Kūrybiškumas versle neatsiejamas nuo sėkmės, sako didelių šalies įmonių vadovai. Ir visai nesvarbu, ar kūrybiškai kepama duona, ar kuriamos inovatyvios technologijos. Kūrybiškumo ugdymo seminarus organizuojantys specialistai tvirtina, kad nors polinkis kurti yra asmeninė savybė, darbdaviai gali sėkmingai skatinti darbuotojų kūrybiškumą ir potencialą panaudoti sėkmingai veiklai vykdyti.
Kad būtų išskirtiniai
„Galime sakyti, kad duona yra įprastas produktas. Tačiau jeigu norime būti išskirtiniai, privalome šioje srityje būti kūrybiški ir stengtis kuo nors pritraukti vartotoją. Manau, mums sekasi“, – tvirtino „Fazer“ kepyklų regiono vadovas Mindaugas Snarskis.
Anot jo, kūrybos versle reikia tam, kad būtų patenkinti kintantys vartotojų poreikiai, o sukurti išskirtinumų duonos lentynose, kuriose gaminiai pranyksta tarp gausybės panašių produktų, yra tikrų tikriausias kūrybiškumo įrodymas. „Produktų kūryba prasideda nuo tų gaminių, kuriuos klientai nori matyti ant savo stalo, kūrybos“, – pabrėžė M. Snarskis.
Taisykles diktuoja vartotojas
Vertindamas savo vadovaujamos įmonės kūrybiškumą verslininkas minėjo ir tai, kad pranašumą suteikia buvimas tarptautinės grupės dalimi. „Šiandien, kai Lietuvoje veikia daugiau nei 200 kepyklų, galėti dalytis patirtimi ir idėjomis yra labai vertinga. Pats neseniai grįžau iš Suomijos, parsivežiau kelias idėjas, kurias galbūt galėsime pritaikyti Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovas.
Vis dėlto, anot jo, kūrybiškumo ribas „Fazer“ kepyklų veiklos srityje pirmiausia nubrėžia vartotojas. „Kad ir kokia inovatyvi ar kūrybiška būtų idėja, pirmiausia ji turi atitikti poreikius, – aiškino M. Snarskis. – Aišku, mes galime kalbėti apie meninę produkto dalį, tačiau kas iš to, jei bus gražu pažiūrėti, bet vartotojas nepirks?“
Ne tik duonos kepalas
Tiesa, darbuotojų kūrybiškumą, anot M. Snarskio, pirmiausia lemia vidinė motyvacija. „To žmogaus neišmokysi – jis turi norėti padaryti, išsiskirti, būti kitokiam“, – aiškino verslininkas.
Skatindama „Fazer“ kepyklų darbuotojų kūrybinį potencialą įmonė rengia įvairius mokymus, be to, dalyvauja specialiuose kūrybiškumo mokymuose, į kuriuos kviečiami įvairių sričių specialistai, padedantys į duoną žvelgti visai kitomis akimis, iš kitos pusės.
Kūrybiškumas visur
„Kūrybiškumas nėra vien naujo produkto sukūrimas“, – sakė „BIOK Laboratorijos“ vadovas Linas Čereška. Šioje įmonėje kūrybiški gali būti ir tinkamai sudėliojami vidiniai procesai, taip pat – neatrastų prekybos ar komunikacijos kanalų panaudojimas, netradiciniai rinkodaros sprendimai.
„Kūrybiškumas neabejotinai užima labai svarbią mūsų gyvenimo ir darbo dalį. Turime įsiklausyti, suprasti, suvokti, kokių produktų, kokių savybių, kokios pakuotės produktų tikisi vartotojas – kartais smulkūs elementai tampa sėkmės priežastimi“, – vardijo L. Čereška. Nuomonė, kad tradicijos negali būti susijusios su kūrybišku mąstymu darbe, verslininkas vadina neteisinga – tereikia jas pritaikyti išradingai. „Mes tradicijas stengiamės sujungti su naujausiais mokslo atradimais, ingredientais, laimėjimais. Jeigu žiūrėtume vien į tai, ką žmonės naudojo seniau, galbūt grietinė taip pat tiktų odai minkštinti“, – šypsojosi jis.
Įtraukti darbuotojus
L. Čereškos nuomone, kad būtų skatinamas darbuotojų kūrybiškumas, reikia sukurti tam tinkamą terpę įmonėje, vidinę bendravimo kultūrą. „Reikia stengtis, kad žmonių nuomonės nebūtų ribojamos, kad jie nebijotų jomis dalytis. Štai neseniai turėjome metinį planavimo susirinkimą ir naujai atėję darbuotojai buvo nustebę, kad tiek diskutavome, išsakėme daug idėjų, iš kurių atrinksime geriausias. Jie manė, kad aš pakalbėsiu, kaip dirbsime toliau, ir tuo viskas baigsis“, – atskleidė „BIOK Laboratorijos“ vadovas.
