Airijos Dubline esančios lietuviškos klinikos „Irish Baltic health bridge“ įkūrėjai gydytis į Lietuvą skubiai išsiuntė ne vieną pacientą, kuriems dėl tos šalies medikų neprofesionalumo ar nenoro padėti galėjo grėsti mirtis.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Priėmimo – skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjas Michail Braverman bei šios ligoninės direktoriaus pavaduotojas Tomas Saladis nesuvokia, kodėl mūsų tautiečiams nepagelbėjo medikai airiai.
Iš lėktuvo – ant operacinio stalo
Dubline esančios lietuviškos klinikos “Irish Baltic health bridge” duris neretai praveria ypač sunkiomis ligomis sergantys lietuviai. Vieną pilietį, kuriam dėl trūkusio apendikso jau vystėsi sepsis, klinikos įkūrėja gydytoja Lina Macaitienė pačiu laiku spėjo „išsiųsti į Lietuvą“.
Pasak medikės, į jos kliniką žmogus kreipėsi po to, kai net keletas Airijos medikų nesugebėjo nustatyti pilvo skausmų priežasties. „Įtarėme, kad žmogui trūkęs ir supūliavęs apendiksas, ir delsti negalima“, - sakė pašnekovė. Vėliau viskas vyko tarsi pagreitintame filme: medikė susisiekė su VGPUL Priėmimo – skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėju Michail Braverman ; ir išgirdo pažadą, kad ligoniui bus suteikta pagalba. Žmogus tuoj pat išskrido į Vilnių, o ant operacinio stalo pateko, galima sakyti, tiesiai iš lėktuvo.
Suprato, kad mirs
Nelaimėlį operavęs VGPUL direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Tomas Saladis pasakojo: „Tas žmogus savaitę ar net ilgiau „malėsi“ po įvairias Airijos ligonines, tačiau tos šalies medikai nenustatė ligos“.
„Supratau, kad greit mirsiu, todėl atlėkiau į tėvynę“, – tiek chirurgui tepasakė pacientas. Operuojant aptiktas prakiuręs apendiksas, didžiulis pūlinys ir beprasidedantis kraujo užkrėtimas - sepsis. Pasak T. Saladžio, operacija nebuvo unikali, ji tetruko pusvalandį. Tačiau dar truputį uždelsus, gydyti būtų buvę vėlu.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Tomas Saladis.
Prireiks antros operacijos
Jeigu Airijoje ir Lietuvoje triūsiantys lietuviai medikai nebūtų ėmęsi operatyvių gelbėjimo priemonių, žmogus galėjo neišgyventi. Tačiau tai ne viskas. Kadangi Airijos medikai nenustatė ligos ir laiku nesuteikė kvalifikuotos chirurginės pagalbos, žmogui vietoje vienos operacijos teks ištverti dvi.
„Pašalinus pūlinį ir ligonio būklei pagerėjus, jis išleistas namo, - prisiminė T. Saladis. - Apendikso išoperuoti nepavyko, nes tarp suirusių audinių ir pūlių jo… nebepavyko aptikti“. Lietuvos medikai žmogui patarė prisistatyti po pusės metų - planinei apendikso pašalinimo operacijai.
„Gerai, kad yra lietuvių gydytojų“
Tai Michailo Braverman žodžiai apie kai kuriose ES valstybėse susiklosčiusią situaciją. „Mūsiškiai, lietuviai, ilgiau pagyvenę užsienio šalyse, tikriausiai jau suprato, kad jie toms šalims įdomūs, kol dirba. Kai suserga, tampa nelabai pageidaujami. O jei dar dirba nelegaliai ar ne visai tvarkingas draudimas, jei gerai nemoka kalbos – bėda, - sakė Braverman. – Ir ačiū Dievui, kad yra tokių žmonių kaip gydytoja Macaitienė, kuri visomis išgalėmis stengiasi padėti tiems, kam kažkodėl nepadėjo airiai. O jei problema labai rimta – nukreipia žmogų ten, kur jam bus suteikta pagalba“.
M. Braverman neslėpė, kad L. Macaitienė į VGPUL nebe pirmąjį kartą „atsiunčia“ nelaimių ištiktus pacientus. Ar ir jiems nepadėjo Airijos medikai? „Nežinau, kodėl traumas patyrę žmonės skrido į Lietuvą, o ne kreipėsi į Airijos ligonines. Matyt, jiems ten tinkamai nepadėjo? – svarstė M. Braverman. – Jei jums suteiks kvalifikuotą pagalbą toje šalyje, kurioje gyvenate, ar skrisite į Lietuvą? O gydytoja Macaitienė buvo nukreipusi mums ir pacientą, kuriam lūžęs galvos kaulas. Ir kitą – jam buvo lūžusi ranka ir airiai taip pat, matyt, negalėjo padėti. Visi ponios Linos pas mus nukreipti ligoniai pasveiko“. M. Braverman kartą, kai jam dėl ligonio iš Dublino paskambino lietuviškos klinikos įkūrėja, pajuokavo: „Tai jau sukūrėme Airijos – Baltijos sveikatos tiltą?“ Taip dažnai užsienio lietuviams prireikia tėvynėje likusių medikų pagalbos.
VGPUL Priėmimo – skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjas Michailas Bravermanas.
Grįžti nespėjo
Ne visos istorijos baigiasi laimingai. Airijos lietuvių spaudoje pasirodė pranešimų, kad dėl insulto mirė jauna moteris, kuriai Airijos ligoninėse nebuvo suteikta tinkama pagalba, o grįžti į tėvynę sutrukdė tos šalies pareigūnai.
