos sprendimas. Juk yra toks įvykių rutuliojimosi variantas, kuris leidžia pagarbiai ir subtiliai traktuoti kito žmogaus jausmus, visada galima rasti išmintingą kompromisą, o ne beprasmiškai švaistyti laiką.
Ypatingą dėmesį skirsime tarpusavio santykių psichologijai - ji ragina būti kantriems. Kantrybė - apskritai vienas svarbiaisių laimingo šeimyninio gyvenimo faktorių. Kinų išmintis sako, kad jei esi kantrus - laimė būtinai tave susiras. Ši patarlė įgyja ypatingą reikšmę įvertinus faktą, kad vyrai ir moterys dažnai lyginami su žemės rutulio poliais, vadinamais antipodais, kuriuose užkoduota gyvenimo pozicijų ir pasaulio pajautimo priešybė, kylanti iš psichologinių skirtumų.
Pradėkime nuo konfliktų profilaktikos. Tam, kad geriau suvoktum judviejų nesutarimų priežastis, pirmiausia pamėgink nustatyti savo antrosios pusės psichologinį portretą.
Labai dažnai santykiai su mylimu žmogumi pašlyja dėl to, kad paprasčiausiai nepajėgiame suprasti, ko antroji pusė iš mūsų nori? Žmonių daug, bet visus juos galima suskirstyti į tam tikrus tipus. Vyrų būna įvairių. Nustačius svarbiausius vyro troškimus ir taip, kaip galima jį sulaikyti, turėsi daugiau šansų užsitikrinti ilgą ir laimingą ateitį su juo.
Kiekvienas žmogus bent jau kartkartėmis susimąsto apie tai, kodėl su vienais žmonėmis jis randa bendrą kalbą be jokių pastangų, greitai, o su kitais iš karto pajunta įtampą ir antipatiją. Tokiu atveikiu veikiausiai kyla psichologinio neatitikimo problema. O šio reiškinio pasekmės gali būti netgi dramatiškos. Vyrus galima suskirstyti į keletą tipų, kuriuos apibūdina pagrindiniai jų charakterio bruožai ir pomėgiai, taip pat galimos tarpusavio nesutarimų priežastys.
Pirmasis tipas - tai AVANTIŪRISTAS. Jam įprasta būsena - ieškoti ko nors geresnio ir naujesnio. Tačiau toks vyras gali išsiugdyti kompleksą, esą jis yra gaudomas, rizikuoja tapti kieno nors šalto išskaičiavimo auka. Taigi jis bijo, kad juo kas nors pasinaudos. Avantiūristas ieško savo idealo, bet tas idealas dažniausiai taip ir lieka nepasiektas. Nusivylimas kiekviena nauja moterimi paprasčiausiai neišvengiamas. Nespėjo susitvarkyti jo santykiai su viena moterimi - štai jis jau nori ją palikti dėl kitos, kaip jam atrodo, geresnės. Susitikus ir toliau bendraujant šis vyras elgiasi kaip tikras patinas. Jis visai nekreipia dėmesio į savo partnerės interesus, jam svarbiau kad ji galėtų žaisti pagal jo taisykles. Tačiau tuo pat metu šis vyras gali suteikti moteriai nepamirštamų įspūdžių, atitraukti ją nuo pilkos kasdienybės. Jis gali kuklią, drovią mergaitę paversti lemtinga moterimi, bet gali ir pasielgti taip, jog ši tik dar labiau užsisklęs savyje. Svarbiausi avantiūristo trūkumai - be abejo, nenuoširdumas ir nepastovumas.
Antrasis tipas - VIKINGAS. Tokie vyrai siekia įvesti savo valdžią visose gyvenimo sferose. Vikingas - tvirto kūno sudėjimo, didele fizine jėga apdovanotas vyras. Visa tai - ne tik gamtos dovanos, bet ir sąmoningas jo siekis tapti stipresniu. Jis puikiai supranta, kad būdamas silpnas jis niekaip nesugebės vadovauti kam nors, o jo vadovavimo principas - raumenų jėga. Išdidumo jausmas ir savo vertės pajautimas, kurie dominuoja kiekviename jo judesyje ir poelgyje, niekada neleis vikingui parodyti savo silpnumo, negalėjimo ko nors padaryti, skausmo. O tai reiškia, kad šio tipo vyrai gana greitai pamiršta, ką reiškia šie jausmai.Kaip ir visi užkariautojai, vikingas - savininkas. Jis įsitikinęs, kad jo moteris visiškai priklauso tik jam, todėl darys viską, kad kitiems nekiltų nė pagundos į ją pasikėsinti, Bet, nepaisant netgi meilės nuotykiams, vikingas gali likti ištikimas vienai vienintelei moteriai ilgą laiką, kol palaiko su ja artimus santykius. Visiškai to paties jis tikisi ir iš jos.
Kitas psichologinis tipas - VYRAS-BERNIUKAS. Savo prigimtimi visi vyrai, priklausantys šiam tipui, yra pasyvūs. Šis pasyvumas labiausiai ir pasireiškia mėginant surasti moterį, kuri juos valdytų, personą, kuri visame kame rodytų iniciatyvą, nurodytų kelią, duotų nurodymus, rinktųsi už jį, priiminėtų visus sprendimus. Stipri ir rūpestinga „mamytė“ turėtų būti visada šalia arba, blogiausiu atveju, atlėkti vos jam paskambinus.Vyrui-berniukui ypatingai reikia nuolatinio partnerės pritarimo ir palaminimo. Jei sekse jam pasitaiko nesėkmė, tai tampa jam tikrų tikriausia tragedija. Moteris turi žavėtis jo veiksmais ir žygiais, kuriuos jis atlieka lovoje. Kad būtum kartu su juo ir palaikyrum jame troškimą atitikti supermeno įvaizdį, reikės išmokti glostyti jo liguistą savimeilę. Vyrai-berniukai, kaip ir vaikai, retai prisimena jiems sukeltas nuoskaudas sąmoningai, tačiau pasąmonėje kuo puikiausiai gali likti kokia situacija, tapusia jiems sukrėtimu. Berniuko prigimtis tokia, kad jis gali atleisti ir pamiršti daug ką, bet tuo pačiu gali ir ilgai nešiotis kadaise jam sukeltą skausmą.
