Kaip atsijungti nuo šildymo sistemos?

Dau­ge­lis cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jų jau ži­no, kiek jiems teks su­plo­ti už lapk­ri­čio mė­ne­sio šil­dy­mą. Dau­ge­lis tik­rai pa­gal­vo­jo, kad ta są­skai­ta, at­si­žvel­giant į šil­tą lapk­ri­tį, kaž­ko­dėl ne to­kia jau ma­ža. Dau­ge­lis tur­būt pa­svars­tė, kad jau ge­riau nu­si­pjau­ti ra­dia­to­rius, nu­si­pirk­ti „bur­žui­ką“, iš­kiš­ti ka­mi­nė­lį pro or­lai­dę ir kū­ren­tis pa­tiems – at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Neteisėtai atsijungę, kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mo­ki­te laip­ti­nė­je su­ti­kę kai­my­ną nu­sta­ty­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­tau­tų dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.

Chu­li­ga­niš­kas pla­nas

Nar­šant in­ter­ne­to ty­ruo­se, ga­li­ma ras­ti įvai­rių pa­ta­ri­mų, kaip at­si­jung­ti nuo šil­dy­mo sis­te­mos. Pa­ta­ria­ma ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be, nes ši pro­ce­dū­ra ga­li už­truk­ti ke­le­rius me­tus, ar­ba siū­lo­ma tai pa­da­ry­ti pa­pras­čiau­siai gud­rau­jant ir pa­žei­džiant įsta­ty­mus. Kaip?

Pa­si­ro­do, at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos  ga­li­ma la­bai pa­pras­tai. Te­rei­kia „pa­goog­lin­ti“... O ten – pa­ta­ri­mų be­ga­lė. Pa­vyz­džiui, siū­lo­mas toks veiks­mų pla­nas: pir­miau­sia rei­kia pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui, kad bu­te bus kei­čia­mi ra­dia­to­riai ar­ba tie­siog kad vie­nas iš jų pra­kiu­ro, to­dėl no­rint jį su­re­mon­tuo­ti rei­kia iš ra­dia­to­rių sis­te­mos iš­leis­ti skys­tį. Ta­da nie­ko ne­lau­kiant rei­kia juos vi­sus nu­pjau­ti. Jei esa­te tvir­tai nu­spren­dę im­tis to­kio chu­li­ga­niš­ko pla­no, kad vė­liau nu­pjo­vę ra­dia­to­rius ne­gaiš­tu­mė­te lai­ko, prieš tai pa­si­ruoš­ki­te me­džia­gas sto­vams ap­šil­tin­ti ir tvar­kin­gai pa­slėp­ti po gip­so kar­to­nu. Jei rei­kia, elekt­ros ga­lin­gu­mą bu­te pa­di­din­ki­te iki 7 kW, įsi­ren­ki­te elekt­ri­nį šil­dy­mą ir kai­tin­tu­vą karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ta­da re­gist­ruo­tu laiš­ku pra­neš­ki­te cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui (jei įsteig­ta bend­ri­ja – pir­mi­nin­kui), kad vamz­džiai yra nu­pjau­ti ir bu­te nė­ra ra­dia­to­rių, ir pa­rei­ka­lau­ki­te, kad na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar pir­mi­nin­kas at­vy­kęs su­ra­šy­tų ak­tą. Kar­tu at­vyks ir pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės at­sto­vas. Nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tas yra ofi­cia­liai at­jung­tas nuo šil­dy­mo!

Aiš­ku, tuoj pat gau­si­te iš cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čios bend­ro­vės gra­si­nan­tį laiš­ką, kad esa­te at­sa­kin­gas už vi­sas pa­sek­mes ir t. t. Laiš­ko pa­bai­go­je bus pa­ra­šy­ta, kad nuo ak­to su­ra­šy­mo mo­men­to bu­tui ne­bus skai­čiuo­ja­mas mo­kes­tis už šil­dy­mą. Ga­li lik­ti sim­bo­li­nis mo­kes­tis už bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų, pa­vyz­džiui, laip­ti­nės, šil­dy­mą.

Be to, ga­li­te su­lauk­ti skam­bu­čio iš Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos ir gau­ti bau­dą už ši­lu­mos var­to­ji­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ins­pek­ci­ja pro­to­ko­lo ne­su­ra­šys per še­šis mė­ne­sius ir sueis se­na­ties ter­mi­nas.

