Alternatyviosios energetikos vystymą remia ir skatina vis daugiau pasaulio šalių. 2009 m. gruodį Kopenhagoje vyko pasaulinė klimato kaitos problemoms skirta konferencija, kurios metu buvo deramasi dėl naujos sutarties, numatančios taršos mažinimo politiką. Alternatyvioji energetika vėl gali tapti aktuali – šiuo metu investuoti į šį sektorių galima per sparčiai besikuriančius ir specialiai tam sukurtus biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Ateitis šviesi
Alternatyviosios energetikos svarba ir vystymas per pastarąjį dešimtmetį išaugo neabejotinai stipriai. Tačiau tai – vis dar ganėtinai nauja sritis daugeliui pasaulio šalių. Susirūpinus globaliniu atšilimu, ieškant mažiau kenksmingų aplinkai elektros energijos gamybos būdų ir siekiant energetinės nepriklausomybės, nemažai šalių nusprendė skatinti alternatyviąją energetiką ir siekti didesnio jos šaltinių panaudojimo. Pavyzdžiui, naujoje ES direktyvoje dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių skatinimo yra numatoma iki 2020 m. padidinti elektros suvartojimą ES iš atsinaujinančių šaltinių iki 20 proc. Naujoji Zelandija yra užsibrėžusi tikslą pasiekti net 90 proc. elektros energijos suvartojimą iš atsinaujinančių šaltinių iki 2025 m. B. Obama, išrinktas naujuoju JAV prezidentu, teikė ypatingą dėmesį alternatyviajai energetikai ir pažadėjo per ateinantį dešimtmetį jai vystyti skirti 150 mlrd. JAV dolerių. Be valstybės skatinimo poveikio, alternatyvioji energija tapo ypač paklausi prieš porą metų, kai pagrindinio kuro – naftos ir gamtinių dujų – kainos itin padidėjo.
Bet su rimtomis kliūtimis
Vis dėlto, šio sektoriaus įmonės susiduria su daug didesniu ateities neapibrėžtumu nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vyriausybių rėmimas ir šio sektoriaus skatinimas, pasirodo, dar neužtikrina sėkmingos įmonių veiklos.
Visų pirma, alternatyviosios energetikos vystymas reikalauja didelių pradinių investicijų (ypač kalbant apie saulės ir vėjo energiją). Daugeliui įmonių jos vis dar neatsipirko, be to įmonės iš savo veiklos negeneruoja stabilių pelnų. Antra, šiais metais dėl kritusių naftos bei gamtinių dujų kainų sumažėjo alternatyviųjų šaltinių paklausa ir santykinai pabrango šios rūšies energija. Trečia, ekonominio nuosmukio metu investicinių projektų – investuojama į alternatyviąją energetiką – finansavimas yra sumažėjęs ir vykdomas sunkesnėmis sąlygomis. Taigi, nepaisant gerų perspektyvų ilguoju laikotarpiu, šiuo metu sektorių veikia tam tikri nepalankūs veiksniai.
Akcijos – be aiškios krypties
Daugelio alternatyviosios energijos sektoriaus bendrovių akcijų kainos sparčiausiai kilo iki 2007 m. pabaigos, tačiau vyraujant neigiamoms rinkų tendencijoms 2008 m. prarado kur kas daugiau vertės nei kitų sektorių įmonių akcijos. Šiuo metu jos dar nėra taip pabrangusios, kaip kitų sektorių akcijos.
Dėl šios priežasties kylant rinkoms šis sektorius gali turėti daugiau potencialo augti. Techniškai alternatyviosios energijos ETF nuo 2009 m. vasaros pasižymėjo dideliais svyravimais, bet jų kainos išsilaikė beveik to paties lygio. Tą parodo 50 dienų slankiųjų vidurkių reikšmės, šį pusmetį daugelio ETF grafikuose pavaizduotos beveik horizontalia linija. Tai reiškia, kad bendros kainų judėjimo krypties nėra, t. y. sektorius dar nesulaukęs rimto kainų postūmio į vieną ar į kitą pusę.
Brangios ar pigios?
