Aušrinė Šėmienė
Atrodo, mokslininkams pagaliau pavyko ne tik išsiaiškinti, kaip sustabdyti senėjimo procesus žinduolių organizmuose, bet ir kaip juos pasukti atgal. Tačiau ar šis atradimas taps jauninimo technolologija? O jei ir taps, ar bus prieinamas visiems? Kol neturime atsakymų į šiuos esminius klausimus, gal verčiau naudokimės jau patikrintais metodais.
Atradimas teikia vilčių
Žinia apie JAV Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesoriaus Davido Sinclairo vadovaujamų mokslininkų atradimą kaip žaibas perskriejo pasaulį: padidinus paprastųjų baltymų kiekį dvejų metų pelių organizme, jų audiniai tapo tokie, kokius turi vos šešių mėnesių pelės. „Jei tai apskaičiuotume pagal žmonių amžių, būtų tas pats, kaip šešiasdešimtmetį grąžinti į dvidešimtuosius gyvenimo metus“, – sakė D.Sinclairas.
Pasirodo, kad branduolinės DNR, kurios yra ląstelės branduolyje, ir mitochondrijų DNR, kurios yra kitose ląstelės dalyse, mums senstant nustoja sąveikauti. Tai silpnina ląstelės gebėjimą gaminti energiją, todėl pasireiškia senėjimo požymiai bei ligos. Sąveikavimas sumažėja todėl, kad išeikvojamas baltymas NAD. Kai tik mokslininkai padidino NAD kiekį pelių ląstelėse, jų senėjimas sustojo ir pajudėjo atgal.
Dabar mokslininkai aiškinasi, kokie bus NAD ilgalaikiai padariniai pelėms ir kaip tai paveiks graužikus, ar šiuo junginiu bus galima gydyti ligas ir ar šis junginys garantuos sveikesnį ir ilgesnį pelių gyvenimą.
Siela nesensta
Keturiasdešimt ketverių aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė scenoje, vaidindama „Unę“, įstengia ne tik padaryti špagatą, bet ir, stovėdama ant vienos kojos, kitą priglausti prie ausies. Paklausta, kaip tai padaro, juokiasi: „Viskas dėl meno.“ Ir rimtai priduria, kad nuo vaikystės mankštinasi, netgi klasikinį baletą yra lankiusi, o dabar štai jau devynerius metus kartą per savaitę užsiima joga. „Man patinka, kai kūnas lankstus. Jei nepasitempiu, blogai jaučiuosi“, – sakė ji.
Birutė nemėgsta fanatizmo, viską prisitaiko sau. Ir daro spontaniškai. Ji dvidešimt metų nevalgė mėsos, o šiemet vėl pradėjo. Aktorė teigė kūną pajuntanti tik tada, kai priauga kilogramą. Kai numeta, kūnas vėl tampa toks, kaip dvidešimties. Beje, iki šiol ji sveria tiek pat, kiek dvidešimties. Tačiau svarbiau ne kūnas, o siela: „Kai ėmiau domėtis Rytais, atradau, kad natūrali žmogaus būsena turi būti kaip vaiko: jis pamiršta, kas buvo vakar ir negalvoja, kas bus rytoj, todėl yra laimingas. Vaiko būsenos kūnas ilsisi. Tai – kaip tobulumo kamertonas ir, kaip sako jogai, tada net sustoja laikas. Akimirką, kai pasiekiu tokią būseną, visa, kas bloga, tarsi atsimuša. O kai nesu natūralios būsenos, tampa svarbu, kas ką pasakė, padarė“, – sakė aktorė. Deja, pasiekti vaiko būseną labai sunku.
