Prieš keletą dienų Bergeno (Norvegija) mieste buvo surengtas 8 metukų Lietuvos pilietės Monikos S. mirties minėjimas. Daugiau kaip 200 susirinkusių žmonių jos atminimui uždegė žvakutes, reiškė ne tik užuojautą, bet ir susirūpinimą dėl mįslingos mirties.
Negyvą aštuonmetę rado iš darbo namo sugrįžusi motina. Tądien mergaitė blogai jautėsi, todėl į mokyklą nenuėjo ir buvo palikta viena namuose. Mergaitės tėvas gyvena Jonavoje, o Bergene, neoficialiais duomenimis, kartu gyvena motinos sugyventinis.
Dabar mįslingas aštuonmetės mirties aplinkybes aiškinasi daugiau kaip 20 teisėsaugininkų. Vietos gyventojai kuždasi, kad mažoji lietuvė galėjusi būti nužudyta, mat tarp pareigūnų, tiriančių nelaimę, didžioji dalis yra kriminalinių nusikaltimų tyrėjai. Apsupę namą, kuriame su dukrele gyveno iš Jonavos į Norvegiją emigravusi Kristina, policininkai su šunimis ieškojo galimų žudiko pėdsakų.
Nors policija jau žino ir prieš keletą dienų atlikto skrodimo išvadas, turima informacija neskelbiama, kol kas neatskleidžiama ir mirties priežasties. Bergeno policijos atstovas „Akistatai“ atsakė negalintis nieko komentuoti, kol vykstanta tyrimas. Norvegijos teisėsaugininkai kreipėsi pagalbos ir į mūsų šalies pareigūnus – kaip skelbia norvegų žiniasklaida, šie patikrins „su įvykiu susijusių žmonių kriminalinius įrašus“.
Šiuo metu taip pat atliekami DNR ir pirštų atspaudų tyrimai. Nors oficialiai įtarimai dėl mažametės mirties dar niekam nepareikšti, neatmetama, kad artimiausiu metu tai gali būti padaryta. Beje, Norvegijos spaudoje pasirodė žinutė, kad kriminalistai aptiko įsilaužimo pėdsakų, kad namai buvo netvarkingi ir dabar ieškoma „vyro su raudona striuke“. Jau antrą kartą į policiją iškviestas ir vienas netoli įvykio vietos gyvenantis lietuvis.
Beje, atsakomybė dėl be priežiūros paliktos mažametės dukters gresia ir jos motinai, mat pagal griežtus Norvegijos įstatymus vaikas iki 12 metų negali būti paliktas vienas. Socialiniai darbuotojai žinių, kad mergaitė dažnai būtų buvusi namie viena, neturėjo. Mokyklos, kurioje ji mokėsi, direktorius taip pat patikino, jog mergaitė buvo tvarkinga ir pareiginga, iš „normalios šeimos“. Vis dėlto, anot vaiko teisių apsaugos specialistų, vaikas vienas neturėtų būti paliekamas net trumpam, nes neatitaisoma nelaimė gali atsitikti ir per keletą minučių.
Kitur įstatymai griežti
„Bėda ta, jog emigravę lietuviai nežino tos šalies, į kurią persikėlė, įstatymų, tačiau įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė Virginija Vaičiulytė. Anot jos, galima skirti dvi emigrantų grupes – vieni nukenčia tik dėl nežinojimo, jog vaiko vieno ilgiau kaip 20 minučių Skandinavijos valstybėse išvis negalima palikti, kiti iš tiesų savo atžalomis rūpinasi per mažai.
Užsidirbti trokštantys lietuviai samdytis auklių ar vesti vaikus į dienos užimtumo centrus nėra linkę iš taupumo, nors patys darbe dažnai užtrunka iki išnaktų, o vaikams tada tenka vieniems likti užrakintuose namuose. „Reikia suprasti, jog Skandinavijos, Didžiosios Britanijos ir daugelio kitų Vakarų Europos valstybių visuomenės yra kitokios negu mūsų. Lietuvoje mes dažniausiai apsimetame nieko nepastebintys, nes tiesiog nenorime kištis ir apsunkinti savo gyvenimo, o Vakarų valstybėse kaimynas, mokytojas ar visai pašalinis žmogus gali kreiptis į socialines tarnybas, jeigu turi nors menkiausią įtarimą, jog vaiku rūpinamasi nepakankamai arba jis dažnai paliekamas vienas, – sakė V. Vaičiulytė. – Ten reaguojama nedelsiant ir tai, kas mums, lietuviams, atrodo normalu, užsieniečiams gali sukelti rimtų įtarimų“.
Vis dėlto, pasak vyriausiosios specialistės V. Vaičiulytės, teigti, jog užtenka vos vieno skambučio, kad vaikas būtų atimtas iš šeimos, neteisinga. „Iš tiesų jeigu atvykę vaiko teisių apsaugos darbuotojai ras jį vieną namie – tai rimtas signalas. Tokiu atveju tėvams paprastai suteikiama 20 minučių, per kurias jie turi prisistatyti į namus. Jeigu per tiek laiko nesuspėjama grįžti, vaikas iš šeimos laikinai atimamas, kol išsiaiškinamos visos aplinkybės“, – teigė V. Vaičiulytė.
Palikdavo užrakintą
„Svarbiausia, kad vaiko palikimas be priežiūros netaptų dėsningumu. O tai, jog keletui minučių mažametis paliekamas vienas, dar nereiškia, kad juo nesirūpinama ir jis bus atimtas iš šeimos“, – patikino ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Simona Bronušienė. Vis dėlto, anot jos, tarnyba neretai iš užsienio socialinių tarnybų sulaukia nelinksmų žinių apie emigrantų iš Lietuvos neprižiūrimus vaikus. „Socialinės tarnybos iš Anglijos yra pranešusios mums apie nuolat namie paliekamą mažametį, kuris net bijodavo prieiti prie lango ir per dienas užrakintas leisdavo kambaryje. Galima tik įsivaizduoti, ką tas vaikas išgyveno ir kaip jautėsi“, – „Akistatai“ pasakojo S. Bronušienė.
