Tai tapo akivaizdu, kai praėjusį mėnesį pasirodė pranešimai, kad krizės Kryme metu Rusijos oficialūs gynybos asmenys šalies prezidentui Vladimirui Putinui rekomendavo apsvarstyti branduolinio arsenalo įvedimą į pavojaus režimą, rašoma straipsnyje.
Pasak autorių, neatidėliotina Rusijos ir JAV užduotis – derybos ir „netyčinių paleidimų“ rizikos mažinimas.
Ekspertai mano, kad mes vis dar gyvename Šaltojo karo laikų doktrinomis, numatančiomis tris variantus: pirmasis branduolinis smūgis, paleidimas dėl perspėjimo ir atsakomasis branduolinis smūgis po užpuolimo.
Paleidimas perspėjus apie puolimą (gaunamą iš palydovų ar radarų) – pats rizikingiausias scenarijus. Provokacijos arba techninis gedimas šiuo atveju reikštų globalią katastrofą. Kibernetinio saugumo spragos didina „netikro pavojaus“ galimybę išankstinio perspėjimo sistemose.
Autorių teigimu, rizika netyčia suduoti branduolinį smūgį per klaidą turėtų paskatinti Rusijos ir JAV prezidentus „kartu pašalinti iš savo branduolinių strategijų paleidimą dėl perspėjimo“. Tam būtina vėl pradėti dėl krizės Ukrainoje užšaldytas derybas tarp Rusijos ir JAV.
Norėdamos sustiprinti šį susitarimą, abi šalys turėtų susilaikyti nuo karinių mokymų organizavimo, kuriose būtų tikrinama raketų paleidimo, remiantis išankstinio perspėjimo sistemomis, parengtis.
Tik tuomet, kai Rusijos ir JAV santykiai pagerės, gali būtų sukurti priemones detalesnei patikrai, mano autoriai.
Dabartiniu, aštrios įtampos ir sutrumpėjusio laiko apsvarstyti sprendimus, metu didėja žmonių, technikos kontroliuojančiose sistemose klaidos tikimybė. Paleidimas dėl perspėjimo – tai Šaltojo karo laikų strategijos rudimentas, jo keliamas pavojus šiandien viršija naudą. Mūsų lyderiai turi skubiai kalbėtis ir, mes tikimės, susitarti dėl šio pasenusio protokolo atsisakymo, kol neatsitiko katastrofiška klaida, teigia autoriai.
