Bandymų priverstinai pajauninti Lietuvos automobilių parką būta labai daug ir įvairių. Nors kiekvienas bandymas tai padaryti labai dažnai sutinkamas su didžiule pasipriešinimo ir kritikos banga, pastarųjų metų pavyzdys, susijęs su registracijos mokesčiu, regis, turėjo įtakos galimam žmonių pasirinkimui.
Lietuvoje registracijos mokestis, šiuo metu, nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar kitose šalyse, kuriose automobiliams taikomi žvėriški mokesčiai, tačiau naudotų automobilių prekeiviai sutartinai pabrėžia, jog net ir 80 ar 100 eurų siekiantis registracijos mokestis dažną pirkėja paskatina rinktis automobilį, kuriam nereikėtų mokėti jokių mokesčių.
„Retkarčiais sunku patikėti, jog žmogui, perkančiam automobilį už 5000 ar 8000 eurų, galutiniam sprendimui gali turėti įtakos papildomi 100 eurų. Jeigu automobilis bus eksploatuojamas kelis metus, 100 eurų suma, švelniai tariant, niekinė, bet daugeliui tai atrodo kaip kažkoks baubas.“, – apie pasikeitusius pirkėjų įpročius pasakoja automobilių prekeivis, kuris nebuvo linkęs atskleisti savo tapatybės.
Horizonte – naudojimo mokestis
Nors neseniai įvestas automobilio registracijos mokestis dar nespėjo padaryti reikšmingos įtakos Lietuvos automobilių parkui, tačiau netolimoje ateityje bus pradėtas svarstyti naujas projektas, kuriame siekiama pakoreguoti dabar esantį registracijos mokestį bei tuo pačiu įvesti papildomą, kasmetinį naudojimo mokestį.
Pagal dabartinį pasiūlymą, vienkartinis registracijos mokestis gali siekti nuo 115 iki 2258 eurų, o mokestis už naudojimą – nuo 29 iki 564 eurų kasmet. Kaip ir anksčiau, registracijos ir automobilio naudojimo mokesčio dydis pagrinde priklausys nuo CO2 emisijos.
Įstatymo projekte dėstoma, kad naujasis registracijos mokestis būtų apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, ir indeksavimo koeficiento.
Pavyzdžiui, 2007 metų „VW Golf“ su dyzeliniu varikliu, išmetančiam 140 gramų per kilometrą būtų taikomas 1,1 tarifas ir 2,3 koeficientas (140*1,1*2,3 = 354,2 euro).
Tuo tarpu automobilio naudojimo mokestis būtų apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruotos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, leidimo dalyvauti viešajame eisme galiojimo dienų skaičiaus, indeksavimo koeficiento ir padalinus iš mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus.
Tam pačiam „VW Golf“ apskaičiavimas atrodytų taip: 140*0,28*2,3*365/365= 90,16 euro.
Naujas projektas kelia diskusijas tarp istorinės technikos gerbėjų
Jeigu būsimas projektas bus priimtas, jis, akivaizdžiai, turės įtakos Lietuvos vairuotojų įpročiams ir tai, ilgalaikėje perspektyvoje, vairuotojus padalins į dvi grupes. Į tuos, kurie nori transporto priemonės ir nenori mokėti papildomų mokesčių, nes jiems tai – tiesiog nepriimtina. Tuo tarpu antrasis vairuotojų tipas – gerokai išrankesnis ir galintis susitaikyti su kasmetiniais mokesčiais, nes jie nori vairuoti konkretų automobilį. Į pastarąjį vairuotojų tipą patenka istorinės technikos puoselėtojai, kurie į naująjį projektą žiūri skeptiškai.
Ilgametis automobilių kolekcionierius bei automobilių restauratorius Šarūnas Žitkevičius neslepia, jog į naująjį projektą žiūri ir teigiamai, ir neigiamai. Specialisto teigimu, jis neprieštarauja vienkartiniam registracijos mokesčiui, kuris užsienio šalyse yra dažnai sutinkamas ir labai dažnai yra kelis kartus didesnis negu tas, kurį planuojama įvesti Lietuvoje. Didžiausia problema – kasmetinis naudotojo mokestis, kuris kasmet gali patuštinti kiekvieno automobilių entuziasto kišenes.
