„Jei turėčiau milijoną...“ – taip prasideda ne vieno svajonės. Mintyse už tą milijoną ne kartą statyti namai, pirkti automobiliai, keliauta aplink pasaulį ar kurtas verslas. Tačiau ilgai lauktam milijonui pakliuvus į rankas sutrinka ne vienas. Kai kuriems netikėti turtai taip apsuka galvas, kad milijono nelieka per metus.
Ištirpę milijonai
Per metus neliko vienos Širvintų rajono gyventojos loterijoje „Teleloto“ laimėto milijono. Pinigų suma ėmė mažėti šalia moters iš karto po laimėjimo atsiradus perpus jaunesniam vyrui. Prieš penkerius metus milijono laimėtoja tvirtai tikėjo savo santykių tvirtumu ir planavo kurti verslą, tačiau šiandien moteris ir vėl gyvena nuo algos iki algos.
Liūdnai susiklostė ir jonaviškio, prieš 13 metų laimėjusio daugiau nei milijoną litų, likimas. Su daugiavaike šeima atkeliavęs atsiimti laimėtų pinigų vyras pasakojo apie nelengvą savo likimą, neseniai sudegusius namus. Jonaviškis žadėjo pirkti sau ir giminaičiams namus, žemių, tvartų, traktorių. Tačiau laimėti pinigai ištirpo per metus – per nesibaigiančias puotas išlaidaujant, skolinant pinigus. Kai milijono nebeliko, pranyko ir skolininkai.
Dalimis neprašo
Užsienio šalių loterijų organizatoriai neretai didelius laimėjimus išmoka per tam tikrą laiką. Galbūt tokia praktika galėtų tapti išeitimi milijonieriams švaistūnams, bet bendrovės „Olifėja“ Pardavimo ir rinkodaros skyriaus direktorė Laima Skeivienė aiškino, kad šitaip elgiamasi ne siekiant apsaugoti laimėtojus, o ieškant naudos ir stengiantis didinti bilietų pardavimą. „Loterijos organizatoriai turėdami 150 mln. dolerių laimėjimą gali skelbti, kad laimėjimas yra 220 mln. dolerių, bet tik su sąlyga, jeigu laimėtojas priims mokėjimus dalimis, – aiškino L. Skeivienė. – Pinigai investuojami į fondus su didele grąža, o loterijos laimėtojui visa žadėta suma išmokama per 20 metų. Jei laimėtojas nesutinka su tokiomis sąlygomis, jam išmokama tik 150 mln. dolerių.“
Tokią laimėjimų išmokėjimo sistemą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, bet, pasak L. Skeivienės, bankai nenori prisiimti rizikos. „Mes atlikome apklausą ir Lietuvoje neatsirado nė vieno banko, kuris imtųsi tokio projekto. Jie mielai persuktų pinigus, bet be atsakomybės“, – teigė L. Skeivienė. Anot „Olifėjos“ atstovės, per daugelį metų neatsirado nė vieno laimėtojo, prašiusio pinigus mokėti dalimis. „Lietuvis mirtų iš baimės. Loterijų pradžioje žmonės net su lagaminais rankose atvažiuodavo tikėdamiesi, kad į jį sukraus pinigus“, – juokėsi pašnekovė.
Konsultacijų atsisako
L. Skeivienė tvirtino, kad „Olifėja“, remdamasi JAV loterijų rengėjų patirtimi, yra sudariusi sutartis su psichologais ir finansų ekspertais, kad didelių sumų laimėtojai galėtų gauti nemokamų konsultacijų.
„Per visą laiką nė vienas žmogus jų paslaugomis nepasinaudojo, – sakė L. Skeivienė. – Jeigu kalbėdamas su žmogumi pasiūlai pasikalbėti su psichologu, vis tiek toks laimėjimas yra didelis ir jaudinamas įvykis, žmonės įsižeidžia, mano, kad juos laikome kvailiais. Pasiūlius finansų eksperto paslaugas, dažniausiai atsakoma, kad jau žinoma, kam bus naudojamas laimėjimas.“
Lietuviai – santūrūs
Anot L. Skeivienės, laimėtas milijonas žmonių nepriverčia keisti gyvenimo, atsisakyti žalingų įpročių, nepaverčia intelektualais, todėl laimėję jie ir toliau gyvena kaip įpratę. Tačiau vis daugiau lietuvių žino, kam išleistų laimėtą milijoną.
„Lietuviai praktiški ir su dideliais pinigais susidoroja nesunkiai, – tvirtino L. Skeivienė. – Kai pasakoja apie savo planus, matyti, kad viskas santūru, ne visi perka naujus butus ir naujus automobilius.“ Pirmiausia stengiamasi atsinaujinti ar nusipirkti būstą, automobilius sau arba vaikams, dalis laimėjimo paliekama vaikų mokslams, taip pat pradedami savi verslai.
Žmonės nesupranta
„Teko girdėti aiškinimų, kad nepratę prie didelių sumų žmonės nesupranta, ką reiškia daug pinigų, todėl išlaidauja, bet atlikus finansinės elgsenos tyrimą paaiškėtų, kad žmonės labiau linkę išleisti mažesnes sumas, – pasakojo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. – Izraelyje buvo tirti žmonės, gavę reparacijas iš Vokietijos. Paaiškėjo, kad žmonės išleido ne tik gautas mažesnes sumas, bet ir dalį savų santaupų. Gavusieji didesnes sumas dalį pinigų pridėjo prie santaupų.“ Ji pabrėžė, kad maža suma tyrime buvo laikoma iki dviejų atlyginimų dydžio.
Pasak pašnekovės, žmogus netikėtai gavęs didelę sumą dažnai įsivaizduoja, kad yra labai turtingas ir gali sau leisti kitokį gyvenimą nei iki šiol. „Ypač jei praturtėjimas yra didelis ir nesulyginamas su turėtomis pajamomis – žmogus nesupranta, į kokį vartojimo lygį jam reikia taikytis“,– teigė J. Varanauskienė.
Išdalyti mintyse
Anot šeimos finansų ekspertės, kiekvienam reikėtų pagalvoti, kur išleistų netikėtai gautą milijoną. „Kai pinigai nespaudžia nei proto, nei kišenės, mąstymas kur kas racionalesnis, viską sudėliojus tampa aišku, kad nėra iš kur naujų automobilių pirkti“, – šypsojosi J. Varanauskienė.
Jeigu didelė pinigų suma atiteko „iš dangaus“ – kaip aklai vištai grūdas, geriausia, pasak pašnekovės, neskubėti ir kurį laiką, jei tai įmanoma, tokios informacijos neviešinti. „Kai kam užtenka poros mėnesių, kai kam – metų, bet tik tada, kai viskas ramiai susidėlioja, galima pradėti leisti pinigus“,– tvirtino J. Varanauskienė. Į pagalbą galima pasitelkti ir finansų ekspertus, tačiau staiga praturtėjusieji turi atlikti „namų darbus“ ir pagalvoti, ką nori daryti su laimėjimu, kas jiems svarbu.
