Jusevičių kaimas Kalvarijos savivaldybėje įsikūręs šalia šios didžiulės kiaulių fermos. Kad šalia auga apie 10 tūkst. paršelių, žmonėms primena uoslė. Tačiau gyventojai sako, kad šiuo metu oro kokybė jau pakenčiama, ir su siaubu prisimena dienas, kai teko kęsti išties nepakeliamą smarvę. Tik po protestų ir skundų kiaules auginantys verslininkai apsitvarkė ir smarvę sumažino.
„Nei skalbinių padžiausi, nei ką. Smarvė, nė langą atidarysi", – pasakoja vietos gyventojai.
„Tas kvapas būdavo nemalonus, vasarą ypač, langus neidavo atidaryti, kai būdavo karšta", – sakė kitas gyventojas.
„Nepakeliamas tas kvapas yra. Nepasakysi, kad šūdo kvapas, atsiprašau, tikrai ne", – atviravo žmogus.
Visgi Jusevičių kaimo gyventojai piktinasi, kad bus ir toliau priversti gyventi didesnėje smarvėje nei miestiečiai. Štai Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija parengė naujus smarvės normatyvus. Pagal juos, mieste įsikūrusios įmonės savo skleidžiamą smarvę po 5-erių metų turės beveik perpus susimažinti. O štai rajonuose veikiančiam verslui susirūpinti skleidžiamu gyventojams dvoku norima leisti gerokai vėliau – tik po 10-ies metų.
„Diskriminacijos mes neįžiūrėtume. Turime atsižvelgti, kad diferencijavimas pagal kaimo ir miesto teritorijas. Mieste yra labai didelė koncentracija žmonių, kaimuose ženkliai mažesnė. Daugiau ten gyvulininkyste žmonės užsiimantys. Su laukų tręšimu jiems kvapai, truputį kitaip jie žiūri į šitą veiklą", – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Kaime gyvenančius tokia ministerijos logika siutina.
„Kad ir pats padarai kaką kur nors, vis tiek smirda", – rėžia gyventojas.
„Mieste taip, o kaime norisi gryno oro", – sako kitas kaimo gyventojas.
Žemės ūkio bendrovių atstovai teisinasi, kad nepajėgsią skubiai modernizuoti srutų surinkimo ir laistymo sistemas, kad sumažintų skleidžiamą smarvę.
„Nėra žinoma ir nėra aišku pati metodika, kaip apskaičiuoti. Gal atidėkim, atsisėskim, susitarkim su visais, kolegoms pritariam, kad įsivertintume situaciją, o ne kažkas ateis, sakys man, smirda", – kalbėjo Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Džiugas Grigaliūnas.
Kai kurios verslo organizacijos piktinasi, kad kaime dirbantiems verslininkams sudaromos lengvatinės sąlygos palyginti su dirbančiais mieste.
„Reikia investuoti. Pagrindinis klausimas, kas svarbiau: smarvė kitiems ar pelnas sau. Buvau susitikęs su kiaulių augintojais, jie tiesiai šviesiai sako: reikia investuoti, mums akcininkai sustatė planą, kad turim uždirbti tiek pelno, todėl neturim galimybių", – komentavo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
O štai nevyriausybinė organizacija „Žaliasis aljansas“ stebisi, kodėl pataikaujant kaimo verslui turi kentėti šalia gyvenantys žmonės.
„Kvapas yra stipriai atstumiantis, mažiau atstumiantis ir gali būti neutralus. Europos praktika yra, kuo kvapas mažiau atstumiantis, tuo jo koncentracijos ribinė vertė taikoma mažesnė", –kalbėjo „Žaliojo aljanso“ atstovas Justinas Rimas.
„Tai yra poveikis organizmui, savijauta nenormali psichologinė ir kita. Diskomfortas atsiliepia ir sveikatai. Suirzęs, sudirgęs žmogus, prapuola darbo našumas, viskas susiję su kvapais. Kai kam sukelia alergiją", – kalbėjo „Žaliojo aljanso“ pirmininkas Algimantas Paulauskas.
Nevyriausybinė organizacija „Žaliasis aljansas“ ragina Vyriausybę bent metams atidėti naujų oro taršos higienos normų įvedimą. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai tvirtina, kad jau parengtos naujos higienos normos tiek ilgai atidėlioti negalima, mat ji reikalinga ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojams, kurie kasdien priversti kvėpuoti oru, prisotintu pačių įvairiausių ne tik smirdančių, bet ir nuodingų medžiagų.
Išsamiau - TV3 reportaže:
