Žydrūnė Jankauskienė
Viešumoje pasirodžius informacijai apie tai, kad Briuselis šiemet uždraus rūkytus mėsos gaminius, veterinarijos specialistai suskato visuomenei paaiškinti situaciją. Specialistų paaiškinimo prireikė ir mėsos pramone besiverčiantiems ūkininkams. Pasirodo, nuo rugsėjo įsigaliosiančios taisyklės bus taikomos ne tik mėsos, bet ir kitų rūšių gaminiams. UAB „Stragutės mėsa“ generalinis direktorius patikino, kad įmonės produkcijos gamybai naujieji reikalavimai įtakos neturės.
Naujovė 3 metų senumo
Naujosios taisyklės buvo patvirtintos 2011 metais Europos Sąjungos (ES) reglamentu. Jo tikslas – sumažinti dervų kiekį maisto produktuose. „Valstybėms narėms buvo duotas trejų metus terminas prisitaikyti prie šių taisyklių, terminas baigsis rugsėjo 1-ąją“, – Lenkijos žiniasklaidai sakė eurokomisaro atstovas Frederikas Vincentas (Frederic Vincent). Būtent Lenkija šių metų pradžioje suskato priešintis naujajam reglamentui – esą jo įsigaliojimas neigiamai paveiks rūkytos mėsos pramonę – mažosioms įmonėms teks užsidaryti, tūkstančiai žmonių liks be darbo. F.Vincentas patikino, kad ES jokių maisto produktų uždrausti nesirengia. „Reglamentuose kalbame apie priedus, kurie gali būti naudojami maisto produktų gamyboje, ir tai susiję ne vien su rūkytos mėsos gaminiais“, – sakė F.Vincentas.
ES reglamentas, kuris buvo paskelbtas 2011 m., bus taikomas ir kitų maisto produktų, pavyzdžiui, žuvies, vėžiagyvių arba perdirbtų grūdinių maisto produktų, gamybai. Pagal galiojančius teisės aktus, viename kilograme mėsos gali būti ne daugiau kaip 5 mikrogramai benzo(a)pireno. Nuo rugsėjo šis leistinas kiekis sumažės 2,5 karto.
Ribos kenksmingų medžiagų kiekį
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), patikslindama viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, pranešė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sumažinama didžiausia leidžiama policiklinių aromatinių angliavandenių koncentracija rūkytuose gaminiuose. Tačiau pati technologinė operacija, t.y. maisto produktų rūkymas, nėra ir nebus draudžiamas.
– Paprasčiau kalbant, nuo rugsėjo griežtinama kontrolė medžiagoms, kuriomis produktai yra rūkomi. Mat nuo to, kuo gaminiai yra apdorojami, priklauso, kokios medžiagos tame produkte susidaro. Pavyzdžiui, tokio proceso metu maisto produkte gali susidaryti medžiagos, galinčios pakenkti žmogaus sveikatai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (pvz.: benz(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas ar chrizenas). Naujasis reglamentas reikalauja, kad tokių medžiagų leistinas kiekis rūkytuose produktuose būtų mažesnis, – aiškino Tauragės VMVT viršininkas Kęstutis Patašius.
Nuo rugsėjo 1 d. rūkytoje mėsoje ir rūkytos mėsos gaminiuose, rūkytoje žuvyje ir rūkytuose žuvininkystės produktuose didžiausias leidžiamas benz(a)pireno kiekis sumažintas nuo 5,0 µg/kg iki 2,0 µg/kg, o susumuotų benzo(a)pireno, benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno kiekis nuo 30,0 µg/kg iki 12,0 µg/kg.
Rūkyti, bet nerūkyti
Šiuolaikiniai maisto gamybos procesai ir naujausios maisto technologijos leidžia pagaminti maisto produktus, turinčius rūkymo skonį, kurie rūkyklos „nėra matę“. Paprasčiausiai gamybos proceso metu produktai apdorojami specialiomis rūkymo medžiagomis. Šios medžiagos nelaikomos maisto priedais. Jos turi būti nurodytos apdorotų maisto produktų ženklinimo etiketėje kaip sudedamosios dalys. Nuo sausio 1-osios ES jau įsigaliojo reglamentas, kuriame įteisintas maisto gamyboje leidžiamų naudoti kvapiųjų rūkymo medžiagų sąrašas. Vadinasi, maisto produktų gamintojai nebegalės naudoti į šį sąrašą neįtrauktų medžiagų. Teisės aktais sureglamentuotas ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis kvapiosiose rūkymo medžiagose. Pavyzdžiui, numatyta, kad benzo(a)pireno minėtose medžiagose negali būti daugiau kaip 10 µg/kg, benz(a)antraceno – daugiau kaip 20 µg/kg.
Tradicinių rūkyklų pokyčiai nepalies
Daugiausiai diskusijų tarp gamintojų kilo dėl gerokai sumažintų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijų pagamintuose produktuose. Tradicinius maisto produktų rūkymo metodus taikantys gamintojai baiminasi, kad nauji gerokai griežtesni reikalavimai bus daug sunkiau įgyvendinami ir pareikalaus nemažų investicijų. Dėl to buvo sunerimęs ir UAB „Stragutės mėsa“ vadovas Arvydas Armonas. Mat šioje įmonėje gaminamas ne vienas mėsos produktas, kurio pavadinime puikuojasi užrašas „kaimiško dūmo“ gaminys.
– Pasirodžius informacijai pasidomėjau ir išsiaiškinau, kad nerimauju be reikalo. Tauragės VMVT viršininkas K.Patašius mane patikino, kad naujieji ES reikalavimai Lietuvos mėsos gamintojams, produkciją rūkantiems tradicinėse rūkyklose, nepatogumų nesukels. Pasirodo, ir šiuo metu Lietuvos mėsos produktuose kenksmingų medžiagų koncentracija nesiekia nė pusės to kiekio, kurį ES sumažins nuo rugsėjo, – sakė UAB „Stragutės mėsa“ generalinis direktorius.
VMVT kiekvienais metais atrenka ir ištiria vidutiniškai 120–150 mėsos, žuvies gaminių, įvairių aliejų ir kitų maisto produktų mėginių policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijai nustatyti. Per 2013 metus šių tyrimų metu nebuvo nustatyta nė vieno reikalavimų neatitinkančio atvejo.