Ma­no­te, kad ši­lu­mą tie­kian­ti bend­ro­vė ir to­liau pa­teiks są­skai­tas už šil­dy­mą? Lie­tu­vo­je jau yra bu­vę at­ve­jų, kai to­kios bend­ro­vės ne­lai­mė­jo by­lų, ban­dy­da­mos skai­čiuo­ti mo­kes­tį už ši­lu­mą at­si­jun­gu­siems bu­tams, ta­čiau teis­mas nu­spren­dė, kad ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti mo­kė­ti už ne­pa­tiek­tą ener­gi­ją, o pa­tiek­ti neį­ma­no­ma, nes nė­ra ra­dia­to­rių. Juk nie­kas ne­ga­li pri­vers­ti var­to­to­jų var­to­ti jiems ne­rei­ka­lin­gų pre­kių ar pa­slau­gų.

Štai taip pa­ta­ria­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­se. Aiš­ku, rei­kė­tų kiek ga­li­ma grei­čiau iš­mok­ti laip­ti­nė­je su­ti­kus kai­my­nus įjung­ti „kiau­lės akis“, jei jie pa­prie­kaiš­taus dėl iš­de­rin­tos na­mo šil­dy­mo sis­te­mos ir iš­reikš ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl vi­sai ne­kai­my­niš­kų sa­va­va­liš­kų veiks­mų.

Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, ir pa­gal tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą (LR Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės, LR Sta­ty­bos įsta­ty­mas ir kt.), ir pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ką ci­vi­li­nė­se by­lo­se (pvz., 2007-10-24 LAT nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-7-359/2007) bu­tų sa­vi­nin­kams įtvir­tin­ta tei­sė at­jung­ti sa­vo bu­to šil­dy­mo sis­te­mą nuo bend­ros dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­mo sis­te­mos, ta­čiau įgy­ven­din­da­mi šią tei­sę jie tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos. „LR Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad drau­džia­ma pikt­nau­džiau­ti sa­vo tei­se, t. y. drau­džia­ma įgy­ven­din­ti ci­vi­li­nes tei­ses to­kiu bū­du ir prie­mo­nė­mis, ku­rios be tei­si­nio pa­grin­do pa­žeis­tų ar var­žy­tų ki­tų as­me­nų tei­ses ar įsta­ty­mų sau­go­mus in­te­re­sus ar da­ry­tų ža­los ki­tiems as­me­nims“, – sa­kė ji.

Mi­nė­tuo­se tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­ta ir nuo­sta­ta, kad pa­sta­to, sek­ci­jos (blo­ko) ar­ba dau­gia­bu­čio na­mo bu­to ar ki­tų pa­tal­pų ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­niai pri­pa­žįs­ta­mi at­jung­ti tik nuo at­jun­gi­mo ak­to ir su­si­ta­ri­mo dėl ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šy­mo die­nos, jei­gu ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je ne­nus­ta­ty­ta ki­taip.

Šiau­lie­čiai taip pat ne­kvai­li

Gud­ra­gal­vių, pa­si­nau­do­ju­sių to­kiu pat ar pa­na­šiu pla­nu, yra ir mū­sų mies­te. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė ste­bė­jo­si na­mų šil­dy­mo ypa­tu­mais. Anot jos, Til­žės gat­vė­je cent­re esan­čio na­mo pir­mas aukš­tas ne­šil­do­mas, ant­ras šil­do­mas, tre­čias ne­šil­do­mas, ket­vir­tas vėl šil­do­mas, o penk­tas – pa­lė­pė – vėl ne­šil­do­mas. „Mū­sų na­mas – kaip sluoks­niuo­tas py­ra­gas, tik tie sluoks­niai grei­tai pe­lė­siu pa­si­dengs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Kaip gi nu­ti­ko, kad na­me šil­do­mas kas ant­ras aukš­tas? Pa­si­ro­do, pir­ma­me aukš­te esan­čios pa­tal­pos ne­šil­do­mos, nes ne­vyks­ta jo­kia ko­mer­ci­nė veik­la, o tre­čio aukš­to bu­to sa­vi­nin­kai, anot pa­skam­bi­nu­sios mo­ters, ma­tyt, pa­skai­čia­vę, kad gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me vaiz­din­go­je vie­to­je už­mies­ty­je ir dar iš­lai­ky­ti tuš­čią bu­tą mies­to cent­re yra per bran­gu, taip pat grie­bė­si „pla­no chu­li­ga­no“. Jie pra­ne­šė cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą mies­te tie­kian­čiai bend­ro­vei „Šiau­lių ener­gi­ja“, kad no­ri pa­si­keis­ti ra­dia­to­rius. Da­vu­siems lei­di­mą ir vė­liau at­vy­ku­siems priim­ti at­lik­tų dar­bų bend­ro­vės spe­cia­lis­tams te­ko kons­ta­tuo­ti – su­ra­šy­ti ak­tą, kad se­ni ra­dia­to­riai nuim­ti, o nau­ji... neuž­dė­ti. „Šiau­lių ener­gi­ja“, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir to­liau siun­tė są­skai­tas už šil­dy­mą bu­to sa­vi­nin­kams, ku­rie jas tie­siog ig­no­ra­vo. Su­si­da­rius ne­men­kai „sko­lai“, sa­vi­nin­kai at­si­dū­rė teis­me. Ir pa­tei­kė do­ku­men­tą – „Šiau­lių ener­gi­jos“ su­ra­šy­tą ak­tą, kad ra­dia­to­rių jų bu­te nė­ra, va­di­na­si, pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, tai­gi ir mo­kes­čio už šil­dy­mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų...

