Natalija KONDROTIENĖ
Šiaulietė Jūratė Milinauskienė savo ligos istoriją vadina sėkminga – su donoro inkstu gyvena jau aštunti metai. Kita šiaulietė Olga Privalenkova tik po trečiosios inksto persodinimo operacijos, dešimties metų dializių vėl pajuto gyvenimo džiaugsmą.
Šiaulių regiono žmonėms šiemet atliktos dvi inksto persodinimo operacijos, o Lietuvoje donoro inksto laukia 184 žmonės.
Ligos istorija su sėkmės ženklu
Jūratė Milinauskienė meiliai priglaudžia prie savęs juodą katiną, kuris jai susirgus prisiglaudžia ir kantriai murkia.
„Kai namo parvažiavau po inksto persodinimo operacijos, ištinusiu ir pamėlusiu pilvu, artyn nėjo ir nesiglaudė, bet, kai man net neįtariant prasidėjo operuotos vietos uždegimas, katino elgesys buvo pirmas ženklas, kad kažkas negerai. Jis tūpė ant probleminės vietos ir nesitraukdamas murkė. Mano daktariukas“, – glostė savo augintinį moteris.
Ponia Jūratė skaičiuoja aštuntus metus po inksto persodinimo operacijos. Moteris dirba, turi pomėgių, laisvalaikio užsiėmimų, vairuoja automobilį, keliauja ir džiaugiasi gyvenimu.
Ji svarsto, kažin, ar galėtų bent svajoti apie dabartinį gyvenimą ir jo kokybę, jei nebūtų atsiradęs tinkamas organas, jei jo nebūtų paaukoję mirusio žmogaus artimieji.
„Ligos istorija jau yra liūdna patirtis, bet mano ligos istorija lyg su sėkmės ženklu. Gal dėl to, kad esu optimistė“, – šypsojosi moteris.
Liga atrasta netikėtai
Apie tai, kad inkstai yra pažeisti ligos, moteris sužinojo netikėtai – po privalomojo sveikatos patikrinimo stojant į Medicinos mokyklą. Jūratei buvo devyniolika.
„Šlapimo tyrime atrastas gramas baltymo. Nuo tada prasidėjo mano kelionės po ligonines: tyrimai, atsakymai, diagnozės tikslinimas. Paaiškėjo, kad man – lėtinis inkstų uždegimas“, – prisimena moteris.
Šešeri metai medikamentinio gydymo, kai nebebuvo kito pasirinkimo – paskirtos dializės. Kraujo, šlapimo tyrimai buvo blogi.
„Dializių bijojau. Rankos, kojos drebėjo, nežinojau, kas su manimi vyks. Po jų visaip būdavo. Kartais net per gatvę raudonam šviesoforui degant eidavau, nieko nebemačiau. Iš pradžių užtekdavo vieno karto per savaitę, vėliau padidino iki dviejų“, – pasakoja moteris.
Po operacijos – laimės pojūtis
Iš to laikotarpio ponią Jūratę lydi vienas stipriausių prisiminimų – didžiulis troškulys. Atrodė, vandens galėtų gerti be sustojimo, o per parą galėjo suvartoti daugiausiai iki litro skysčių.
J. Milinauskienė buvo užrašyta į eilę inkstų transplantacijos operacijai. Praėjo tik keli mėnesiai, kai vėlų vakarą sulaukė skambučio. Kviečiama į Santariškių kliniką Vilniuje – yra organas.
„Kai iškvietė, atsisėdau vidury kambario ir nebežinojau, ką daryti. Atrodė, tekinom į Vilnių išlėksiu“, – juokiasi moteris.
Ligoninėje sužinojo, kad yra du inkstai ir trys jų laukiantys ligoniai. Po gausybės atliktų tyrimų paaiškėjo, kad ji tinkama. Naktį išoperuota, rytą jau kėlėsi iš lovos.
Jautėsi energinga, linksma ir laiminga. Tyrimai buvo geri. Po poros savaičių išrašyta iš ligoninės, parvažiavo namo, vairavo automobilį, nesijautė ligone.
„Tada maniau, kad kitaip būti ir negali. Tik vėliau sužinojau, kad donoro inkstą organizmas gali atmesti, įvykti įvairiausių komplikacijų, neapsieinama be papildomų dializių“, – pasakojo J. Milinauskienė.
Trečias kartas
Kita šiaulietė Olga Privalenkova, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ pirmininkės pavaduotoja, gyvena su trečiąkart persodintu inkstu. Pirmieji du neprigijo, tinkamai nefunkcionavo, todėl teko juos pašalinti. Vėl stojo į eilę laukti donoro organo.
