Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Šiltuoju metų laiku vištų kiaušinių maistinė vertė padidėja, naujienų tinklalapiui LRT.lt sako Šakių rajono ūkininkas Edvardas Gelažius. Tačiau, anot pašnekovo, rasti maistingiausių kiaušinių nėra taip paprasta: „Absoliuti dauguma prekybos centruose esančių kiaušinių yra vištų, laikomų narvuose. Deja, jos neturi galimybės palesti žolės ir pabūti saulėje, nors tai labai pakelia kiaušinio maistinę vertę“.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr. veterinarijos gydytojo Jono Staniaus teigimu, kokybiškesni kiaušiniai yra iš tų ūkių, kur vištos laikomos laisvai, turi išėjimo į pievą ar pamiškę galimybę.
„90 proc. kiaušinių kokybės priklauso nuo pašarų. Vasaros sezonu vištos turi galimybę išeiti į lauką, tad pašaras tampa įvairesnis, kiaušinių maistinė vertė išauga. Labai naudinga yra žolė, kurią šaltuoju metų laiku pakeisti būtų galima nebent žolės miltais, tačiau šiais laikais jų nebėra. O saulė bei grynas oras – nepakeičiami“, – tikina E. Gelažius.
Tačiau ne visos vištos turi galimybę vasarą pasidžiaugti laisve. Dauguma pramoniniu būdu auginamų vištų yra laikomos narvuose. Tad sezoniškumas jų mitybai bei kiaušinių kokybei įtakos neturi.
Atpažinti padės ženklinimas
Vištų laikymo sąlygas galima išsiaiškinti pagal kiaušinių ženklinimą: pirmasis skaičius ant kiaušinio nusako dedeklių vištų laikymo būdą. Jei tai – vienetas, vadinasi, vištos buvo laikomos laisvos ir turėjo galimybę praturtinti savo dedamus kiaušinius vertingomis natūraliomis maistinėmis medžiagomis.
Anot J. Staniaus, lauke paprastai yra laikomos itin smulkių ūkių vištos, kurių kiaušiniai – neženklinti: „Neženklinti kiaušiniai yra iš tų ūkių, kuriuose vištų – ne daugiau kaip 50 vienetų. Tačiau šių ūkių nekontroliuoja VMVT. Stambesni ūkininkai kiaušinius privalo ženklinti, tada galima atsekti informaciją apie laikymo sąlygas“.
Mažiau nei 50 vištų auginantis ir jų kiaušinius pardavinėjantis turgavietėse ūkininkas atsakomybę už produkciją prisiima pats. Tokiu atveju vištų šėrimo ypatumai taip pat yra ūkininko sąžinės reikalas. Anot J. Staniaus, su tokiu ūkininku reikėtų bendrauti asmeniškai, išsiaiškinti, kaip jis laiko ir šeria vištas. Tuomet galima tikėtis, kad jo vištų kiaušiniai maistiniu požiūriu gali būti turtingesni ir naudingesni vartotojui.
Tačiau šiomis aplinkybėmis vartotojas rizikuoja įsigyti ir senesnių, nei teigia pardavėjas, kiaušinių. Mat nedidelį kiekį vištų auginantis ir kiaušinių parduodantis ūkininkas bus suinteresuotas parduoti kuo daugiau ir kuo brangiau. VMVT specialisto teigimu, pardavėjas gali bandyti įsiūlyti ir ilgėliau užsistovėjusius produktus.
Trūksta kokybiškų kiaušinių
Ūkininkas E. Gelažius pastebi, kad Lietuvoje kokybiškų vištų kiaušinių trūksta: „Galiu spėti, jog taip yra dėl itin didelių reikalavimų. Mažiems ūkiams keliami tokie pat reikalavimai, kaip dideliems paukštynams. Tačiau vien kiaušinių ženklinimo ir šviežumo tikrinimo įranga kainuoja 15–25 tūkst. litų. Smukliam ūkininkui tai niekuomet neatsipirks“.
Ir nors laisvai auginamų vištų dedeklių kiaušinių galima rasti prekybos centruose, anot VMVT specialisto J. Staniaus, jų rasti turgavietėse tikimybė yra didesnė. Tad jei kiaušiniai pažymėti, reikėtų atkreipti dėmesį į pirmąjį kodo skaičių, nusakantį vištų laikymo būdą, ir pasidomėti jų galiojimo data (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos).
Jei kiaušiniai neženklinti, teks pasikliauti ūkininku arba bandyti atpažinti šviežią kiaušinį iš išorės požymių.
„Jei lukšto paviršius blizga, vadinasi, kiaušinis ilgai išbuvo lizde. Ypač šviežio kiaušinio lukštas yra rupus. Tačiau jei kiaušinis turi blizgesį ir nebėra grublėtas, galima įtarti, kad jis yra gerokai pastovėjęs“, – pažymi J. Stanius.
Savo ruožtu ūkininkas E. Gelažius sako, kad jei višta kiaušinius deda gūžtoje, pakrėstoje šiaudais, jos kiaušinis taip pat gali įgauti blizgesį dar tą pačią dieną toje gūžtoje apsilankius daugiau vištų. „Todėl net aš, 15 metų auginantis vištas, negalėčiau būti tikras dėl jų kiaušinių šviežumo, spręsdamas vien iš išorės požymių“, – pabrėžia ūkininkas.