Bet ku­ris lo­giš­kai mąs­tan­tis šiau­lie­tis su­pras, kad bend­ro­vė šiuo at­ve­ju tik­rai nuo­sto­lių ne­pa­tirs – iš­da­lys juos ant ki­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pe­čių. Kas bu­vo nu­baus­tas? Anot na­mo gy­ven­to­jos – „kraš­ti­nis“ – na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“.

Kry­žiaus ke­liai

Gy­ven­to­jams ar jų bend­ri­joms, no­rin­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, kar­tais ten­ka nuei­ti kry­žiaus ke­lius, kad pa­siek­tų sa­vo tiks­lą. Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai net tre­jus me­tus my­nė įvai­rių val­di­nin­kų slenks­čius, kad na­mui bū­tų leis­ta šil­dy­tis au­to­no­miš­kai. At­ro­do, nie­ko su­dė­tin­go ne­tu­rė­jo bū­ti – 1957 m. sta­ty­ta­me na­me se­niau ne­tgi bu­vo kū­ren­ta mal­ko­mis, yra ka­mi­nai, vamz­džiai – taip pat tin­ka­mo dia­met­ro, to­dėl at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ne­tu­rė­jo bū­ti su­dė­tin­ga. „Su­dė­tin­ga“ pa­si­ro­dė val­di­nin­kams, gal­būt pa­pras­čiau­siai ne­no­rin­tiems to na­mo at­jung­ti. Ko­dėl? Gal­būt va­do­vau­ja­ma­si po­sa­kiu, kad „blo­gas“ pa­vyz­dys yra už­kre­čia­mas ir gy­ven­to­jai, pa­ju­tę au­to­no­mi­nio šil­dy­mo nau­dą, puls ma­siš­kai at­si­jung­ti nuo sis­te­mos, cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo pa­slau­gą mies­te tei­kian­ti bend­ro­vė pa­tirs nuo­sto­lių ir t. t.

„Mo­no­po­lis yra mo­no­po­lis. Val­di­nin­kų ar­gu­men­tas bu­vo tas, kad ter­ši­me orą mies­to cent­re. Bet juk mes ir taip du­jo­mis kas­dien van­de­nį šil­do­me – kiek­vie­na­me bu­te yra po du­ji­nį van­dens šil­dy­tu­vą. Ne­rei­kė­jo nei di­des­nio dia­met­ro vamz­džių, į se­nus ka­mi­nus bu­vo įdė­ti nau­ji įdėk­lai. At­ro­do, jo­kių kliū­čių ne­tu­rė­jo bū­ti, bet pro­ce­dū­ra už­tru­ko ke­le­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ven­to­ja.

Var­po g. 17 na­mo gy­ven­to­jai tuoj švęs per­ga­lę – po tre­jų me­tų ban­dy­mo pe­rei­ti prie au­to­no­mi­nio šil­dy­mo be­li­ko pa­si­ra­šy­ti įren­gi­nių priė­mi­mo ak­tą, ki­ti dar­bai jau at­lik­ti.

Ta­čiau ne vi­siems gy­ven­to­jams ten­ka taip il­gai ko­vo­ti už sa­vo tei­sę į pi­ges­nį šil­dy­mą. Gum­bi­nės g. 75 dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja sa­vo tiks­lą jau pa­sie­kė. Ko­kia to­kios grei­tos sėk­mės for­mu­lė? Na­mas tie­siog yra pa­sku­ti­nis šil­dy­mo tra­so­je, tur­būt to­dėl „Šiau­lių ener­gi­jai“ ne­bu­vo jo­kio skir­tu­mo, kur už­suk­ti „kra­niu­ką“ – prieš na­mą ar už jo.

