Ateitis visada žadina vaizduotę, kelia nerimą, teikia vilties ir kursto smalsumą, rašo „Business Insider“. Masačusetso technologijų universiteto ekonomikos profesorius Daronas Acemoglu sūnaus gimimo proga nutarė sukurti šimtmečio ateities prognozę. Savo darbe profesorius apžvelgia praėjusio amžiaus pasaulio vystymosi tendencijas ir atsižvelgdamas į šiandienos pasiekimus bando žvilgtelėti į kito amžiaus pradžią.
Viena vertus profesorius tapo niūrų ateities paveikslą, kita vertus – įžvelgia ir teigiamų tendencijų.
Gamtos tarša
D. Acemoglu manymu, sparti Kinijos industrializacija lems dar greitesnį CO2 emisijų augimą. Vienintelis būdas leisiantis sumažinti poveikį aplinkai – spartus ir masiškas švarios energetikos kūrimas. Vis dėlto, profesorius tiki, kad švari energetika galėtų klestėti tik pasiekus pasaulinį susitarimą dėl jos plėtojimo, nes kol kas žalioji energetika nėra konkurencinga naftos, dujų ir anglių atžvilgiu.
Islamo režimai
Griežtas islamo režimas Irane, Saudo Arabijoje, Sirijoje ir panašiuose kraštuose susiduria su jaunais piliečiais, kurie naudodamiesi informacinėmis technologijomis pradeda pažinti likusį pasaulį. Šie žmonės nėra patenkinti esama padėtimi, jiems nepatinka pernelyg didelis valdžios kišimasis į asmeninius reikalus. Tikėtina, kad ilgainiui vis daugiau islamiškų kraštų atsisakys autoritarinių ir monarchinių režimų. Islamiškose valstybėse moterys ir įvairios mažumos užsitikrins lygias pilietines teises.
Per pastaruosius 60 metų karinių konfliktų skaičius buvo itin gausus, tačiau jų mastai ir pasekmės, palyginti su senesniais laikotarpiais, buvo kur kas nuosaikesni. Augant informacijos sklaidai ir pilietinei brandai galima tikėtis, kad ateityje kariniai konfliktai atneš vis mažiau kančių ir nuostolių. Be to kelią didelio masto konfliktui gali užkirsti pernelyg glaudi tarptautinė ekonomikos integracija. Be to, profesorius tiki tarptautinių organizacijų veiksmingumu ir jų galimybėmis spręsti konfliktus derybų keliu.
JAV pramonė
Šiuo metu tapo populiaru kalbėti apie JAV pramonės renesansą. Besivystančių šalių darbininkai pradeda reikalauti vis didesnių atlyginimų, todėl ilgainiui gamyklų išlaikymas užsienyje gali tapti nepatrauklus. Panaši tendencija gali plėtotis ir kitose išsivysčiusiose valstybėse, kurios buvo perkėlusios gamybą į pigios darbo jėgos valstybes.
Pasiekimai technologijų ir medikamentų srityse prailgins žmonių gyvenimą. Sumažėjęs kūdikių mirtingumas ir ligų skaičius turėtų teigiamai paveikti pasaulinę ekonomiką. Daugelis medicinos pasiekimų taps prieinami skurstančiose pasaulio valstybėse.
Sparčiai tobulėjant technologijoms robotai pakeis žmones pramonės, žemės ūkio ir kitose srityse, kuriose yra būtinas alinantis fizinis darbas arba atliekamos nuoseklios monotoniškos veiksmų sekos. Jau dabar daugelyje gamyklų žmogaus darbo jėgą pakeitė kompiuteriai ir robotizuotos rankos. Darbo vietų robotizavimas sunaikins labai daug darbo vietų, dėl šios priežasties pasekmės gali būti dvejopos. Viena vertus gali išaugti bedarbių skaičius. Kita vertus žmonės gali išvengti nuobodžių darbų ir užsiimti intelektine veikla, kuri yra būtina siekiant aptarnauti ir vystyti robotizuotus procesus.
Vidurinioji klasė
Profesorius prognozuoja vis didėjančią atskirtį tarp viršutinio ir žemutinio socialinio sluoksnio. Technologijos leis turtingiesiems produktyviau didinti kapitalo kiekį. Auganti Kinijos ekonomika ir didėjantys darbuotojų atlyginimai skatins ieškoti pigesnės darbo jėgos. Dėl šios priežasties vieni kraštai taps dar turtingesni ir išlips iš skurdo tuo tarpu kitiems teks kęsti augantį pajamų atotrūkį.
Pasaulio ekonomika
Kinija ir kai kurios kitos besivystančios pasaulio dalys išgyvens aukso amžių. Dalis Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos regionų sugebės sukurti aukštą pragyvenimo kokybę. JAV ir Europa sugebės išlikti tarp patraukliausių gyvenimui kraštų, jeigu tik susidoros su šiandienos ekonominiais iššūkiais.
Per šimtą metų įvyks svarbūs technologiniai pokyčiai transporto pramonėje. Tikėtina, kad automobiliai bus visiškai automatizuoti. Atsisakius vairuotojų bus padidintas eismo saugumas.
Demokratija
Žmonės praranda tikėjimą demokratija. Šį nepasitikėjimą skatina vis didėjantis atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Dalis žmonijos ima žavėtis autoritariniu Kinijos modelius. Tolimesni ekonominiai sunkumai ir nesugebėjimas sukurti santarvę tarp visuomenės narių gali pakirsti liberalios demokratijos pamatus.