„Man senatvė asocijuojasi su neįgalumu, juk siela nesensta. Bet sielos sopuliai pereina į fizinį kūną: tai, kas neišgyventa, kažkur įstrigę, – svarstė Birutė. – Mano profesija leidžia visus sielos sopulius išlieti per vaidmenis. Kai būna labai blogai, išeinu į sceną ir pagyju. Kita vertus, tie išgyvenimai alina. O teatro mokyklose kažkodėl nemokoma, kaip „išeiti“ iš vaidmens. Ne tik aktoriai įsigyvena į savo vaidmenį, bet ir paprasti žmonės. Įskaudinto žmogaus vaidmenyje jie lieka metų metus ir tampa auka. Neduok dieve, būti senatvėje auka, kai visą laiką skundiesi ir visus keiki. Deja, ir aš turiu abi puses – galiu tapti vienu, ir kitu. Ir tik nuo manęs pačios priklauso, kuo tapsiu.“
Pasas meluoja
Atrodo, kad dabar gerokai dažniau vienas kitam sakome „kaip gerai atrodai“ nei sakydavome prieš dešimtmetį, ir vis rečiau nustembame, kad kuris nors žmogus be laiko suseno. O geriatras prof. Vidmantas Alekna tvirtino, jog dabar maždaug ketvirtadalio žmonių biologinis amžius yra didesnis nei kalendorinis ir maždaug trečdalio – mažesnis nei kalendorinis.
Biologinis amžius rodo, kokia iš tikrųjų yra žmogaus organizmo būklė, kitaip tariant, ar ji atitinka nugyventus metus. Vaiko biologinis ir kalendorinis amžius gali labai nedaug skirtis, o štai vyresnio amžiaus žmogaus – net dešimčia ar daugiau metų. Reikia turėti omeny, kad veidas – tik vienas iš kriterijų, nusakančių amžių. Kiekviena organizmo sistema turi senėjimo tempą ir nesensta vienodai. Pavyzdžiui, plaučiams gali būti 40, kepenims – 50, o širdžiai – net 100 metų. Kai ji pavargs, žmogus mirs, nors bendras biologinis jo amžius tebus vos pusamžis. Dar viena, ne pati maloniausia žinia, kad jaunai atrodantis žmogus nebūtinai yra jaunas, jo vidaus organai gali būti susidėvėję.
Mokslininkai iš Mičigano socialinių tyrimų instituto (JAV) ir Vokietijos Marko Planko instituto, apklausę daugiau kaip 500 septyniasdešimtmečių, nustatė, kad vyresni žmonės save laiko jaunesniais, nei iš tiesų yra. Atotrūkis tarp to, kas parašyta pase, ir savijautos – net 13 metų. Deja, tenka išskirti sergančius ir traumuotus žmones: jie save laikė net 7–10 metų vyresniais. Šis tyrimas nekelia nuostabos – taip jaučiamės visi. Tačiau yra žmonių, kurie iš tiesų atrodo jaunesni, nei yra, ir tai pripažįsta aplinkiniai.
Ko negalime pakeisti
Mokslininkų teigimu, norint nustatyti biologinį amžių, reikia atlikti išsamius viso organizmo tyrimus. Tačiau Didžiojoje Britanijoje jau prekiaujama apie 1 700 Lt kainuojančiais testais, kuriais galima išsitirti, kaip greitai senstama. Kraujo testu bus įvertintos chromosomų galuose esančios struktūros telomeros, kurios būtinos, kad DNR grandinė būtų teisingai atkuriama bei kopijuojama. Taigi pagal jų ilgį bus nustatoma, ar žmogaus biologinis amžius atitinka įrašytą pase.
„Žinome, kad žmonės, kurie gimsta su trumpesnėmis nei įprasta telomeromis, gyvena trumpiau. Bet kol kas nežinome, ar ilgesnės telomeros garantuoja ilgesnį amžių“, – teigė testą sukūrusi Maria Blasco iš Ispanijos nacionalinio vėžio tyrimo centro ir pridūrė, jog kol kas testas nepadės numatyti, kiek tiksliai metų žmogui liko gyventi. Beje, prieš kelias savaites paskelbti nauji Izraelio mokslininkų tyrimo duomenys: net mažas kiekis kofeino, koks yra espreso puodelyje, sutrumpina telomeras.
Šis amžiaus testas kelia daugelio mokslininkų nuostabą, esą neįmanoma šitaip nustatyti biologinio amžiaus. Testas viso labo yra akių dūmimas. Užtat visi tyrėjai sutaria, kad biologinis amžius priklauso nuo genų ir nuo gyvensenos! Bet vos tik diskusija pasisuka apie tai, kiek įtakos tam turi ir vienas, ir kitas veiksnys, mokslininkų nuomonės vėl išsiskiria. Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad medicina sveikatą ir gyvenimo trukmę lemia 10 proc., aplinka ir darbo sąlygos – 20 proc., genai – 20 proc., o likusius 50 proc. – gyvenimo būdas.