„Man ir mano kolegoms labiausiai rūpi istorinė technika. Kuri, iš tiesų, yra puoselėjama ir naudojama kaip rekreacinis objektas, ko pavyzdžiui nepasakysi apie daugiau negu pusę automobilių, turinčių istorinės technikos statusą. Pastaruoju daugelis siekia išnaudoti įstatyme esančias spragas ir techniškai netvarkingas ar net istorinės vertės neturinčius automobilius naudoti kasdien, prisidengdami istorinės technikos statusu“, – pasakoja vieno seniausių Europoje, Lietuvos automobilių klubo, istorinių automobilių padalinio vadovas Šarūnas Žitkevičius.
Išimčių istorinei technikai nebus
Siekdami perduoti istorinės technikos bendruomenės nuogąstavimus, kreipėmės į Aplinkos Ministeriją, kuri ir yra šio projekto autorė. Tokiu būdu siekėme sužinoti Aplinkos Ministerijos poziciją istorinės technikos klausimu bei sužinoti ar istorinei technikai galės būti taikomos tam tikros išimtys.
Istorinės technikos puoselėtojų nuogąstavimus šį kartą siekė išsklaidyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro komunikacijos patarėjo Marijaus Gailiaus išsakytos pastabos: „Įstatymo projektu išimčių iš esmės vengiame, numatome tik lengvatas (daugiavaikėms šeimoms, senjorams, kt). Antikvarinių automobilių savininkams, kaip ir kitoms transporto priemonėms, paliekama galimybė mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą“, – susidariusią situaciją paaiškina Marijus Gailius.
„Jeigu istoriniai automobiliai į gatves išrieda retai, tai jų savininkams juk neverta mokėti ir civilinės atsakomybės draudimo? Vadinasi, už nedraudiminį laikotarpį nereikės nemokėti ir automobilių taršos mokesčio“, – priduria Marijus Gailius.
Bandymų priverstinai pajauninti Lietuvos automobilių parką būta labai daug ir įvairių. Nors kiekvienas bandymas tai padaryti labai dažnai sutinkamas su didžiule pasipriešinimo ir kritikos banga, pastarųjų metų pavyzdys, susijęs su registracijos mokesčiu, regis, turėjo įtakos galimam žmonių pasirinkimui.
Lietuvoje registracijos mokestis, šiuo metu, nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar kitose šalyse, kuriose automobiliams taikomi žvėriški mokesčiai, tačiau naudotų automobilių prekeiviai sutartinai pabrėžia, jog net ir 80 ar 100 eurų siekiantis registracijos mokestis dažną pirkėja paskatina rinktis automobilį, kuriam nereikėtų mokėti jokių mokesčių.
„Retkarčiais sunku patikėti, jog žmogui, perkančiam automobilį už 5000 ar 8000 eurų, galutiniam sprendimui gali turėti įtakos papildomi 100 eurų. Jeigu automobilis bus eksploatuojamas kelis metus, 100 eurų suma, švelniai tariant, niekinė, bet daugeliui tai atrodo kaip kažkoks baubas.“, – apie pasikeitusius pirkėjų įpročius pasakoja automobilių prekeivis, kuris nebuvo linkęs atskleisti savo tapatybės.
Horizonte – naudojimo mokestis
Nors neseniai įvestas automobilio registracijos mokestis dar nespėjo padaryti reikšmingos įtakos Lietuvos automobilių parkui, tačiau netolimoje ateityje bus pradėtas svarstyti naujas projektas, kuriame siekiama pakoreguoti dabar esantį registracijos mokestį bei tuo pačiu įvesti papildomą, kasmetinį naudojimo mokestį.
Pagal dabartinį pasiūlymą, vienkartinis registracijos mokestis gali siekti nuo 115 iki 2258 eurų, o mokestis už naudojimą – nuo 29 iki 564 eurų kasmet. Kaip ir anksčiau, registracijos ir automobilio naudojimo mokesčio dydis pagrinde priklausys nuo CO2 emisijos.
