Norisi vieno – bėgti ir pasislėpti. Ir tik po kelių minučių šiek tiek aprimstame, pasaulis vėl įgyja įprastą spalvą, o ką tik tvyrojusi paniška baimė palieka nejaukią tuštumą.
Panikos priepuolio simptomus reguliariai patiria maždaug du procentai žmonių visame pasaulyje. Moterys, dėl biologinių ir psichikos ypatybių – triskart dažniau nei vyrai.
Panika gali užklupti bet kokiomis aplinkybėmis. Vis dėlto įrodyta, kad dažniausiai ji užplūsta tokiose vietose, kur daug žmonių – prekybos centre, judrioje gatvėje, kavinėje, oro uoste. Panikos priepuolis gali užvaldyti ir uždaroje erdvėje – lifte, autobuse, lėktuve.
Panikos priepuolio požymiai
Sparčiai didėjantis nerimas, jo sukeltas nepatogumas, peraugantis į nepaaiškinamą baimę, kuri gali trukti keletą minučių.
Padažnėjęs pulsas, sustiprėjęs širdies plakimas, drebulys, silpnumas, prakaitavimas, išdžiūvusi burna.
Krūtinės skausmas ir spaudimas, ima stigti oro, dusina.
Pykinimas, sunkumas ir skrandžio deginimas.
Galvos svaigimas, pablogėjęs realybės suvokimas.
Panikuojantysis gali nepažinti žmonių, jaustis nesavas, įsivaizduoti, kad žemė slysta iš po kojų.
Stipri baimė nesusivaldyti, nualpti, išprotėti ar numirti.
Panikos priepuolio užkluptas žmogus gali jaustis taip, tarsi gyventi jam būtų likę vos kelios minutės – apninka
įkyrios mintys, kad išprotėjo, aplinkiniai jį laiko bepročiu, tuojau nukris, uždus, numirs.
Ar tai – liga?
Panikos priepuolis – sutrikimas, priskiriamas padidėjusio nerimo būsenoms. Pats jis grėsmės gyvybei nekelia. Juolab tai nėra psichikos liga.
Nuo panikos priepuolio nesusergama, tačiau jei jie kartojasi, galima įtarti, kad vystosi panikos neurozė, kuri neretai sugadina visą likusį gyvenimą.
Panikos sutrikimus kenčiantys žmonės vengia vietų, kur daug žmonių, dažniau lieka namie nei eina į viešas erdves. Jie nustoja skraidę lėktuvais, plaukioję laivais, net nesikelia liftais. Vietų, kur gali užklupti panikos priepuolis, vengia iš tolo. Jų gyvenimas virsta rutina, nuolatinis nerimas prirakina prie namų – būtent namuose, kur viskas pažįstama ir sava, panikos priepuoliai tyko rečiausiai. Dėl panikos neurozės gali išsivystyti įvairiausių fobijų – klaustrofobija (uždarų patalpų baimė), agorafobija (atvirų erdvių baimė), net vabzdžių ar medikų baimė.
Kokios priežastys sukelia panikos priepuolius?
Stresas. Nuolatinė įtampa namuose ir darbe, sudėtingi santykiai su aplinkiniais, būtinybė reaguoti į sparčiai kintančią situaciją, gniuždomas individualumas. Panikos atakos riziką didina emocinis nestabilumas, padidėjęs jautrumas.
Gyvenimo būdas. Nesubalansuota, nereguliari mityba, piktnaudžiavimas energijos stimulia-
toriais, alkoholiu ar net narkotikais, dažnas neišsimiegojimas ir hipodinamija (sumažėjusi raumenų jėga) sukuria palankią terpę vystytis neurozei.
Dvasinė savijauta. Dvasinės higienos stoka ir liguista savianalizė, slopinami jausmai ir baimės, problemos, kurių sprendimai nuolat atidėliojami, nepasitenkinimas gyvenimu – visa tai jausmai, kurie taip pat provokuoja nerimą, anksčiau ar vėliau prasiveršiantį ne pačia tinkamiausia forma.
