Gegutėms kukuojant pavasario pabaigą pradedamas kaimo turizmo sezonas. Ankstesniais metais priversti susiveržti diržus, šiemet kaimo turizmu užsiimantys verslininkai džiugiai trina rankas ir laukia poilsiautojų antplūdžio.
„Žmonės pamažu atsigauna, nori ilsėtis kaime, atvažiuoja“, – džiaugėsi Zalensų kaimo turizmo sodybos šeimininkė Roma Zalensienė. Ji pastebi: nors lietuviai neuždirba tiek, kiek iki sunkmečio, ir nesiryžta išleisti tokių sumų kaip anksčiau, į sodybas važiuojama ne savaitgaliui, o bent savaitei.
Atostogautojams taupyti padeda ir tai, kad sunkmečiu kone perpus atpigo sodybų, kambarių nuoma, sumažėjo paslaugų kainos. „Anksčiau atvažiavę žmonės nuomodavo visą sodybą, kad aplink niekas netrukdytų. Dabar atostogautojai nuomojasi kambarius ir ryžtasi gyventi kartu su kitais“, – aiškino verslininkė. Anot jos, paslaugos atpigo kone perpus: anksčiau Kauno rajone už kambarį sodyboje buvo mokama 50 litų, dabar toks pats kambarys kainuoja 30 litų.
Ir uogų, ir grybų
Anksčiau keliavę į sodybas minėti didesnių švenčių, lietuviai pamėgo ir aktyvias pramogas ar ramų poilsį kaime. Kaimo turizmo sodybos siūlo daug pramogų: plaukioti baidarėmis, valtimis, važinėtis dviračiais, sporto žaidimų, kaitintis pirtyje. Kaip pramoga siūloma ir žvejoti, grybauti, uogauti. Kai kuriose sodybose mokoma amatų, kepti duoną, spausti sūrius.
Bene didžiausia problema kaimo turizmo versle – sezoniškumas. Gausiai turistų ir atostogautojų vasarą lankomos sodybos žiemą neretai užmirštamos, o verslininkams tenka gyventi iš vasarą sukauptų santaupų. Pasak verslininkų, ši problema nyksta: žiemą į sodybas atkeliauja medžiotojų, per atostogos – šeimų su vaikais, kai kur siūloma ir žiemiškų pramogų.
Užsieniečiai medžioja
Šiemet pagyvėti kaimo turizmo sektorius turėtų ir dėl vyksiančio Europos krepšinio čempionato. Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) žada parengti specialų gidą, kuriame būtų sužymėtos arčiausiai krepšinio arenų esančios kaimo turizmo sodybos. Dėl šio renginio ir atsigaunančios ekonomikos verslininkai tikisi, kad rinka šiek tiek atsigaus.
„Skambino vokiečiai, klausė, ar laisva, nori užsisakyti“, – linkčiojo galva ir R. Zalensienė. Jos sodyboje norėtų apsistoti krepšinio sirgaliai iš Vokietijos. Zalensų sodybą poilsiui noriai renkasi norvegai, švedai, danai, jie čia traukia medžioti.
Kokybę žymi gandrai
Kaimo turizmo verslininkai visi kaip vienas tvirtino, kad į šią turizmo šaką reikia daugybės investicijų ir kantrybės, todėl norintiesiems imtis šio verslo patarė neskubėti. „Pirmiausia reikia pasvarstyti, ar sugebėsi gerbti klientus, tvarkyti jo paliktas šiukšles ir vis tiek jam šypsotis, – patarė R. Zalensienė. – Kas iš to, jeigu įsirengsi, pasidarysi, o atvažiavusių žmonių negerbsi. Tokia investicija veltui.“
Kaimo turizmo verslas, nors reikia didelių investicijų, populiarėja. Vyrauja nuomonė, kad kaimo turizmu gali užsiimti visi, todėl neretai dėl to nukenčia paslaugų kokybė ir gadinamas viso sektoriaus įvaizdis. To neslepia ir verslininkai. Vis dėlto tokia padėtis turi ir pranašumų. „Kai mūsų nemažai, verčia mus sugalvoti daugiau pramogų, gerinti paslaugų kokybę, ieškoti, kas gali pritraukti žmonių“, – aiškino R. Zalensienė.
Teikiamų paslaugų kokybė kaimo turizmo sodybose žymima nuo 1 iki 5 gandriukų. Tokia LKTA vertinimo sistema sužymėta apie 400 sodybų, tačiau šiemet pakeitus taisykles bus keičiamas ir vertinimas. „Anksčiau gandriukų skaičių lemdavo apgyvendinimo paslaugų kokybė, – aiškino LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas. – Dabar taip pat vertinsime šį rodiklį, bet atsižvelgsime ir į tai, į ką orientuota sodyba. Pavyzdžiui, mobilaus ryšio nebuvimas, kai kalbame apie ramų poilsį, – taip pat privalumas.“
Prislėgė mokesčiai
„Nori pateikti autentišką produktą, o keliami reikalavimai kaip kokiam restoranui“, – skundėsi vienas kaimo turizmo sodybos šeimininkas.
Maisto produktų, kurie yra istorinio paveldo dalis, ruošimas iš tiesų kelia galvos skausmą ne vienam verslininkui, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos nustatytų taisyklių tokie produktai neatitinka. „Kai atsiranda medinių indų, raugimo procesų, atsiranda ir tam tikrų niuansų“, – aiškino LKTA prezidentas.
Mokesčiai taip pat užgulė kaimo turizmo verslininkų pečius. „Mokestinė bazė ypač slegia tuos, kurie yra maži paslaugų teikėjai – jų pajamų dalis, atitenkanti mokesčiams, labai didelė. Sunku išsilaikyti ir tiems, kurie dirba sezoniškai, priima tik kelis skaičius“, – vardijo L. Žabaliūnas.
Faktai: kaimo turizmas
2010 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 590 kaimo turizmo sodybų, kuriose yra 12,4 tūkst. nakvynės vietų.
2010 metais kaimo turizmo sodybose apsilankė 227 tūkst. poilsiautojų. Iš jų 5,8 proc. – užsieniečiai.
2010 metų duomenimis, kaimo turizmo sodybose Lietuvoje ilsėjosi lenkai – 29 proc., vokiečiai – 17 proc., rusai – 11 proc., latviai – 10 proc.
Daugiausia poilsiautojų 2010 metais sulaukė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskritys.
Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina asmeniui svyravo nuo 37 iki 66 litų. Vidutiniškai lietuviai už nakvynę mokėjo 46 litus, užsieniečiai – 59 litus.