Vertinant pagal fundamentalius kriterijus, alternatyviosios energijos sektoriaus bendrovių akcijos yra gan brangios. Kaip pavyzdį galime pateikti alternatyviosios energijos ETF fondo „Van Eck Global Alternative Energy“ (GEX) didžiausias pozicijas sudarančių dešimties bendrovių santykinius rodiklius. Kainos ir pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklis P/E – 31 (į indeksą „S&P 500“ įtrauktų bendrovių P/E dabar siekia kiek daugiau nei 20 – tai gerokai patrauklesnė rodiklio reikšmė). Taip pat galima tikrinti tinkamesnį šiam sektoriui rodiklį EV/EBITDA, kuris rodo įmonės vertės ir pelno prieš palūkanas, nusidėvėjimą bei amortizaciją santykį. Vėlgi, fondo bendrovių EV/EBITDA (14) aukštesnis nei į indeksą „S&P 500“ įtrauktų įmonių vidurkis (10,8), taigi, jos yra labiau įvertintos. Panašius rezultatus gautume lygindami ir pagal kitus rodiklius. Kita vertus, tokio „sprogstamo“ augimo potencialą turinčio sektoriaus aukšti santykiniai rodikliai gali būti pateisinami dėl įvairių priežasčių (pvz., didelė ankstyvos stadijos investicijų amortizacijos dalis), tačiau trumpuoju laikotarpiu tikėtis akcijų kursų augimo dėl fundamentalių rodiklių visgi būtų rizikinga.
Alternatyviosios energijos ETF
Norint investuoti į visą alternatyviosios energijos sektorių, galima rinktis vadinamuosius bendruosius alternatyviosios energijos ETF. Jie sudaryti taip, kad paskirstytų investicijas per visų alternatyviosios energetikos sričių įmones.
„PowerShares Willderhill Clean Energy Portfolio“ (PBV) yra pirmasis alternatyviosios energijos ETF. Jis buvo išleistas 2005 m. kovo mėnesį ir šiuo metu yra didžiausios kapitalizacijos bei vienas likvidžiausių alternatyviosios energijos fondų. Fondas seka indeksą „WillderHill Clean Energy“, sudarytą iš 55 įmonių (dauguma jų – mažesnės kapitalizacijos), kurių pajamos yra gaunamos iš veiklos, susijusios su alternatyviosios energijos gamyba, jos tiekimu, saugojimu, technologijų tobulinimu ir pan. Pagal geografinį paskirstymą didžiausią šio ETF dalį sudaro JAV ir Kinijos įmonės, todėl geografiškai tai mažai išskaidytas fondas.
Alternatyva ETF fondui „PowerShares Willderhill Clean Energy Portfolio“ (PBV) galėtų būti kitas ETF fondas – „Van Eck Global Alternative Energy“ (GEX), kuris investuoja į 30 didžiausių alternatyviosios energijos sektoriaus įmonių ir paskirsto investicijas tarp stambesnių ir žinomesnių bendrovių. Be šių fondų, rinkoje prekiaujami ir kitais ETF: „PowerShares Global Clean Energy Portfolio“ (PBD), „First Trust NASDAQ Clean Edge“ (QCLN), „PowerShares Cleantech Portfolio“ (PZD) ir kiti, kurie paskirsto investicijas į viso alternatyviosios energijos sektoriaus bendroves.
Praėjus kiek laiko nuo pirmųjų alternatyviosios energijos ETF susikūrimo, atsirado specializuoti alternatyviosios energijos ETF, apimantys vieną konkretesnį, tarkime, vien saulės ar vėjo energijos, sektorių. Šie produktai buvo pristatyti rinkai tik 2007–2008 metais.
Ne daugiau kaip 3 proc. portfelio vertės
Reikia paminėti, kad, jeigu norite paskirti dalį savo investicijų alternatyviajai energetikai ar siekiate labiau išskaidyti savo portfelį, alternatyviosios energijos ETF pozicijos dydis neturėtų sudaryti daugiau kaip tris procentus viso portfelio vertės, kad dėl šios pozicijos nekiltų žymesnių portfelio vertės svyravimų ilgesniu laikotarpiu.
Taigi, alternatyviosios energetikos vystymo perspektyvos yra gana didelės, tačiau šį sektorių taip pat veikia nemažai neigiamų veiksnių. Apie tai, kaip investuotojai vertina alternatyviosios energetikos verslo riziką, primena 2008 m. smarkiai pasikoregavusios bendrovių akcijų kainos. Tačiau pasauliniai įvykiai, kylančios kuro kainos vėl gali priversti investuotojus atsigręžti į šį pastaraisiais metais kiek primirštą sektorių.
Rūta Jakaitytė, „MP Bank hf.“ filialo Baltijos šalyse Turto valdymo departamento analitikė