Pasveikti galima!
Panikos priepuolius patyrę žmonės dažniausiai problemą laiko gėdingu silpnumu ar net beprotystės apraiškomis, todėl pagalbos kreipiasi tik tada, kai neurozė tampa lėtinė.
Su panikos neuroze galima susitaikyti ir gyventi metų metus, tačiau priepuoliai dažnėja, išbalansuoja nervų sistemą ir pablogina viso gyvenimo kokybę.
Panikos neurozė – pagydoma problema, tačiau lėtinės neurozės gydymas gali užtrukti net keletą metų.
Beje, panikos priepuolį galima įveikti ir savomis jėgomis. Svarbiausia – gerai žinoti veiksmų planą, ką tuo metu turėtumėte daryti.
Kaip elgtis užklupus panikos priepuoliui?
Būkite pasirengę. Nuspėti gresiantį panikos priepuolį ir jam pasiruošti galima atkreipiant dėmesį į prieš jį pastebimus signalus: vis augantį nerimą, dažnėjantį kvėpavimą, širdies dūžius. Pasistenkite panikos priepuolį pasitikti ne su didelėmis baimės akimis, o su šypsena: „O štai ir panikos priepuolis. Laukiau jo!“
Ramybės, tiktai ramybės. Karlsono, kuris gyvena ant stogo, žodžiai tikrai pravers. Jei įtarsite artėjant priepuolį, pasistenkite atsipalaiduoti, kontroliuokite kvėpavimą. Sklandus diafragminis kvėpavimas, po vieną atpalaiduojami raumenys (nuo galvos iki kojų pirštų), nerimastingų minčių vijimas šalin gali padėti užkirsti kelią priepuoliui, jam dar neprasidėjus.
Susikoncentruokite į tai, kas tikra. Panikos priepuolis iškreipia realybės suvokimą. Kaip tik todėl svarbu prisiminti, kas yra panika. Užsirašykite logišką paaiškinimą užrašų knygelėje ar mobiliojo telefono atmintinėje ir paskaitykite užplūstant priepuolio bangai: „Tai tik panikos priepuolis, aš visiškai sveikas. Man baimė neturi pagrindo. Galiu įveikti šį jausmą. Pradedu kvėpuoti ramiai, atpalaiduoju raumenis, ištrinu blogas mintis. Nieko nebijau, esu ramus ir saugus.“ Arba rašykite, kokiais žodžiais ramintumėte kitą žmogų užklupus tokiam priepuoliui.
Priepuolių dienoraštis. Naudinga situaciją apversti aukštyn kojomis. Pamėginkite užsirašyti įspūdžius patiriant panikos priepuolį. Rašykite, ką jaučiate, kokios mintys sukasi galvoje, o jei turite ūpo – tekstą surimuokite, užfiksuokite, kas tokioje situacijoje jums atrodo juokinga. Taip susikaupusį nerimą išliesite ant popieriaus lapo ir priepuolis praeis lengviau.
Panikos priepuoliai, kuriuos pasitinkate pasirengę, net šiek tiek agresyviai ir ciniškai, turėtų susilpnėti, o gal net visai liautis. Išmokus kontroliuoti kvėpavimą ir mintis, galima išgyti. Kartais padeda net ekstremalūs pojūčiai – tyčia apsilankykite tose vietose, kurios jums atrodo potencialiai (bet nepagrįstai) pavojingos: eikite į masinius renginius, bent vieną aukštą pakilkite liftu. Stebėkite, ar nerimas vis dar auga. Analizuokite, ką jaučiate. Dar geriau, jei į tokius išbandymus leistumėtės su artimu žmogumi. Komentuokite, aiškinkite jam, ką jaučiate – taip bus lengviau susivokti.
Sunkumai, kuriuos įveikiame, mus sustiprina ir suteikia išminties. Tik įveikus nepatogumą, nerimą ir baimę galima išmokti susidoroti su panikos priepuoliais ir išsigydyti neurozę, o tai pagerins gyvenimo kokybę, padės įsivyrauti harmonijai.
