LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Jeigu skolininkas yra išvykęs gyventi į užsienį ir tą deklaravęs, skola turi būti išieškoma užsienio šalyje, jeigu nedeklaravęs – Lietuvoje. Vis dėlto ir pastaruoju atveju, jei antstoliai nemato skolininko gyvenimo Lietuvoje žymių, greičiausiai dėl išieškojimo teks kreiptis į užsienio šalies institucijas.
„Kas Lietuvoje galėtų įpareigoti skolininką grąžinti skolą? Teismo sprendimą turiu, antstoliai nenori jo ieškoti, kadangi jis dirba Danijoje. Kur dar galėčiau kreiptis, kad skolininką įpareigotų vykdyti teismo sprendimą? Jis yra prisiregistravęs Lietuvoje“, – sakė nuomonių telefonu paskambinęs LRT Radijo klausytojas Valentas iš Anykščių.
Pasak teisininko Vytauto Nekrošiaus, galimybės išieškoti skolą Lietuvoje priklauso nuo to, kokią gyvenamąją vietą skolininkas yra deklaravęs.
„Jeigu žmogus yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tai tokiu atveju reikėtų kreiptis į atitinkamas Danijos struktūras, kad pripažintų sprendimą ir įvykdytų. Jeigu jis faktiškai išvykęs, bet išvykimo nėra deklaravęs ir turi turto Lietuvoje, tokiu atveju antstolis turėtų vykdyti sprendimą, t. y., nukreipti išieškojimą į turtą, kuris yra Lietuvoje“, – teigia V. Nekrošius.
Vis dėlto Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė sako, kad šiuo atveju registracija gali būti formalumas: jei skolininkas Lietuvoje realiai neturi nei turto, nei sąskaitų, nei jokių kitų gyvenimo Lietuvoje žymių, antstolis mato, kad žmogus Lietuvoje negyvena, todėl klausytojui reikėtų skolos išieškojimą tęsti Danijoje.
„Priklauso nuo skolos pobūdžio. Vienoms skoloms būtų taikomas reglamentas, kuris leidžia supaprastinta tvarka įvykdyti teismo sprendimą, o kitoms skoloms – ne. Šiuo atveju būtų galima taikyti 2001 m. 44-tą reglamentą. Jis, priešingai nei kiti reglamentai, galioja ir Danijoje. Lietuvoje jis taikomas nuo 2004 m. gegužės 1 d. – supaprastinta tvarka, kai vienoje valstybėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti ir kitose valstybėse narėse, netaikant kažkokių specialių tvarkų ar reikalavimų.
Tiesiog asmuo kreipiasi į kompetentingą instituciją Danijoje ir teismui pateikia tam tikrus dokumentus – prašymą, teismo [Lietuvoje] sprendimą. Teismas išduoda pažymėjimą ir tada asmuo kreipiasi į Danijoje veikiantį antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo“, – pasakoja D. Satkauskienė.
Paklausta, ar žmogui reikia teisininko pagalbos, ar įmanoma susigaudyti pačiam, ką ir kaip daryti, Antstolių rūmų valdytoja sako, kad jeigu žmogus skaito angliškai, tai gali pasinaudoti internete esančiu Europos teisminiu atlasu civilinėse bylose.
„Ten yra bendro pobūdžio informacija. Antra vertus, Teisingumo ministerijoje yra Tarptautinės teisės departamentas, kuris kažkiek pakonsultuoti, manau, galėtų. Jeigu išieškotojas yra socialiai remtinas, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą – gal ten galėtų suteikti bent dokumentų paruošimo paslaugas“, – teigia D. Satkauskienė.
Beje, jei klausytojas turi duomenų, kad skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje, ir yra įsitikinęs, kad Lietuvos antstolis turėtų tęsti skolos išieškojimą čia, tai skųsti antstolį irgi galima, bet vėlgi – viskas priklauso nuo konkretaus atvejo ir konkrečių duomenų.