„Pla­nuo­ja­me su­tau­py­ti apie 30 pro­c. Aiš­ku, la­bai daug in­ves­ta­vo­me, – tei­gė na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. – Sąs­kai­tas už šil­dy­mą ir „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tį da­bar pa­skai­čiuo­ja­me pa­tys.“

Ko­mer­ci­nių pa­tal­pų ne­šil­do?

Daug ko­mer­ci­nių pa­tal­pų mies­to cent­re nau­do­ja­si au­to­no­mi­niu šil­dy­mu. Esant sunk­me­čiui, kai ku­rios iš jų tie­siog sto­vi tuš­čios ne­šil­do­mos. Virš jų esan­čių bu­tų gy­ven­to­jams ten­ka šal­ti. Iš­si­gan­dę, kad taip ne­nu­tik­tų ir jiems, kad ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta na­mo šil­dy­mo sis­te­ma ir kad ne­pa­di­dė­tų mo­kes­tis už šil­dy­mą, Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai puo­lė prie­šin­tis pa­tal­pų, esan­čių pir­ma­me aukš­te, sa­vi­nin­kų už­ma­čioms  šil­dy­tis elekt­ra. At­ro­do, kad pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kas Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Ar­vy­das Moc­kus vis­ką da­rė tei­sė­tai, ta­čiau Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos Šiau­lių sky­rius (to­liau – VEI) nu­sta­tė pa­žei­di­mų.

VEI bu­vo ga­vu­si pra­šy­mus, ku­riuo­se in­for­muo­ja­ma apie dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo Vil­niaus g. 158 pir­ma­me aukš­te esan­čių ne­gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų at­jun­gi­mo nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos ap­lin­ky­bes, pra­šo­ma pa­tik­rin­ti at­jun­gi­mo tei­sė­tu­mą ir paaiš­kin­ti ga­li­mas at­jun­gi­mo pa­sek­mes bei įta­ką na­me li­ku­siems cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos var­to­to­jams. Ką gi VEI nu­sta­tė? Pa­si­ro­do, kai ku­rie at­si­jun­gi­mo ini­cia­to­rių veiks­mai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mų. Na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tus ad­mi­nist­ruo­jan­ti UAB „Mū­sų bu­tas“ įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka neor­ga­ni­za­vo na­mo bend­ro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­rio me­tu jie tu­rė­jo priim­ti spren­di­mą ir leis­ti pa­keis­ti pa­tal­pų šil­dy­mo bū­dą su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mu ap­tar­to­mis są­ly­go­mis. Sa­vi­val­dy­bei ne­bu­vo pa­teik­tas pri­va­lo­mas pra­šy­mas iš­duo­ti ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­mą pa­sta­to pa­pras­to­jo re­mon­to pro­jek­tui ir pri­va­lo­mais do­ku­men­tais ir ati­tin­ka­mai tai­syk­lių nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo gau­tas Sa­vi­val­dy­bės ra­šy­ti­nis pri­ta­ri­mas pro­jek­tui.

At­siž­velg­da­ma į nu­sta­ty­tas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes VEI kons­ta­ta­vo, kad pa­tal­pos nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo at­jung­tos ne­si­lai­kant tai­syk­lių nu­sta­ty­tos tvar­kos. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad at­jun­gi­mo ini­cia­to­riai, teik­da­mi pra­šy­mą Sa­vi­val­dy­bei, pri­va­lo pri­dė­ti na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės pa­žy­mą, pa­grįs­tą tech­ni­niais, eko­no­mi­niais bei tei­si­niais ar­gu­men­tais, kad dėl pa­keis­to bu­to ar ki­tų pa­tal­pų šil­dy­mo bū­do bus ne­pa­žei­džia­mos ar pa­žei­džia­mos ki­tų dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų tei­sės ar tei­sė­ti in­te­re­sai.

Ka­ras?