Lietuvoje daugelyje sričių reikėtų skatinti kūrybiškumą. „Mes stengiamės priimti sprendimus pritarus daugumai, turime ir tam tikrą produktų vertinimo sistemą. Manau, būtų labai sunku būti kūrybiškiems, jeigu direktoriaus žodis būtų paskutinis“, – juokavo verslininkas. Darbuotojų kūrybiškumą skatinti padeda ir įmonėje rengiami konkursai, leidimas visus naujus gaminius išbandyti pirmiausia „BIOK Laboratorijos“ darbuotojams. „Savų darbuotojų, nuo žemiausios grandies iki aukščiausios, įtraukimas į sprendimų priėmimą, bendrą veiklą, manau, taip pat skatina mąstyti kūrybiškai“, – svarstė L. Čereška.
Kūrybai reikia žinių
„Elintos“, kuri ant savo biuro pastato turi išdėliotą didžiausią Lietuvoje iš kelių kilometrų aukščio matomą šypseną, vadovas Vytautas Jokužis pabrėžė, kad net kalbant apie technologijas, technologinių procesų automatizavimą kūrybiškas mąstymas itin svarbus.
„Sukurti naują įrenginį, naują sistemą, modernizuoti esamą sistemą, automatizuoti procesą yra tas pats kūrybiškumas kaip ir nupiešti fantastinį paveikslą“, – tvirtino jis. Kūrybinio potencialo „Elintos“ veiklos srityje reikia tokio paties, kokio prireikia tapytojui ar muzikantui. „Tik skirtumas tas, kad inžinerijos srityje reikia daug daugiau žinių, reikia daugiau sekti pasaulio naujienas. Automatizacijos srityje būti kūrybiškam gerokai sunkiau“, – atkreipė dėmesį verslininkas.
Trejų metų darbas
Anot V. Jokužio, suburti kūrybišką komandą lengva – reikia pasirinkti kūrybingus žmones: „Jeigu žmogus nori tiesiog ateiti į darbą, atsėdėti 8 valandas ir pamiršti, ką darė, jis netinka. „Elintoje“ visi kūrybiški.“
Tiesa, pasakyti, kaip atsirenka kūrybiškus žmones, V. Jokužis negalėjo. Anot jo, geriausiai parodo, ar darbuotojas linkęs į kūrybą, jo darbas. „Žmogus gali būti tylus ir labai kūrybiškas, o gali būti daug kalbantis, atrodo, daug veikiantis, tačiau visai nekūrybiškas. Mano nuomone, kūrybiškumas gali būti išsiugdomas dirbant, kai sukaupiamas pakankamas žinių kiekis, pavyzdžiui, po trejų metų darbo. Taigi reikia ne tik talento ir darbo, bet ir žinių“, – argumentavo „Elintos“ vadovas.
Vadovas turi nedrausti
Pasak „Kūrybinių dirbtuvių“ vadovės Dovilės Lapytės-Jaščembskienės, kūrybiškai galima žvelgti į kiekvieną situaciją, net jeigu iš šalies žiūrint atrodo, kad vietos kūrybai nėra. „Kuo žmogus kūrybiškesnis, tuo jis lankstesnis, novatoriškesnis, plačiau mąstantis, žvelgiantis kitaip į kiekvieną gyvenimo situaciją, – tvirtino pašnekovė. – Natūralu, kad kai darbas užima didžiąją žmogaus gyvenimo dalį, kūrybiškumas darbe itin svarbus. Kūrybiškumas reikalingas ten, kur reikia naujų sprendimų, kur susiduriame su išorės veiksniais, į kuriuos reikia reaguoti, situacijose, kuriose reikia veikti sėkmingai.“
Tiesa, anot specialistės, vargu ar vienas darbdavys gali paskatinti darbuotojų polinkį į kūrybą. „Vadovas gali sukurti kūrybišką aplinką, tačiau jos kūrimas priklauso ir nuo pačių darbuotojų noro išmokti ko nors nauja, pasisemti žinių, naujai vertinti gaunamą informaciją, – aiškino D. Lapytė-Jaščembskienė. – Svarbiausia darbdaviui kūrybiškumą puoselėti, o ne slopinti sakant, kad vieno ar kito dalyko nereikia. Darbdaviui svarbu nedrausti. Jeigu darbdavio žodis pirmas ir paskutinis, vadinasi, jis pats stokoja kūrybiškumo.
FAKTAI:
Kūrybiškumas versle
Kai kurie tyrimai rodo, kad tik 5 proc. suaugusių žmonių yra kūrybiški, todėl ši dalis itin vertinama versle.
Kūrybiškai skolų krize pasinaudojusi „Coca-Cola“ privertė ispanus pamėgti savo gėrimą „Zero“, kurį šie geria kino teatruose
„Volkswagen Arlekin“ gimė kaip kompanijos balandžio 1-osios pokštas, tačiau jau balandžio 2-ąją tokio automobilio paprašė klientai
