Specialistų patarimas, kaip išlikti žvaliam ir darbingam.
Įsivaizduokite...
Pirmadienis. Naujos savaitės pradžia...
Jei kas nors ryte šiek tiek atsitrauktų nuo savo darbų ir paprasčiausiai imtų stebėti, kaip bunda rytinis miestas, ką jis pamatytų, pažvelgęs į tūkstančius didelio miesto kontorų?
Besižvalgant galima stebėti įdomų vaizdą: vieni, tik įėję į kontorą, kaip burtų lazdelės valia – op! – ir tapo žvalūs, darbingai nusiteikę. Dar tik pati darbo dienos pradžia, o šie laimingieji jau nuveikė krūvą reikalų, paskambino aibei klienų ir per pietus, džiaugsmingi ir patenkinti savimi, giriasi, kaip gerai jiems prasidėjo savaitė!
O kiti visą rytą praleidžia bevaisiuose bandymuose „suimti save į rankas“ ir nors ką nors pradėti veikti! Kava nepadeda, nuo visko bloga – norisi atsigulti ir atsipalaiduoti: „Kokios trumpos vėl buvo išeiginės“!
Bet išeiginės tai juk visiems buvo vienodos ir greičiausiai tie laimigieji, kurie žvalūs pradėjo darbo savaitę, per išeigines buvo visiškai pasinėrę į poilsį – nesvarbu, aktyvų ar pasyvų, svarbiausia, jiems visai nerūpėjo darbas. O štai tie, kurie ne taip produktyviai dirbo darbo metu, ilgai negalėdavo išsijudinti rytais ir savaitės pabaigoje dar turėdavo krūvą nebaigtų darbų, ko gero turėjo dirbti ir savaitgalį. Apmaudu? Taip! Galima tai kaip nors pakeisti? Žinoma ir tai visai paprasta!
Atskiros zonos
Taigi, jei jūs norite aktyviai dirbti ir kokybiškai ilsėtis, jei norite greitai ir be įtampos įsijungti į darbinę atmosferą, kai yra laikas darbui, ir ramia sąžine ilsėtis, kai tam turite visišką teisę, tam reikia išmokti laikytis vienos paprastos, bet nelaužomos taisyklės – negalima tiems dviems dalykams – darbui ir poilsiui, skirti tos pačios erdvės – juos reikia ir būtina atskirti! Taip teigia turbūt garsiausios ir kontroversiškiausios taikomosios psichologijos atmainos – Neurolingvistinio programavimo (NLP) (Neuro–linguistic programming) specialistai. (NLP – tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti mūsų subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti. Pasak šalininkų, NLP išpopuliarėjo pasaulyje todėl, kad leidžia išmokti daryti įtaką ir sau, ir kitiems bei daryti tai greitai ir veiksmingai, nes pokyčiai, kurie mums svarbiausi, nebūtinai turi būti išoriniai – tereikia pakeisti suvokimą).
Kaip tai padaryti?
Tai reiškia, kad jūs turite turėti mažiausiai dvi skirtingas vietas erdvėje – vieną, skirtą tiktai darbui ir jam atlikti būtinomis būklėms – aktyvumui, susikaupimui, įsijungimui ir pan. ir kitą – poilsiui, nuteikiančią ramybei ir atsipalaidavimui.
Realybėje tai atrodo taip – kontoroje prie darbo stalo jūs neleidžiate sau daryti nieko tokio, kas nesusiję su aktyvumu, t.y., netgi arbatą einate gerti prie šalia esančio žunalinio staliuko – ten ištiesiate kojas, ramiai pakvėpuojate ir ilsitės. Ir jokiu būdu netempiate prie to staliuko nešiojamo kompiuterio, kad galėtumėte padirbėti!
Tokios pat taisyklės jūs laikotės ir namie – nes namai visai neskirti darbui, namie jūs ilsitės, bendraujate su šeima, žiūrite TV ir t.t., o jei tokios galimybės nėra, išskiriate atskirą darbinę zoną – kompiuterio ar rašomąjį stalą, atskirą kėdę ir pan. – ir dirbate tik toje zonoje. Rekomenduojama, kad ši zona, būtų kaip nors uždaroma – jei nėra atskiro kambario, patogu – uždaroma spinta: atidarėte – padirbote, baigėte – uždarėte. Ir jūs vėl namie, ilsitės.
Kad šis mechanizmas pradėtų veikti su nauda mums, būtina sąmoningai šiam erdvių (darbinė ir poilsio) skirstymui skirti tam tikrą laiką, o būtent 3–4 svaites.
Jums tiesiog reikia 3–4 savaites stebėti save ir stengtis nesupainioti tų zonų, o jei netyčia, iš įpročio ėmėte dirbti ant sofos, jei atsipalaidavote prie darbo stalo, būtina tuoj pat, kai tik tai pastebėjote, tiesiog paprasčiausiai persikelti į „teisingą“ vietą.
Ir tada, kai pasibaigs šis, ne toks jau ir ilgas laikas, jūsų išskirtos erdvės stebuklingu būdu ims dirbti JUMS – jums nieko nebereikės specialiai daryti, kad akimirksniu įsijungtumėte į darbą prie darbo stalo arba greitai pailsėtumėte poilsio zonoje. Paprasčiausiai erdvė pati nuteiks jus tam, kam jinai yra skirta ir primins, dėl ko jūs joje įsikūrėte: dirbti ar ilsėtis. Nes erdvė veikia mus ir tada, kai mes patys nesuvokdami, ką darome, painiojame darbo ir poilsio vietas, ardome savo natūralias būsenas ir po to tenkinamės savo neišmanymo vaisiais – nesiilsime, kai to tikrai mums reikia, nedirbame efektyviai, kai tas būtina. Bet kokiu atveju, sprendimą priimate jūs patys.
Parengė Asta GEIBŪNIENĖ