Į „Irish Baltic health bridge“ kreipėsi sunerimusi pora – vyras ir moteris. „Jie atvyko vėlai vakare, po darbo valandų. Bet kaip nepriimsi? – mūsų žurnalistei pasakojo L. Macaitienė. – Moteriai nesiliovė stiprūs galvos skausmai, ją pykino. Sutuoktiniai paaiškino, kad du kartus kreipėsi į airių ligoninę, tačiau pacientei suleisdavo vaistų ir išsiųsdavo namo“.
Anot pašnekovės, pacientės būklė neatrodė labai sunki. Ji kalbėjo, vaikščiojo. Vis dėlto, įtarusi smegenų kraujotakos nepakankamumą ar aneurizmą, medikė nerizikavo pacientės išleisti į gatvę. Vykti dar kartą į airių ligoninę pacientė atsisakė: kelias valandas laukti ant kėdės priimamajame, kol kas nors apžiūrės, ji neturėjo jėgų. Suleidusi vaistų, L. Macaitienė pacientę apnakvydino klinikoje, kad galėtų pati stebėti jos būklę. Kadangi rytą galvos skausmai sustiprėjo, medikė tautietę įtikino važiuoti į ligoninę, išrašė siuntimą ir iškvietė greitąją. Po 2 ar 3 dienų L. Macaitienei paskambino iš oro uosto policijos. Pareigūnas pranešė neleidžiantis išvykti iš šalies moteriai, kurios vyras teigia, kad veža žmoną gydytis į Lietuvą. Pareigūnams įtarimų sukėlė neadekvatus moters elgesys, prasta sveikatos būklė. Jie teiravosi diagnozės. „Labai nustebau, kad mano buvusi pacientė dar ne ligoninėje. Vyras teigė, jog moters ir vėl nepaguldė, todėl patys susitarę su giminėmis, kurie žadėjo padėti patekti į Kauno medicinos universiteto klinikas“, - pasakojo L. Macaitienė.
Trumpoji žinutė pranešė mirtį
Pasiryžusi trūks plyš išgelbėti jauną moterį, L. Macaitienė pakėlė ant kojų pusę „Žemės rutulio“. Skambino Lietuvos ambasadai ir prašė tarpininkauti, kad sunkią ligonę konsultuotų neurologas ir neurochirurgas. L. Macaitienės skambučių sulaukė ir šių eilučių autorė, o taip pat keletas Lietuvos Seimo narių. „Aš visų prašiau padėti pacientę paguldyti į specializuotą skyrių“, - jaudindamasi pasakojo L. Macaitienė. Pašnekovės žiniomis, galiausiai lietuvė buvo nuvežta į vieną Dublino ligoninių, tačiau ne į geriausią. Mat specializuotoje ligoninėje, turinčioje tinkamą įrangą ir ypač kvalifikuotus specialistus, nebuvo vietų.
Vėliau pacientės vyras pranešė apie jos blogėjančią būklę, moteris prarado sąmonę ir mirė. Apie tai Vilniuje gyvenančiai ir taip pat niekuo negalėjusiai pagelbėti šių eilučių autorei tą patį rytą pranešė iš Dublino atskriejusi liūdna trumpoji žinutė.
„Pašalinis žmogus neturi teisės nurodinėti kitai įstaigai, kaip gydyti ar kur paguldyti, - skaudų atvejį iki šiol su liūdesiu prisimena L. Macaitienė. - Esu kitos srities specialistė. Todėl buvau bejėgė“. Vėliau žiniasklaida pranešė, kad tėvynės medikų taip ir nepasiekusi lietuvė mirė dėl smegenyse išsiliejusio kraujo.
Kodėl abejingi?
Kartą M. Braverman vieno Didžiojoje Britanijoje aukštas pareigas einančio už medicinos paslaugas atsakingo pono paklausė, kodėl Lietuvos piliečiams ne visuomet tinkamai suteikiama būtinoji pagalba. Pokalbis vyko neoficialioje aplinkoje. „Tas žmogus nesugebėjo iškart man atsakyti, tačiau vėliau jo asistentas patikslino: kad ES valstybėje gautum aukštesnio lygio medicinos pagalbą, turi būti toje šalyje išgyvenęs netrumpą laiką, reikia nepamiršti mokėti mokesčius, apsidrausti sveikatos draudimu…
Vakaruose – vakarietiška ir medicina, ten sąvoka „pacientas“ jau virtusi sąvoka „klientas“, - svarstė M. Braverman. Pasak pašnekovo, lietuviai medikai vis dar „morališkai prisirišę“ prie savo pacientų, todėl reikalingam būtinosios pagalbos negali pasakyti, kad šis „neapsidraudęs, nemoka lietuviškai ir eitų lauk“. „Mūsų gydytojai dar žino tikrąją Hipokrato priesaikos reikšmę“, - sakė pašnekovas, pripažinęs, kad tam tikrų problemų teikiant būtinąją pagalbą esama.
Ar Lietuvos gydytojai privalo nemokamai gelbėti užsienyje gyvenančius ir tų šalių biudžetams mokančius mokesčius mūsų tautiečius? Tai, o taip pat apie būtinosios pagalbos (ne)teikimo Kipre ypatumus, sužinosite rytoj, paskutiniame tyrimo straipsnyje. Beje – pirmoji tyrimo dalis – čia.
