Ekspertų manymu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pastangos apkarpyti elektros įmonių pelnus - pavėluotos. Esą dabar tokie sprendimai gali daugiau pakenkti nei padėti, rašo „Respublika“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Remigijaus Šimašiaus manymu, per keletą metų energetikų uždirbti pelnai nėra geras dalykas. Tačiau dabar, kai iš jų numatoma finansuoti strateginius projektus, VKEKK gali vartotojams padaryti meškos paslaugą. Tuo tarpu teisininkai tikina, kad šiandien svarstomos naujos elektros kainų skaičiavimo metodikos gali prasilenkti su įstatymais.
Vartotojai vis vien mokės
„Didžiausias diskusijų objektas - elektros kainų reguliavimas ir tie mistiniai ar ne mistiniai 800 mln. litų, kuriuos per kelerius metus privati kompanija (AB VST - aut. past.) išsidalijo, kaip ir mėginimas padaryti, kad to nebūtų ateityje“, - „Respublikai“ sakė R.Šimašius.
Pasak jo, minėti milijonai - realus faktas. „Kitas klausimas - kaip tuos milijonus traktuoti? Natūralu, kad kai kainos reguliuojamos, o paslauga monopolinė ir konkurencija vis tiek yra apribota, visuomenė nori, kad nebūtų viršpelnių ir kad paslauga kainuotų kiek įmanoma mažiau“, - aiškino LLRI vadovas.
Tačiau, anot jo, yra ir kiti argumentai. „Elektros energetikos sektorius reikalauja didelių investicijų. Kalbama ir apie skirstomųjų tinklų atnaujinimą, ir apie strategines jungtis (su Švedija ir Lenkija - aut. past.), ir apie naują atominę elektrinę. Jeigu jau priimti atitinkami politiniai sprendimai tuos projektus finansuoti, akivaizdu, kad vienaip ar kitaip juos finansuos vartotojai - niekur nuo to nepabėgsim“, - ironizavo R.Šimašius.
LEO gresia galvos skausmas
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad pernykštis VST pelnas jau atsidūrė LEO LT rankose. „Tie pinigai nebuvo nei išsidalyti, nei ką. Mano supratimu, sakyti, kad jie išsidalyti, yra tiesiog per anksti. Reguliavimo klausimas - per kokį laikotarpį, per metus ar per dešimt, - turi susibalansuoti įmonių pelnai. Dažniausiai, kaip ir šį kartą, pasirenkami vieni metai ir iš to daromos išvados“, - teigė LLRI prezidentas.
Pasak jo, žvelgiant į dabartines įmonių realijas, pelno panaudojimą reikėtų vertinti ilgalaikėje perspektyvoje. „Šis laikotarpis dėl reikalingų investicijų pobūdžio turi būti ilgesnis“, - įsitikinęs R.Šimašius.
Pasak jo, jeigu VKEKK šiandien patvirtins naująsias metodikas, artimiausiu metu elektros kaina kils 1-2 centais mažiau nei taikant dabartinę metodiką. „Bet LEO LT suks galvą, iš kur gauti pinigų projektams finansuoti, ir vis tiek tai guls ant vartotojų pečių“, - pridūrė R.Šimašius.
„Respublika“ primena, kad naujųjų metodikų svarstymas penktadienį neįvyko, mat du VKEKK nariai - Rimantas Lukoševičius ir Jonas Grigas - atsisakė balsuoti. Komisijos vadovo Virgilijaus Poderio manymu, jie pasielgė pažeisdami įstatymus.
Vitas Vasiliauskas, Advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir Partneriai LAWIN“asocijuotas partneris:
Galiojantis Elektros energetikos įstatymas nustato, jog viršutinės perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribos nustatomos trejų metų reguliavimo periodui. Tas pats įstatymas nustato, kad komisijos nustatytos viršutinės perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribos perskaičiuojamos kas metai tik tuo atveju, jeigu po kainos nustatymo įmonė faktiškai pardavė ar persiuntė kitą elektros energijos kiekį, nei planuota, arba buvo kitokia nei prognozuota infliacija, mokesčiai ar kiti veiksniai, kurių įmonė nekontroliuoja. Kaip visi žinome, šiandien yra aktualus infliacijos klausimas, kuri yra neadekvačiai išaugusi, viršijamos bet kokios prognozės. Todėl, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, kainų riba kaip tik turėtų būti didinama, o ne keičiama metodika siekiant ją mažinti.
Kitais atvejais įstatymas nesuteikia teisės kainų komisijai keisti nustatytų viršutinės perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribų trejus metus. Šiuo metu yra praėjęs tik trečdalis reguliavimo periodo, todėl sunku suvokti, kaip VKEKK galėtų nesilaikyti įstatymo ir keisti nustatytas viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas. Taigi komisijos siūloma nauja metodika prieštarauja ne tik įstatymui, bet ir šios dienos ekonominėms realijoms.
Jei komisija laikosi nuomonės, kad kainų ribų nustatymo principai, apibrėžti įstatyme, yra neteisingi, tai ji turėtų inicijuoti visų pirma įstatymo pakeitimus, o ne poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti įstatymo lygio klausimus.
Įmonės kapitalo kaupimo ir naudojimo klausimai yra Akcinių bendrovių įstatymo reguliavimo dalykas, o ne VKEKK kompetencija.
Tai, kad VKEKK bando į būsimų laikotarpių leistiną pelną įskaičiuoti įmonės kapitalo rezervus, neatitinka ir Elektros energetikos įstatymo. Pagal šį įstatymą normatyvinis pelnas labai aiškiai apibrėžtas kaip įmonės turto vertės procentas, o ne kažkokiu kitu dydžiu ar jo riba.
Trumpai tariant, pagal galiojančius įstatymus komisija neturi kompetencijos riboti akcininkų teisės disponuoti įmonėje sukauptu kapitalu ar priversti įmones laikytis vienokio ar kitokio nuosavo ir skolinto kapitalo santykio.
Šarūnas Černiauskas
