Per keletą pastarųjų metų tyliai, tačiau ne visai be garso evoliucionavo, stiprėjo ir vis sudėtingesnė darėsi iki šiol nematytos padermės organizmas. Tiesa, nereikia baimintis, kadangi tai nėra nauja organinė gyvybės forma grasinanti prasiskinti sau kelią iki mitybos grandinės viršaus. Tai kažkas, ką patys kūrėjai pavadino „Darvino gaidų“ ir vieninteliai žmonės, kuriems jų kūdikio augimas netiesiogiai grasina yra kompozitoriai, tačiau kol kas ir pastarieji gali būti ramūs, rašo gizmag.com.
Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininkai sukūrė muzikos generavimo sistemą, kurioje populiarūs garsai yra poruojami ir kryžminami tarpusavyje su kitomis sėkmingomis natomis bandant sukurti palikuonis, kurie paveldėtų abiejų „tėvų“ bruožus. Garso ciklai, kurie klausytojų nepatenkina išnyksta, tas pats nutinka ir jų tėvams bei protėviams. Bėgant laikui tokios „natūralios“ atrankos metu be tikro kompozitoriaus susiformavo ausiai maloni elektroninė muzika.
Muzikos evoliucija yra sudėtingas procesas, kadangi realybėje muzikantai ima, tai kas buvo sukurta anksčiau ir kuria savo pačių interpretacijas, pridėdami savito kolorito bei formuodami naują stilių tam, kad pavyktų išleisti kažką naujo ir šviežio. Visgi iki šiol labai mažai žinoma apie tai, kodėl viena melodija itin nepastovių klausytojų gretose sulaukia populiarumo, o kita – ne. Norėdama ištirti vartotojų pasirinkimo svarbą, mokslininkų komanda vadovaujama Dr. Roberto M. MacCallumo ir prof. Armando M. Leroijaus sukūrė Darvinišką muzikos generavimo sistemą, kurioje veisiasi kompiuterio kuriami garsai.
Jei natūralios atrankos atveju išlieka stipriausi ir tvirčiausi, „Darvino gaidų“ gyventojų sėkmė ar pražūtis priklauso nuo to, kaip juos vertina klausytojai. Siekiant išvengti kultūrinio ar emocinio reikšmingumo, kuriuos turėtų pianino, gitaros, saksofono ar būgnų skleidžiami garsai, projektas prasidėjo nuo paprasčiausių kompiuterio sugeneruotų moduliacijų.
Pirmiesiems „gyventojams“ buvo skirti Ievos ir Adomo vardai, o po sukryžminimo jų palikuonis paveldėjo atsitiktinai parinktas abiejų tėvų daleles. Tuomet pirmieji garsai buvo pašalinti ir toks ciklas pakartotas per 100 generacijų be žmogaus įsikišimo. Po to buvo atrinktas pavyzdinių garsų fondas ir pasitelkti internetą naršantys vartotojai, kurie vertino garsų grandines skalėje nuo 1 iki 5 priklausomai nuo to, kaip jos jiems patiko. Nei vienas iš projekte dalyvavusių internatų nežinojo, kokius balus gaidoms skyrė jų kolegos.
Vėliau atsitiktine tvarka buvo išdėstyta 100 aštuonių sekundžių trukmės garso grandinių populiacija, 20 iš jų buvo įvertintos, o dešimt populiariausių vėl suporuotos ir susilaukė naujų palikuonių. Dešimt prasčiau įvertintų garso grandinių buvo pašalintos, o naujieji palikuoniai pakeitė savo „tėvus“, kurie taip pat buvo ištrinti. Procesui tęsiantis mokslininkai atrado, kad garsų grandines tapo daug maloniau klausyti. Rezultatų patikrinimui iš daugiau nei 50 tūkst. pirmos populiacijos evoliucijos garso grandinių buvo atrinkti du tūkst. ir kaip eksperimento pradžioje klausytojams vėl suteikta teisė vertinti.
Šiuo metu projektas jau perkopė 6 tūkst. evoliucijų ribą ir vis dar suteikia galimybę visiems norintiems melomanams jame sudalyvauti. Mes siūlome jums Darwintunes.org paklausyti vienos iš pirmųjų šio evoliucionuojančio muzikinio organizmo kartų, o vėliau – vienos iš paskutinių. Garantuojame, kad liksite nustebę.
„Darvino gaidos“, nuo 0 iki 2500-osios kartos:
DarwinTunes Vox Pop loops by uncoolbob
