Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas 27-erių rygietis Tomas Kaikaris Šiauliuose – dažnas svečias. Baigęs statybos inžinerijos studijas Rygoje, dabar studijuoja Šiaulių universitete. Kaimyninių valstybių kalbų mokėjimas šiandien darbo rinkoje, jo manymu, atveria daugelį durų. Pro jas Tomas padeda žengti ir Lietuvos jaunuoliams, norintiems dirbti Latvijoje.
Kalbų mokėjimas padeda darbe
Tomo mama – rusė, tėtis – lietuvis. Gimė ir augo Latvijos sostinėje, baigė Rygos lietuvių vidurinę mokyklą.
„Su mama visuomet kalbėjome ir tebekalbame rusiškai, su tėčiu – lietuviškai. Latvių kalbos pramokau mokykloje, kur didžioji dalis pamokų vyko latviškai. Šiuo metu ją tobulinu Latvijos darbo rinkoje, – pasakoja T. Kaikaris. – Bene prasčiausiai moku anglų kalbą, tačiau man darbe jos beveik neprireikia. Svarbiausia ir naudingiausia, mano manymu, – mokėti kaimyninių valstybių kalbas“. Jis dirba projektavimo/ statybos skyriaus vadovu vienoje stambių Latvijos statybos kompanijų AS „LX GRUPA“.
Vyras – Lietuvos pilietis. „Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991-aisiais, pilietybė buvo išduodama automatiškai, pagal tėvo pilietybę. Taigi, oficialiai tapau lietuviu“, – pasakoja pašnekovas.
Dabar nepatogumų dėl pilietybės jis nepatiria. Kitaip nei iki Latvijos įstojimo į Europos Sąjungą, kai tekdavo kas 2–5 metus iš naujo registruoti gyvenamąją vietą. Tada jis negalėjo dirbti valstybinėje tarnyboje ir panašiai.
„Dabar visi keliai man – atviri, o mokant daugiau kalbų, jų – dar daugiau“, – džiaugiasi Tomas.
Priešiškumo kaimynai nejaučia
Prieš ketverius metus įkurta Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (LLJB) šiuo metu vienija per 200 narių. Jos tikslas – ne tik puoselėti Latvijoje gyvenančių lietuvių tautiškumą, lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas, bet ir vienyti Latvijoje gyvenančius lietuvius, padėti jiems integruotis į visuomenę.
„Į mus pagalbos kreipiasi Lietuvoje veiklą plečiančios latvių įmonės, taip pat vietiniai darbdaviai, ieškantys lietuvių darbuotojų Latvijoje. Jau turime pastovių klientų, kurie kreipiasi į bendruomenę, kaip į partnerį“, – pasakojo T. Kaikaris.
Didžiausia kliūtis Latvijoje norintiems dirbti lietuviams, bendruomenės pirmininko žodžiais, – latvių kalbos nemokėjimas.
„Išeitis būtų mokėti rusų kalbą. Bet dauguma jaunų lietuvių tuo pasigirti negali“, – apgailestauja Tomas.
Bendra Baltijos šalių praeitis latvius skatina į lietuvius žvelgti kaip į brolius. Tai liudija skirtingas lietuvių ir kitų tautinių mažumų mokyklų statusas šalyje. „Baigęs lietuvių mokyklą jaunuolis turi galimybę gauti Latvijos pilietybę, tuo tarpu baigusieji kitas tautinių mažumų mokyklas, neturinčias bendrosios Latvijos išsilavinimo programos, į ją pretenduoti negali“, – aiškina Tomas.
Tai – viena iš priežasčių, kodėl Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje pastaraisiais metais mokinių daugėja: priimami ne tik lietuvių vaikai, bet ir tie, kurių seneliai, proseneliai buvo lietuviai.
Išsilavinusiam Rygoje - puiku
Ar kada svarstėte galimybę gyventi ir dirbti kitur? Tomas tik šypteli: „Spontaniškai nutraukti santykius yra lengviau nei vėliau juos atkurti. Keisti gyvenamosios vietos man nesinori.“ O jei keistų, pirmiausia žvalgytųsi į kaimynines valstybes.
T. Kaikaris turi pažįstamų, kurie pastaraisiais metais išvažiavo dirbti į užsienį, tačiau jo nuomone, emigracijos Latvijos regionuose – daugiau nei Rygoje. Tarp Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės narių jis neprisimena nė vieno emigranto.
„Jei esi išsilavinęs, moki kalbas ir neturi kreditų, Rygoje gyventi – puiku, – sako T. Kaikaris. – Dirbti svetur važiuojama tada, jei vienas iš tų faktorių yra kitoks.“
Marina VISOCKIENĖ