Ko­dėl Vil­niaus g. 158 na­mo gy­ven­to­jai taip pa­si­prie­ši­no pir­mo aukš­to pa­tal­pų sa­vi­nin­kų už­ma­čioms at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos? Ogi dėl skau­džios pa­tir­ties. Pa­si­ro­do, vie­nas na­mo bu­tų jau yra nuo sis­te­mos at­si­jun­gęs. „At­si­jun­gė tuo­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­ku bu­vęs Jo­nas Tru­čins­kas. Išg­rio­vė lu­bas į pa­lė­pę, laip­tus įren­gė. Šil­dė, kol gy­ve­no.

Da­bar bu­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris ne­šil­do. Bu­vau nuė­ju­si, tai elekt­ri­nį šil­dy­tu­vą įsi­jun­gu­si, dviem cha­la­tais ap­si­ren­gu­si. Kar­tais ži­di­nį už­si­ku­ria. Ir A. Moc­kus pir­mo aukš­to nak­ti­mis tik­rai ne­šil­dys, – tei­gė na­mo gy­ven­to­ja. – Ne­tu­rė­tu­me po vie­ną at­si­jung­ti. Taip tik iš­ba­lan­suo­si­me šil­dy­mo sis­te­mą. Ki­tą­met pla­na­vo­me at­si­jung­ti, bū­tų vi­si skai­tik­lius su­si­dė­ję. Mes ne prieš na­mo res­tau­ra­vi­mą, tvar­ky­mą, tik rei­kia at­si­žvelg­ti į ki­tus.“

Anot po­li­ti­ko A. Moc­kaus, ne­su­tik­ti jam leis­ti šil­dy­tis elekt­ra yra gy­ven­to­jų prin­ci­po rei­ka­las. „Man sa­ko – kam ka­riau­ji? Aš ne­ka­riau­ju, aš esu oku­puo­tas. Nu­pir­kau įran­gą, ku­ri kai­na­vo apie 13 tūks­tan­čių. Tą įran­gą dar rei­kia pa­ka­bin­ti, tai dar kai­nuos tris tūks­tan­čius. Ne­tu­riu lei­di­mo, – pa­sa­ko­ja Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. – Jei gy­ven­to­jams rū­pė­tų šil­dy­mas, jie vie­naip ar ki­taip ei­tų į kon­tak­tą. Juk už pa­pil­do­mas šil­do­mas pa­tal­pas su­ti­kau mo­kė­ti pa­gal pa­tį di­džiau­sią koe­fi­cien­tą.“

Anot A. Moc­kaus, su­si­tar­ti ga­li­ma su­si­rin­ki­me, ki­tu at­ve­ju jis ma­to tik ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą. „Gy­ven­to­jų aš at­si­pra­šiau, nors ne­ma­nau, kad tai ma­no kal­tė, tie­siog – pa­mo­ka, kad rei­kia pa­tik­rin­ti, ar vis­kas pa­da­ry­ta. Ki­ta ver­tus, jei bū­čiau tik­ri­nęs, bū­tų sa­kę, kad ki­šuo­si kaip Ta­ry­bos na­rys. Vis­ką bu­vau pa­li­kęs sa­vo ei­gai. Ma­niau, kad žmo­nės ži­no, juk to­kia gran­di­nė ne­ga­li su­klys­ti“, – tei­gė jis.

Anot Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kės Eg­lės Šim­ke­vi­čie­nės, 2010 m. Ši­lu­mos tie­ki­mo ir var­to­ji­mo tai­syk­lės bu­vo pa­keis­tos var­to­to­jo nau­dai – lei­džia pa­keis­ti šil­dy­mo bū­dą pa­si­tel­kiant eko­lo­giš­kas sis­te­mas, ta­čiau šil­dy­mo bū­dą no­rin­tis pa­keis­ti as­muo tu­ri lai­ky­tis tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. „Ki­ta ver­tus, gy­ven­to­jai ne­tu­ri tei­sės ne­leis­ti at­si­jung­ti, ta­čiau jie tu­ri nu­spręs­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis bus at­si­jung­ta, – sa­ko ji. – Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šiuo at­ve­ju ne vi­si do­ku­men­tai bu­vo pa­teik­ti – ne­bu­vo lai­ky­ta­si im­pe­ra­ty­vių tei­sės nor­mų, ap­ra­šy­tų tai­syk­lė­se. Sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo pra­šy­mą at­mes­ti. Ta­da at­jun­gi­mo ini­cia­to­rius ga­lė­jo kreip­tis dar kar­tą, įvyk­dęs vi­sus rei­ka­la­vi­mus.“

Tre­čia­die­nio va­ka­rą Vil­niaus g. 158 na­mo laip­ti­nė­je įvy­ko su­si­rin­ki­mas, ku­ris pa­gal tai­syk­les tu­rė­jo bū­ti or­ga­ni­zuo­tas ge­ro­kai anks­čiau. Na­mo gy­ven­to­jų tei­gi­mu, jis bu­vo la­biau pa­na­šus į bend­ro­vės „Nord­li­ta“ pro­duk­ci­jos pri­sta­ty­mą. Tos pa­čios, ku­ri pro­jek­ta­vo A. Moc­kui pri­klau­san­čių pir­mo aukš­to pa­tal­pų šil­dy­mo sis­te­mą.

