Sodininkų bendrijų gyventojams dažniau nei kitiems kyla klausimų, kas atsakingas už želdinių po elektros laidais tvarkymą. Be to, rūpesčių kaimynams pridaro ir manantieji, kad savo sklypuose gali daryti, ką nori.
Nesutapo nuomonės
Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją pagalbos kreipėsi vienos Panevėžio rajono sodininkų bendrijos pirmininkas. „Tarp dviejų kaimynų kilo konfliktas dėl eglės, augančios labai arti elektros laidų. Vienas sodininkas tikino, kad medis sveikas ir stiprus, tad ant laidų net per didžiausią vėtrą neužvirs, kitas aiškino, kad būtent aš, bendrijos pirmininkas, esu atsakingas už tvarką bendrijoje ir privalau pasirūpinti, kad medis būtų nupjautas“, – pasakojo laikraščio skaitytojas. Jis bandė besikivirčijantiems kaimynams paaiškinti, kad už tai, kas auga privačioje žemėje, atsakingi tik žemės savininkai. Tačiau besipykstantys dėl eglės bendrijos nariai nieko nenorėjo girdėti.
Kieno žemė, to ir medis
Bendrovės LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys sakė, kad įstatymuose pareiga genėti želdinius prie elektros oro linijų nustatyta ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga elektros oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. „LESTO medžius, krūmus kerta ir geni valstybiniuose bei privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. Miestuose, gyvenvietėse, miškuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos ir jų apsaugos zonose, medžius ir krūmus kerta bei geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, vyrauja klaidinga nuomonė, kad „LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais“. E.Naprys sakė, kad medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą.
LESTO darbuotojai vykdo planines elektros oro linijų apžiūras ir, nustatę pažeidimų, želdinių savininkams gali palikti įspėjimų, kuriuose nurodo pašalinti trūkumus iki nustatyto termino. Jei kyla grėsmė elektros energijos tiekimo patikimumui ar aplinkinių saugumui, LESTO darbuotojai gali nuspręsti imtis reikiamų veiksmų grėsmei pašalinti. Išgenėta mediena lieka žemės savininkui.
Medžiai dažnai sodinami jau po nutiestomis elektros oro linijomis, tad juos sodinantys žmonės turi iš anksto žinoti, kad privalės savo želdinius prižiūrėti.
Genėti galima ir vasarą
„Suprantame gyventojus, kurie tam tikrų priežasčių negali medžių tinkamai prižiūrėti, ir visada stengiamės geranoriškai padėti, rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu, – pabrėžė pašnekovas. – Savo želdiniais geriausiai pasirūpins patys sodininkai, o LESTO darbuotojų rūpestis – patikimas elektros energijos tiekimas.“
Jis priminė, kad daugelį sumedėjusių augalų galima sėkmingai genėti ne tik pavasarį, bet ir vasarą, ankstyvą rudenį ir žiemos pabaigoje. Nors vasarą medžius genėti sunkiau, tačiau intensyvios vegetacijos metu nupjauti ūgliai ir jaunos šakutės žaizdas užtraukia tuojau pat, tad sumažėja tikimybę, kad į jas paklius puvinio užkratas.
Kyla pavojus žmonių gyvybei
Pavojingai priartėję prie elektros oro linijų želdiniai kliudo laidus, o siaučiant vėjui griūvantys medžiai ar lūžtančios šakos dažnai juos nutraukia. Dėl to ne tik sutrinka elektros tiekimas, tačiau gali būti mirtinai traumuoti žmonės. Jau sodinant medžius reikia laikytis elektros tinklų apsaugos taisyklių ir parinkti tinkamą sodinimo vietą, kad želdiniai vėliau nekliudytų elektros laidų.
„Dažniausiai elektra į gyventojų namus ar sodybas atkeliauja 0,4 kV įtampos oro linijomis. Tokios įtampos oro ir kabelinių linijų apsaugos zona yra po 2 m į abi puses. Gyventojai, auginantys želdinius, turėtų įsitikinti, kad medžių šakos nuo elektros linijų būtų nutolusios daugiau nei vieną metrą. Jei šakos priartėjo prie laidų, būtina, iš anksto suderinus su LESTO ir kitomis tarnybomis, jas nugenėti“, – patarė LESTO atstovas.
Jei elektros linijų įtampa aukštesnė, atstumai iki jos turi būti didesni: 10 kV įtampos elektros oro linijų apsaugos zona – 10 m, o nuo želdinių šakų šias linijas turėtų skirti mažiausiai 3 m. 35 kV linijų apsaugos zona – 15 m, o atstumas iki želdinių šakų turėtų būti bent 4 m.
Jei elektros kabelis žemėje
„Ne mažesnis pavojus tyko gyventojų, atliekančių žemės kasimo darbus – požeminio elektros kabelio apsaugos zonoje galima kasti tik iki 30 cm gylio, o kabelio apsaugos zonoje (po 1 m į abi pusę) apskritai nerekomenduojama kasinėti, nes dėl grunto judėjimų kabelio gylis gali kisti. Atliekant kasimo darbus kabelio apsaugos zonoje, reikia pasirūpinti leidimais kasti teritoriniame LESTO skyriuje“, – perspėjo E.Naprys.
Būtina žinoti, kad požeminių elektros kabelių apsaugos zonose, t. y. po 2 metrus į abi puses nuo kabelio, negalima sodinti želdinių.
Reikalavimų būtina laikytis
Jis pabrėžė, kad, siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti tinkamas jų eksploatavimo sąlygas, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams bei užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos skirstymą ir tiekimą, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos). „Į šias elektros tinklų apsaugos zonas patenkantys žemės sklypai gali būti naudojami įprastinei žemės ūkio bei kitai veiklai, tačiau turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytų elektros tinklų apsaugos zonų apibrėžtų reikalavimų, – aiškino pašnekovas. – Zonose savarankiškai, be raštiško LESTO sutikimo, negalima atlikti žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo darbų, sodinti arba kirsti medžių, griauti ar remontuoti įvairių statinių ir kitų darbų. Čia taip pat draudžiama įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus ir pan.“
Šiemet, pasak E.Naprio, jau užfiksuota bent keliolika atvejų, kai neleistinai pjautas medis užvirto ant laidų, elektros linijas kliudė sunkiasvorė technika, požeminiai kabeliai buvo pažeisti neleistinai vykdant kasimo darbus.
Jei gyventojai pastebėję, kad medžių šakos jau liečia laidus ar medžiai yra pavojingai pasvirę, apie tai turėtų pranešti LESTO bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Šiuo telefonu galima pasiteirauti ir dėl žemės kasimo darbų, kitais aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais.
Gyventojai jokiu būdu negali imtis kokių nors veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO. Tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Be to, nesuderinus darbų, gresia bausmė už žalą saugotiniems želdiniams. Saugotinais gali būti pripažinti visi medžiai, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, todėl prieš imantis želdinių genėjimo darbų, būtina gauti leidimą vietos savivaldybėje ir suderinti darbus su LESTO.
VL žurnalistė Nijolė Baronienė
