Norint būti geru vadovu, kantrybė yra būtina. Kantrybė leidžia kontroliuoti ne tik save, bet ir savo aplinką, rašo Inc.com. Kaip teigia Allanas Lokos, knygos „Kantrybė: taikaus gyvenimo menas“ autorius, kantrybė – tai mūsų reakcijos kontrolė. Mes negalime visko kontroliuoti, kas mums atsitinka, pavyzdžiui, senėjimo. Bet galime kontroliuoti savo reakciją į tai.
Kantrybė neteisingai suprantama kaip pasyvus veiksmas. Iš tiesų tai yra savęs valdymas, kuris reikalauja absoliučios savo minčių, žodžių ir poelgių kontrolės. Vietoj to, kad bandytumėte kontroliuoti kitus, sutelkite dėmesį į save.
A. Lokos pateikia keletą paprastų patarimų, kurie padės sekti savo reakciją į aplinką, ją kontroliuoti ir galų gale išmokti kantrybės.
Visų pirma, reiktų sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą. Bevaikštant ieškoti ko nors nematyto taip pat padeda savirefleksijos. Kita technika – pasėdėti savo mylimiausioje kėdėje ir apmąstyti savo dieną.
A. Lokos taip pat ragina pokalbį laikyti diskusija, o ne varžybomis. Reikia atidžiai klausytis, ką kitas žmogus turi pasakyti. O prieš atsakant padaryti pauzę. Galų gale, reiktų mokytis daug šypsotis.
Bet verta prisiminti, kad nors kantrybė ir yra didelė vertybė, ji turi turėti savo ribas. Pavyzdžiui, kaip ilgai jūs turėtumėte taikstytis su darbuotojų, kuris neatlieka savo darbo? Arba kaip ilgai turėtumėte pakęsti bosą, kuris nesugeba priimti sprendimo ir kelia riziką, jūsų projektui? Ir kiek ilgai turėtumėte dirbti organizacijoje, kurios vertybės nesutampa su jūsiškėmis?
Kantrūs lyderiai nėra susitaikėliai. Atvirkščia jie yra aktyvistai. Jie panašūs į JK buvusią premjerę Margaretą Thatcher, kuri kadaise pasakė: „Aš esu neįprastai kantri, jeigu tik galiausiai pasiekiu savo norimo rezultato.“
Kantrūs lyderiai vis tiek siekia veiksmo. Ir jie veikia komandos gėrovei. Tačiau jie taip pat žino, kad per daug veiklumo sukelia neveiklumą. Nesumaišykite aktyvumo su produktyvumu. O tam, kad būtume produktyvūs reikia viską kantriai sulėtinti ir kontroliuoti, ką galime kontroliuoti.