Įstatymo projekte dėstoma, kad naujasis registracijos mokestis būtų apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, ir indeksavimo koeficiento.
Pavyzdžiui, 2007 metų „VW Golf“ su dyzeliniu varikliu, išmetančiam 140 gramų per kilometrą būtų taikomas 1,1 tarifas ir 2,3 koeficientas (140*1,1*2,3 = 354,2 euro).
Tuo tarpu automobilio naudojimo mokestis būtų apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruotos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, leidimo dalyvauti viešajame eisme galiojimo dienų skaičiaus, indeksavimo koeficiento ir padalinus iš mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus.
Tam pačiam „VW Golf“ apskaičiavimas atrodytų taip: 140*0,28*2,3*365/365= 90,16 euro.
Naujas projektas kelia diskusijas tarp istorinės technikos gerbėjų
Jeigu būsimas projektas bus priimtas, jis, akivaizdžiai, turės įtakos Lietuvos vairuotojų įpročiams ir tai, ilgalaikėje perspektyvoje, vairuotojus padalins į dvi grupes. Į tuos, kurie nori transporto priemonės ir nenori mokėti papildomų mokesčių, nes jiems tai – tiesiog nepriimtina. Tuo tarpu antrasis vairuotojų tipas – gerokai išrankesnis ir galintis susitaikyti su kasmetiniais mokesčiais, nes jie nori vairuoti konkretų automobilį. Į pastarąjį vairuotojų tipą patenka istorinės technikos puoselėtojai, kurie į naująjį projektą žiūri skeptiškai.
Ilgametis automobilių kolekcionierius bei automobilių restauratorius Šarūnas Žitkevičius neslepia, jog į naująjį projektą žiūri ir teigiamai, ir neigiamai. Specialisto teigimu, jis neprieštarauja vienkartiniam registracijos mokesčiui, kuris užsienio šalyse yra dažnai sutinkamas ir labai dažnai yra kelis kartus didesnis negu tas, kurį planuojama įvesti Lietuvoje. Didžiausia problema – kasmetinis naudotojo mokestis, kuris kasmet gali patuštinti kiekvieno automobilių entuziasto kišenes.
„Man ir mano kolegoms labiausiai rūpi istorinė technika. Kuri, iš tiesų, yra puoselėjama ir naudojama kaip rekreacinis objektas, ko pavyzdžiui nepasakysi apie daugiau negu pusę automobilių, turinčių istorinės technikos statusą. Pastaruoju daugelis siekia išnaudoti įstatyme esančias spragas ir techniškai netvarkingas ar net istorinės vertės neturinčius automobilius naudoti kasdien, prisidengdami istorinės technikos statusu“, – pasakoja vieno seniausių Europoje, Lietuvos automobilių klubo, istorinių automobilių padalinio vadovas Šarūnas Žitkevičius.
Išimčių istorinei technikai nebus
Siekdami perduoti istorinės technikos bendruomenės nuogąstavimus, kreipėmės į Aplinkos Ministeriją, kuri ir yra šio projekto autorė. Tokiu būdu siekėme sužinoti Aplinkos Ministerijos poziciją istorinės technikos klausimu bei sužinoti ar istorinei technikai galės būti taikomos tam tikros išimtys.
Istorinės technikos puoselėtojų nuogąstavimus šį kartą siekė išsklaidyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro komunikacijos patarėjo Marijaus Gailiaus išsakytos pastabos: „Įstatymo projektu išimčių iš esmės vengiame, numatome tik lengvatas (daugiavaikėms šeimoms, senjorams, kt). Antikvarinių automobilių savininkams, kaip ir kitoms transporto priemonėms, paliekama galimybė mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą“, – susidariusią situaciją paaiškina Marijus Gailius.
„Jeigu istoriniai automobiliai į gatves išrieda retai, tai jų savininkams juk neverta mokėti ir civilinės atsakomybės draudimo? Vadinasi, už nedraudiminį laikotarpį nereikės nemokėti ir automobilių taršos mokesčio“, – priduria Marijus Gailius.
