Drabužių dizaino kopijavimas – problema, su kuria susiduria beveik visi gamintojai, bet labiausiai apmaudu, matyt, tiems, kurie stengiasi sukurti itin išskirtinius apdarus ir taip įsitvirtinti rinkoje. Teisininkai jiems pataria griebtis dizaino registracijos, yra ir kitų alternatyvų.
Praėjusiais metais buvo plačiai diskutuojama apie dizainerės Agnės Kuzmickaitės sukurtų trimačių drugelių galimą kopijavimą. Šiemet panaši istorija nutiko ir vaikiškų drabužių kūrėjams „Happeak“, kurie mano, jog konkurentai galimai kopijuoja jų produktus.
Bendrovės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ drabužių gamintojai pateikė vartotojams nuotrauką su jų ir konkurentų siuvamų gobtuvų pavyzdžiais ir klausė, ar aksesuarai panašūs. Į šią „Happeak“ iniciatyvą įmonė, prekiaujanti panašiu gobtuvu, atsakė pažadais kreiptis į teismą dėl galimo šmeižto.
„Tas gobtuvas buvo tik finalinė scena, bet ir anksčiau esame pastebėję panašumų į kitus mūsų kuriamus drabužius. Žiūrint į gobtuvo nuotrauką, nebekilo abejonių ir mes tai traktavome kaip kopiją“, – pasakoja „Happeak“ parduotuvės vadovė Vaida Dambrauskienė.
Anot jos, konkurentai nereagavo į diskusijos esmę, tik informavo, jog tai kitos įmonės produktas, o apie galimą kopijavimą taip ir nepasisakė. Moteris pasakoja ir anksčiau bandžiusi atkreipti bendrovės dėmesį į kuriamų drabužių panašumą, tačiau sulaukusi atsakymo, jog tokia praktika normali: tai paprasta konkurencija ir reikia išmokti dirbti rinkoje.
„Savo rinką susikūrėme patys, todėl skaudu, kai parazitiškai į ją lendama ir kuriami analogiški daiktai, tarsi norint suklaidinti klientus, kad jie nebeatskirtų, kas yra kas. Būna atvejų, kai žmogus ateina nepatenkintas kitos parduotuvės produkcija pas mus ir reiškia pretenzijas. Norime išvengti tų dalykų ir nuo jų atsiriboti“, – teigia „Happeak“ vadovė.
Smulkiems neverta
Klausiama, ar nesvarstė galimybės užregistruoti kuriamų drabužių dizaino, ji teigia, kad tokiai smulkiai įmonei tai pernelyg didelė finansinė investicija. Tad vienintelis būdas, kuriuo gali apginti savo teises į originalų dizainą – socialiniai tinklai.
„Kiekviena įmonė unikali. Žinau, kaip buvo sukurtas konkretus gobtuvas ir kai tame pačiame rinkos segmente, mieste atsiranda analogiškas daiktas, tarp žmonių, kurie vieni kitus pažįsta, tai negali būti atsitiktinumas, – aiškina ji. – Suprantu, kad nieko neuždrausime, bet norisi parodyti viešojoje erdvėje, kaip iš tikro yra, išlaikyti tam tikrą įvaizdį, nenubraukti bei lengva ranka neatiduoti nuveiktų darbų. Todėl vienintelis mūsų ginklas – socialiniai tinklai.“
Papasakoti, kaip sekasi apsaugoti savo kūrybą nuo galimo kopijavimo, dizainerė A. Kuzmickaitė atsisakė, tvirtindama, jog neturi laiko.
Kalbinamas patentų rašymo ir techninės komunikacijos paslaugas teikiančios bendrovės „IAM consultants“ direktorius Evaldas Pabrėža sakė, jog registruoti dizainą visuomet pravartu. Tik pasverti, kada tai daryti verta, kiek sudėtingiau, nei nuspręsti, kada patentuoti išradimą.
„Reikėtų pasvarstyti, kiek gamintojas, norintis registruoti dizainą, išloš, jei konkurentai negamins tokio paties produkto. Reikia turėti omenyje, kad dizainas tiesiogiai susijęs su kūrybiškumu, taigi registraciją galima „apeiti“ įvairiais būdais. Galų gale, pačių dizainų gali būti begalė, – aiškina jis. – Vis dėlto registracijos liudijimo turėtojo teisės ginamos ne tik identiškų kopijų atvejais. Teisme iš kompetentingų specialistų sudaroma komisija, kuri įvertina, ar gaminį bandyta kopijuoti.“
Anot E. Pabrėžos, dizaino registracija nėra brangi: Lietuvoje ji kartu su patikėtinio paslaugomis kainuotų apie 1 tūkst. litų, Europoje – tris ar keturis kartus daugiau.