Beje, neseniai Anglijoje buvo nubausta motina, kuri paliko savo 6 metų sūnų prižiūrėti keturiolikmečiui broliui. Socialinės tarnybos nusprendė, jog 14 metų vaikas negali prižiūrėti kito vaiko, kad ir savo brolio. Nors konkrečiai Anglijos įstatymuose nenumatyta, nuo kiek metų vaikas gali būti paliktas vienas ir nuo kokio amžiaus metų galima prižiūrėti vaikus, praktikoje įsitvirtinusi taisyklė, kad iki 12 metų vaikas turi būti nuolat prižiūrimas vyresnio kaip 16 metų asmens.
Augina lesbietės
Dėl atimto vaiko vis dar kovoja ir 21 metų kaunietė Aistė R. Į Norvegiją emigravusi motina savo 2 metų sūnelio neteko, kaip pati tikino, tik dėl to, kad socialinėms tarnyboms buvusi apšmeižta uošvio. Vis dėlto Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja S. Bronušienė patikino, jog vaikas iš motinos paimtas ir lesbiečių šeimai auginti buvo perduotas tikrai ne be reikalo.
„Tikrai nebuvo taip, kad vos paskambino uošvis, ir vaiką paėmė. Problemos toje šeimoje jau buvo pastebėtos – dėl smurto šeimoje motinai su vaiku buvo tekę bėgti iš namų, ji buvo sulaikyta neblaivi už vairo, taip pat buvo gauta informacijos apie vaiko nepriežiūrą jau seniau. Taigi uošvio skambutis tebuvo paskutinis lašas, po kurio ir nuspręsta paimti lietuvės sūnų“, – sakė S. Bronušienė.
Tą berniuką ir toliau augina pasipiktinimo iš lietuvių sulaukusi homoseksualių norvegių pora, jo bendravimas su motina yra apribotas. Kaip tik šį mėnesį bus paskirta teismo, kuris turės galutinai nuspręsti mažojo lietuvio likimą, data. Gali būti, kad šalyje, kur vaikų neprižiūrintiems tėvams įstatymai ypač griežti, mažylis liks augti globėjų šeimoje.
Iškrenta pro langus
Jei tokie griežti įstatymai būtų ir mūsų šalyje, teisės auginti savo vaikų netektų nemažai nerūpestingų motinų. O štai dabar viena klaipėdietė, visai dienai užrakinusi savo penkiametį sūnų namuose, atsipirko socialinių darbuotojų pabarimu.
Liepos pabaigoje pareigūnai buvo iškviesti į vieną daugiabutį, kurio ketvirtame aukšte esančiame bute be priežiūros paliktas penkiametis rėkė ne savu balsu. Šoko ištiktas vaikas kopėčiomis buvo nuleistas ant žemės. Tuo metu motina Vaiko teisių apsaugos tarnybai pareiškė negalinti tuoj pat prisistatyti, mat esanti tolokai nuo Klaipėdos. Vėliau ji tikino tiesiog užmiršusi draugei, kuri turėjusi pasirūpinti jos vaiku, palikti raktą.
Vaikas greičiausiai būtų atimtas ir iš anykštietės, kuri savo 5 metų sūnų prieš mėnesį paliko užrakinusi, o pati išskubėjo „tvarkyti reikalų“. Likęs vienas berniukas persisvėrė ir iškrito pro ketvirto aukšto langą... Nors patyrė sunkių sužalojimų, liko gyvas. Dar vienas mažylis prieš mėnesį pro langą iškrito Panevėžyje – čia vienas paliktas šešiametis iškrito pro penkto aukšto langą.
„Iš tiesų, daugelyje užsienio valstybių, kuriose yra tikras, neapsimestinis požiūris į vaiką, jo teises ir apsaugą, priimami griežtesni sprendimai, – sako Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė. – O pas mus viskas kiek kitaip. Užtenka prisiminti, koks skandalas kilo, kai Grigiškėse mergaitė buvo rasta viena nešildytame name ir paimta socialinių darbuotojų. Tuomet motina skundėsi – ką gi jai daryti, kaip gyventi ir vaiką išlaikyti? Mano įsitikinimu, pirmiausia tėvai turi rūpintis pačiu vaiku ir tiesiogine jo priežiūra. Be to, privalo būti apibrėžta įstatymų, nuo kelerių metų vaikas gali būti paliekamas vienas. Štai ir dabar neseniai sulaukiau informacijos, kad trys broliukai – 6, 8 ir 9 metų amžiaus – vieni keliauja į stotį ir maršrutiniu transportu grįžta namo. Vadinasi, tėvai net negali pasiimti savo vaikų ar nuvežti jų kur reikia. Tai yra skandalas, o socialinių darbuotojų rankos, galima sakyti, surištos“.
Tik faktai:
Lietuvoje pagrindinis vaikais rūpintis įpareigojantis įstatymas – 1996 metais priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Tame įstatyme įtvirtinta, jog tėvai privalo rūpintis ir auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Už tai Civilinis kodeksas numato tėvų valdžios apribojimo galimybę.
Valdžia tėvams gali būti apribota ir laikinai, ir visam laikui, neterminuotai. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja savo kaip tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais ir kai nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti.
Prieš mėnesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisai, kuria numatoma, jog vaikais nesirūpinantys tėvai privalės išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
