Kaimo verslininkų tvirtinimu, valdininkai užkirto kelią žaliosios energetikos proveržiui Lietuvoje. Verslininkai sako, kad vos prieš kelias savaites Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atėmė galimybę gauti maždaug 300 mln. litų vertės Europos Sąjungos paramą alternatyviajai energetikai mūsų šalies kaime rutulioti. Esą dėl valdininkų kaltės Lietuva minėtus šimtus milijonų praras.
ES paramai gauti paraiškų, teiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“, kuriomis buvo prašoma paramos vėjo, saulės, vandens jėgainių statybai ir renovacijai, buvo pateikta šimtas. Tačiau vakar surengtoje spaudos konferencijoje pareikšti pasipiktinimo valdžios veiksmais dalyvavo tiktai du verslininkai – Audrius Vaičiūnas iš Vilniaus rajono ir Pilviškių (Vilkaviškio r.) gyventojas Edmundas Gadišauskas.
Prikibo prie kainų
Pasak kaimo verslininkų, 2009 m. rugpjūtį ŽŪM įtraukė alternatyvią energetiką, kaip remtiną sritį Lietuvos kaimo plėtros programoje. Nuo praėjusių metų iš viso buvo skelbti trys kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos sulaukta dviejų šimtų projektų. Užuot skyrusi lėšas, 2010 m. spalį ministerija visas paraiškas atmetė ir paskelbė naujas taisykles, kuriose ši veikla jau nebėra remiama, skundėsi verslininkai.
Jų tvirtinimu, nesuprantama ir keista, kad visi paskelbtuose kvietimuose teikti paraiškas dalyvavę žaliosios energetikos projektai, kurių bendra vertė su pačių verslininkų lėšomis siekė daugiau nei 300 mln. litų, buvo atmesti. Daugiau nei šimtas projektų buvo atmesta motyvuojant, kad projektai yra negyvybingi, nes energijos supirkimo kaina dėl šiuo metu keičiamų teisės aktų negali būti numatyta penkeriems metams. Tokį ŽŪM sprendimą verslininkai įvardijo kaip absurdišką, todėl, jų tvirtinimu, yra priversti spėlioti dėl tikrųjų tokio ministerijos sprendimo motyvų.
Praras milijardą?
„Mane šokiravo pasikeitusi ministerijos pozicija. Prieš metus buvo žarstomi pažadai, kad tikrai bus paskirstytos ES lėšos, skirtos plėtoti alternatyvią energetiką. Verslininkai pradėjo rengti projektus, tikėdamiesi, kad numatytieji milijonai bus paskirstyti. Tačiau atmetus visus projektus, skirtus alternatyviajai energetikai plėtoti, šios lėšos bus nepanaudotos. Dėl to iškyla grėsmė Lietuvai eilinį kartą netekti nuo 500 mln. iki 800 mln. litų ES paramos, numatytos 2007–2013 kaimo plėtros programoje“, – sakė A.Vaičiūnas.
Jo teigimu, jei pridėsime pinigus, kuriuos turėtų investuoti patys verslininkai, žala Lietuvos kaimui gali siekti ir visą milijardą.
Kaltę vertė vieni kitiems
Kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius vijo įtarimus nuo ŽŪM. „Rutuliojant bet kurį projektą – nesvarbu, ar jis su energetika susijęs, ar ne, labai svarbi yra projekto ekonominė dalis. Žaliosios energetikos programos kaimui atveju buvo reikalavimas, kad būtų numatyta, kokios pajamos bus gautos iš projektų, nes svarbu užtikrinti jo gyvybingumą penkeriems metams – to reikalauja ES“, – pasakojo pašnekovas.
Anot viceministro, paraiškas vertino Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), ji ir pamatė, kad projektų gyvybingumas nebus užtikrintas. „Atrankos komisijai buvo pasiūlyta projektus atmesti, tas ministerijoje ir buvo padaryta“, – aiškino M.Kuklierius.
Tuo tarpu NMA Kaimo plėtros programos departamento vadovas Vaidas Timinskas kaltę vertė ŽŪM, kurios dalis yra ir agentūra. „Vertindami projektus mes vadovavomės žemės ūkio ministro įsakymo reikalavimais. Kadangi projektai jų neatitiko, mūsų išvados irgi buvo neigiamos“, – teigė NMA atstovas.
Jo tvirtinimu, dėl to ES šimtai milijonų nebus prarasti. „Milijonus panaudosime kitiems panašiems projektams, jų niekas iš mūsų neatims“, – sakė V.Timinskas.
Keistybės – ne pirmąkart
Žiniasklaidoje nuolat pasirodo informacijos dėl to, kad atsinaujinančią energiją besistengiantiems plėtoti verslininkams nuolat sudaromos dirbtinės kliūtys plėtoti verslą. Pavyzdžiui, iki šiol niekaip nepriimamas Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas, nors jo projektas buvo pristatytas dar metų pradžioje.
O ir rengiant projektą jame atsirado pakeitimų, anaiptol nenaudingų smulkiesiems žaliosios energijos plėtotojams. Pavyzdžiui, projekte mistiniu būdu atsirado punktas, kuriame numatyta, kad iki 250 kilovatų jėgainės nedelsiant prie perdavimo tinklų bus prijungiamos tik tada, jei jėgainės savininkas įvykdys visas operatoriaus nurodytas projektavimo sąlygas. Anot ekspertų, tas sąlygas galima paversti neįmanomomis. Tarkim, plačiai žinoma istorija apie ūkininką, kuris norėjo prijungti prie elektros perdavimu užsiimančios bendrovės VST tinklų savo jėgainę. VST Tauragės skyriuje ūkininkui buvo pasakyta, kad elektros linijos perkrautos, todėl tai yra neįmanoma, nebent ūkininkas už 4 mln. litų pastatytų kitą pastotę!
Smulkieji atsinaujinančių energijos šaltinių plėtotojai diskriminuojami monopolininkų naudai, tuomet darė išvadą tos pačios ŽŪM Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas.
Vidmantas UŽUSIENIS