Dar vienas vyrų tipas - MANIPULIATORIUS. Šio tipo elgesio dominantė - permainingas didžiavimasis savimi ir sadistiškas požiūris į aplinkinius, kartkartėmis neatmetant ir mazochistiškos saviplakos. Tam tikrose situacijose jis gali stovėti aukštai iškėlęs galvą, mėgautis tuo, kad savo kerais apsuko aplink pirštą eilinę auką ir įtraukė ją į savo žaidimą, o jau kitą minutę gali tapti visiškai sutrikusiu vaiku, iš kurio ką tik atėmė saldainį. Jei tu tapsite jo tikslu, jis ilgai nelaukęs šluote nušluos tave savo nežinia iš kur atsirandančiais žiaurumo protrūkiais. Beje, neverta nė pradėti aiškintis, kuris go jo veidas tikrasis. Iš esmės visos šios savybės nėra vidinė manipuliatoriaus esmė, o tik jo išorinė apraiška. Manipuliatorius niekada ir nė už ką gyvenime neatleis savo moteriai jei ji ims jam akivaizdžiai priešintis. Juk tai reikš, kad ji nori išsivaduoti iš jo valdžios. Tiesą sakant, tas pasipriešinimas gali būti iš pirmo žvilgsnio visiškai nepatebimas. Esmė tame, kad bet kokius, net menkiausius nepaklusnumo požymius jis vertins kaip aiškią grėsmę jo taip sunkiai susikurti valdžiai - o tai jau gali išklibinti jo pasitikėjimą savimi. Taigi jis nieko nelaukęs paskubės išsiskirti su tokiam žingsniui pasiryžusia moterimi, kad ir kokia patraukli ji jam atrodytų. Be to, manipuliatorius būtinai pasistengs, kad jam pasipriešusi moteris pasigailėtų, kerštingumas - vienas svarbiausių jo prigimties atributų.
SVAJOTOJAS apibūdinamas kaip vyras, pernelyg įsigilinęs į save ir savo pojūčius. Jam labai sunku surasti bendrą kalbą su aplinkiniais. Kaip tik todėl jo seksualiniai santykiai dažniausiai baigiasi didžiuliu nusiviylimu, taigi yra jam potencialiai pavojungi. Jis retai kada jaučiasi visiškai saugus, o jo prigimtis dažnai apibūdinama kaip neurotiška, sklidina nepasitikėjimo savimi ir nestabilumo. Neretai svajotojas geidžia neįmanomo ir sąmoningai sukuria aplink save situaciją, kurioje jam tenka rodyti visiems savo bejėgiškumą. Visos šios savybės galioja ir jo seksualiniams santykiams. Gana nepastovi jo psichika dažnai išprovokuoja disbalansą, kurį svajotojas suvokia kaip visų gyvenimo planų susijaukimą ir tragediją. Svajotoją patraukia tik švelni, išmintinga ir rūpestinga moteris. Jo nuomone, pagrindinis moters privalumas - kuklumas, išsiauklėjimas, joje neturėtų būti nei agresijos, nei aistros. Tokia moteris neatneš jam nemalonumų. Analogiškai ir moteris gali patraukti jo dėmesį išskirtinai juo besirūpindama ir rodydama dėmesį.
Dar vienas vyrų tipas - tai vadinamieji TRADICIONALISTAI. Tradicionalistui būdingas tvirtais stereotipais grįstas mąstymas. Šie stereotipai susiformuoja dar ankstyvoje jaunystėje ir nesikeičia visą likusį gyvenimą. Meilė jam nėra kas nors ypatingo, paslaptingo, jis įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau viskas vis tiek susidėlios pagal tam tikrą schemą - taip buvo per šimtmečius, taip yra ir dabar. Tradicionalisto interpretacijoje vyras turėtų simbolizuoti aktyvųjį, o moteris - pasyvųjį pradą. Bet koks nukrypmas nuo šios schemos išmuša jį iš pusiausvyros, atrodo nenatūralus, taigi ir nepriimtinas. Santykiuose, kaip ir meilėje, jis labiausiai brangina racionalųjį pradą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tradicionalistą visų pirma traukia stabilumas ir patikimumas. Jis negali tik trumpam laikui užmegzti romantiškų santykių - tai jį išmuša iš pusiausvyros. Šio tipo vyrams neatrodo svarbu eikvoti daug emocijų meilei, taigi jį labai baugina ir atstumia pernelyg aistringos ir ūmios moterys. O ramus, net kiek šaltokas temperamentas žadina jo susidomėjimą. Jis trokšta rasti meilėje pasitikėjimą ir palaikymą, ir jokios aplinkybės neprivers jo pakeisti nustatytos programos, pradėti kurti santykių pagal kitokią schemą. Pavyzdžiui, vyras tradicionalistas nenoriai leidžiasi į avntiūras, meilėje jis visais įmanomais būdais stengiasi vengti analogiškų momentų. kvapą gniaužiantys nuotykiai jo niekada nevilioja ir atrodo neverti dėmesio, beprasmiai, netikri, greitai praeinantys.