„Europoje registracija kainuoja brangiau, bet ji apima didesnę teritoriją, o ir teisių apsauga gana stipri: tokį liudijimą pripažįsta visos valstybės bei jų teismai“, – teigia jis.
Svarbu naujumas
Pasak „AAA Baltic service company“ patentinės patikėtinės Aušros Pakėnienės, registruojant dizainą galima saugoti produkto formas, linijas, ornamentus.
„Yra pasitaikę ir aprangos registravimo atvejų. Pavyzdžiui, Lietuvoje tą darė bendrovė „Audimas“. Ji kaip pramoninį dizainą registravo sukurtą aprangą su mūsų šalies simbolika. Kompanija „Adidas“ yra užregistravusi tris juosteles“, – vardija ji.
Anot patentinės patikėtinės, dizainerės A. Kuzmickaitės atveju, drugelis gali būti registruotas ir kaip prekės ženklas, nes numatyta galimybė registruoti erdvinį prekės ženklą.
„Problema šiais atvejais būtų tik ta, kad vienas iš reikalavimų norint užregistruoti dizainą – naujumas. Tai reiškia, kad 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo apie jį neturi būti skelbta. Kitu atveju, jei jau pradėta gaminti ir pardavinėti, tretieji asmenys, suinteresuoti ją panaikinti ir kuriems ta registracija gali trukdyti, gali tą ir padaryti“, – aiškina ji.
A. Pakėnienė sako, kad norint užregistruoti dizainą, žyminis mokestis už paraiškos pateikimą – 320 litų, o maždaug po metų už registraciją mokama tiek pat.
„Jeigu kalbėsime apie registravimą Europos Bendrijoje, sumos tokios pat – tik eurais. Lietuvoje nuo paraiškos pateikimo iki registravimo procesas gali trukti ir apie metus, o Bendrijoje viskas vyksta nepaprastai greitai – per 1–2 mėnesius pareiškėjas jau gauna registracijos liudijimą“, – sako ji.
Pateikus paraišką jau galima naudoti ir gaminti prašomą registruoti produktą, taip pat perspėti trečiuosius asmenis dėl galimo kopijavimo. Tačiau kreiptis į teismą norint uždrausti naudoti minėtą dizainą galima tik gavus registracijos liudijimą.
Alternatyvų yra
Paklausta apie galimas produktų dizaino saugojimo alternatyvas, A. Pakėnienė sako, kad jos galioja tik autoriniams kūriniams.
„Tarkime, A. Kuzmickaitės atveju, kai drabužis originalus, autorinis kūrinys – jis jau saugomas nuo sukūrimo momento ir tuomet galioja autorių teisės“, – priduria ji.
Nemažai produktų patentavimo patirties turinčios bendrovės „Audimas“ Rinkodaros vadovė Kristina Sypčenko tvirtina, kad šis būdas – viena pagrindinių teisinių priemonių įmonės kuriamų drabužių dizaino bei identifikacijos apsaugai užtikrinti.
„Sutartyse taip pat apibrėžiame nuosavybės teisę į dizainą, jei perkame paslaugas iš kitų kūrėjų, – sako ji. – Vienas svarbiausių prekės ženklo „Audimas“ konkurencinių pranašumų – kolekcijos ir patys gaminiai, kurie yra viena sistema, susidedanti iš idėjos, medžiagų, technologijų, konstrukcijos, logotipo. Taigi, stiprus prekių ženklas taip pat padeda apsisaugoti nuo kopijavimo.“
Ji sako, kad siekiant išvengti kopijavimo reikia atkreipti dėmesį ne tik į produkto dizainą ir inžinerinius sprendimus: ne ką mažiau lemia ir jo savikaina.
„Labai svarbu, kur produktą parduosi ir kas norės bei galės jį pirkti, – aiškina K. Sypčenko. – Kasmet rinkai pateikiame naujų kolekcijų – tam reikia daug pastangų, žinių bei investicijų. Todėl stengiamės visapusiškai apsaugoti „Audimo“ gaminius nuo kopijuotojų.“
Patentavimas ir registravimas
Registruojant dizainą, galima saugoti produkto formas, linijas, ornamentus, konkretų drabužį. Patentai išduodami išradimams.
12 mėnesių iki paraiškos registruoti dizainą pateikimo apie jį neturi būti skelbta
Žyminis mokestis už paraiškos pateikimą Lietuvoje sudaro 320 litų, tiek pat vėliau mokama ir už registraciją. Tuomet pareiškėjas gauna registracijos liudijimą
Išskirtinio dizaino kūrinius nuo jų sukūrimo momento saugo autorių teisės. Tačiau jomis negalima apsaugoti pavadinimų, vardų, pavardžių, trumpų frazių, šūkių, atpažįstamų simbolių ar dizaino objektų, tipografinių ornamentikos, ženklų ar spalvos pokyčių ir t.t.