Ką galime padaryti?
Taigi jei net pusę mūsų biologinio amžiaus lemia gyvenimo būdas, pasistengę galime ilgai išlikti jauni. Ką daryti? Naujausiomis žiniomis, mūsų biologinį laikrodį reguliuoja melatoninas. Dėl šios medžiagos, kurios organizme yra vos 3 gramai, mes užmiegame. Tiesioginių įrodymų, kad nuo jo priklauso, kiek gyvensime, nėra, tačiau yra netiesioginių.
Pavyzdžiui, tyrimai su gyvūnais parodė, kad dirbtinai pailginus šviesųjį dienos metą ir sutrumpinus tamsųjį, gaminasi daugiau laisvųjų radikalų, pagrindinių senėjimo kaltininkų, vystosi vėžys ir nutukimas, o patelėms anksčiau prasideda menopauzė. Davus gyvūnams melatonino, jų amžius gerokai pailgėjo. Taip pat įrodyta, kad melatoninas net du kartus stipresnis antioksidantas nei vitaminas E. Šią medžiagą gydytojai skiria kamuojamiems nemigos, tačiau neteko girdėti, kad jo tabletės pagelbėtų nuo senatvės. Bet galima stengtis ilgiau miegoti, nes melatoninas gaminasi tik naktį ir tik tada, kai miegame.
Daug galime nuveikti įpratę tinkamai maitinantis. Ne vienas tyrimas atskleidė, kad lietuviai nesveikai maitinasi. Valgome per daug, per riebiai, per sūriai, per saldžiai, per daug gyvūninės kilmės ir konservuotų, virtų ir neekologiškų produktų, per mažai kramtome ir valgome kada išeina. Be to, per mažai judame ir patiriame daug stresų. Kas atsitinka, kai visi šie trūkumai pašalinami, ištyrė Palangos sveikatos mokykla.
Dar 1992 m. Palangoje dirbo Maskvos aviacijos ir kosmonautikos medicinos mokslo tyrimų instituto mokslininkų grupė. Jie žmones tyrė pagal 18 biologinių, psichofiziologinių, biocheminių kriterijų ir nustatė jų senėjimo tempą. Po 2 savaičių mokyklos sveikatinančio kurso pastebėta, kad 30–40 metų moterų senėjimo tempas sulėtėjo 5–6 metais, vyresnių – 3–4 metais, o vyrų iki 40 metų – 6–7 metais, vyresnių – 4–5 metais.
Buvo apskaičiuotas ir vyrų fizinės būklės indeksas: jis po mokyklos kurso pakilo nuo žemiau vidutinio iki aukščiau vidutinio. Eksperimento dalyviai palengvėjo 3–18 kg, tapo normalus jų pulsas ir kraujospūdis. Tokie tyrimai įkvepia, tiesa? Tik mokslininkai vėl mūsų optimizmą atvėsina šaltu dušu: gali atsitikti taip, kad gyvensite sveikai, sportuosite, o gamta ims ir įsūdys jums kokią nepagydomą paveldimą ligą.
Kaip nustatyti savo biologinį amžių?
Amerikiečių gerontologas Ray’us Wolfordas sukūrė testą, padėsiantį jums apytiksliai nustatyti savo biologinį amžių. * Pabandykite 5 sekundėms įgnybti sau į delną. Kai atleisite odą, pasižiūrėkite, kiek sekundžių prireiks, kad įgnybimo žymės dingtų: 5 s – 30 metų; 8 s – 40 metų; 10 s – 50 metų; 15 s – 60 metų.
* Atsistokite ir šiek tiek sulenkę kojas, pabandykite delnais pasiekti žemę:
jei jums tai pavyko – 20–30 metų; jei sugebėjote tik pirštų galiukais pasiekti žemę – daugiau kaip 40 metų; jei pasiekėte tik savo blauzdas – virš 50 metų; jei tik kelius – apie 60 metų.
* Atsistokite ant vienos kojos, kitos padą įremkite į šlaunį:
jei lygsvarą išlaikysite 30 ar net daugiau sekundžių – 20 metų; jei išsilaikėte 20 sekundžių – apie 40 metų; 15 sekundžių – jums 50 metų; 10 sekundžių – pasiekėte šešiasdešimtmetį.