„Dešimt metų sveikata buvo palaikoma dializėmis. Tris kartus per savaitę valomas kraujas. Tiek metų privalėjau riboti ne tik maistą, bet ir suvartojamų skysčių kiekį, – pasakojo moteris. – Į parduotuvę net įeiti baisu, nes norisi visko, o svarbiausia – iki soties atsigerti“.
Prieš trejus metus buvo atlikta trečioji inkstų persodinimo operacija. Moteris džiaugiasi, kad ji pavyko, donoro organas pamažu ėmė funkcionuoti. Po operacijos ėmė aktyviau gyventi, padeda to paties likimo ištiktiems žmonėms.
„Kai nebereikėjo dializuotis, kai organas ėmė veikti, gyvenimas nušvito kitomis spalvomis: ir medis žalesnis, ir dangus mėlynesnis – viskas kitaip. Vėl galima gerti vandenį!“ – džiaugėsi šiaulietė.
Gali padėti savo patirtimi
Šiuo metu "Atgajos“ draugijoje skaičiuojama apie 120 inkstų ligomis sergančių narių. Amžiaus vidurkis – apie 40 metų, tačiau pastaraisiais metais padaugėjo dar jaunesnių.
„Dializuojamas žmogus – prislėgtas, lyg ir piktas, depresuotas. Nei artimieji, nei draugai nesupras tos savijautos, kurią jis išgyvena“, – sakė O. Privalenkova.
Nemažai žmonių, net ir sunkiai sirgdami inkstų ligomis, bijo registruotis organo persodinimo operacijai. Gal neištvers ar nepavyks operacija. Per metus, skaičiuoja O. Privalenkova, bent keliems nariams ateina eilė inksto persodinimui.
„Vieni su kitais daug kalbamės apie savo patirtus pojūčius, pasakojamės, paskaitas skaito gydytojai, palaikome vieni kitus. Tik taip tampame drąsesni“, – pasakoja ponia Olga.
Potencialus donoras – dar ne donoras
„Potencialiu organų donoru gali tapti ir dvidešimtmetis, tačiau po tyrimų paaiškėja, kad organai netinkami dėl ligų, vaistų ar alkoholio. Jaunas – dar nereiškia, kad sveikas. Kartais septyniasdešimtmečio organai būna tinkamesni negu jauno“, – sakė koordinatorė transplantacijai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytoja anesteziologė reanimatologė Stasė Sergedaitė.
Žmogaus sutikimas po mirties tapti organų donoru dar nėra galutinis, nes jeigu artimieji nesutinka, tai ir organų donorystė neįvyksta.
„Per dvidešimt metų žmonės donorystės klausimais tapo lankstesni, daug žino, domisi, pasikalba šeimose, ar netapti donorais. Pas mus dar nėra buvę donoro, turinčio donoro kortelę“, – sakė medikė.
Inkstų transplantacijos laukia ir vaikai
Apie organų donorystės situaciją Šiaulių regione bei šalyje papasakojo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa PEKARSKIENĖ.
– Kiek efektyvių donorų sulaukiama iš Šiaulių regiono?
– Šiais metais Respublikinėje Šiaulių ligoninėje smegenų mirtis buvo nustatyta 8 pacientams, 5 tapo efektyvūs – iš jų donoriniai organai buvo paimti transplantacijai. Paskutinis potencialus donoras buvo diagnozuotas spalio 8 dieną.
Per 9 šių metų mėnesius ligoninėje paruošti 22 donoriniai organai ir audiniai: 2 kepenys, 10 inkstų ir 10 ragenų.
– Kiek laukiančiųjų inkstų transplantacijos iš Šiaulių krašto?
– Remiantis 2013 metų lapkričio 7 dienos duomenimis, iš Šiaulių krašto inkstų transplantacijos laukia 6 recipientai, iš jų šiuo metu 4 yra laikinai ne recipientai (dėl medicininių priežasčių šiuo metu inksto transplantacija jiems negalima).
Lietuvoje inkstų transplantacijos laukia 184 pacientai. Iš jų 70 yra laikinai ne recipientai (dėl medicininių priežasčių šiuo metu inksto transplantacija jiems negalima dėl to, kad susirgo kita liga, kurią reikia pagydyti arba sugedo dantis).
Inksto transplantacijos laukia 3 vaikai.
– Kiek šiemet transplantuota inkstų?
– Šiemet yra atlikta 71 inkstų transplantacija – 6 inkstų transplantacijos atliktos iš gyvo donoro.
Kai mirusiojo artimieji sutinka donorystei, donoriniai organai yra tiriami. Jei jie yra tinkami, gydytojai transplantologai juos persodina ligoniams.
Kai organai transplantacijai netinkami, jie yra utilizuojami. Šiemet utilizuoti 3 inkstai.