Pag­ra­si­nus vie­ni ki­tiems teis­mais, bu­vo priei­ta bend­ra nuo­mo­nė, kad neį­vyk­dy­ti vi­si ins­pek­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, to­dėl bal­sa­vi­mas dėl pir­mo aukš­to at­jun­gi­mo nuo šil­dy­mo bu­vo ati­dė­tas.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ ne­ren­ka de­ta­lios in­for­ma­ci­jos, kiek gy­ven­to­jų at­si­jun­gia nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo.

Ko­kio­je zo­no­je gy­ve­na­te?

Anot AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai To­mos Grikš­tie­nės, mies­tas yra pa­da­ly­tas į tam tik­ras zo­nas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas tik tam tik­ro po­bū­džio šil­dy­mas. Vie­no­se zo­no­se ga­li­mas tik cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas, ki­to­se – pa­si­rink­ti­nai. „Ža­liuo­ju bū­du, pa­vyz­džiui, elekt­ra, no­rin­tys šil­dy­tis žmo­nės tu­ri dau­giau ga­li­my­bių at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos sis­te­mos. Du­jos nė­ra eko­lo­giš­kiau­sias bū­das šil­dy­tis, nes ter­šia­ma ap­lin­ka“, – sa­kė ji.

Pak­laus­ta, kiek na­mų ar gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sis­te­mos, bend­ro­vės at­sto­vė spau­dai tei­gė, kad to­kia in­for­ma­ci­ja įmo­nės nė­ra ren­ka­ma. Ji pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­rių, de­ja, jo spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo su­teik­ti to­kios in­for­ma­ci­jos. O gal ji ne­pa­to­gi šil­dy­mo pa­slau­gą tei­kian­čiai bend­ro­vei ir val­di­nin­kams?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Juo­zas Va­rap­nic­kas apie at­si­jun­gu­sių­jų sta­tis­ti­ką ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nie­ko, nes „nie­kas ne­skai­čiuo­ja to­kių da­ly­kų“. Kad vis dau­giau gy­ven­to­jų pa­gei­dau­ja at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, spe­cia­lis­tas taip pat ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti, nes nė­ra sta­tis­ti­kos. „Per ket­ve­rius me­tus, kiek dir­bu Sa­vi­val­dy­bė­je, pa­ste­bė­jau, kad pra­šy­mų leis­ti at­si­jung­ti pa­gau­sė­ja pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, ta­čiau kad tai di­dė­jan­ti ten­den­ci­ja – ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. To­kiam žings­niui ga­li ryž­tis tik la­bai daug kant­ry­bės tu­rin­tys žmo­nės, ka­dan­gi pro­ce­dū­ra yra il­ga ir daž­niau­siai var­gi­nan­ti. Tie­sa, vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių at­si­jun­gi­mo pro­ce­są, nuo­sta­tos su­da­ro ge­ro­kai pa­pras­tes­nes ir leng­ves­nes są­ly­gas at­si­jung­ti, nau­do­jant ža­lią­ją ener­gi­ją“, – tei­gė jis.

Pa­bai­go­je no­rė­tų­si už­tar­ti vi­sus tuos, ku­rie su­kąs­tais dan­ti­mis ap­mo­ka są­skai­tas už šil­dy­mą. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si už­tar­ti ir cent­ra­li­zuo­tą šil­dy­mą. Nuo­sa­vų gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai tik­rai ne­pa­neigs, kad įsi­vy­ra­vus šal­tiems drėg­niems orams jų gy­ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se tvy­ro smo­gas, tad ga­li­ma teig­ti, kad cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas yra ga­na eko­lo­giš­kas.  Ir kaip cent­ra­li­zuo­tai tei­kia­ma pa­slau­ga tu­rė­tų bū­ti ga­na pi­gi, nors pa­žvel­gus į są­skai­tas to­kia neat­ro­do.

Po­vi­las LUN­GĖ