Prabėgus vos dienai po to, kai Dmitrijus Medvedevas buvo išrinktas Rusijos prezidentu, Rusijos roko muzikos žvaigždė Andrejus Makarevičius bei jo grupė „Mašina Vremeni“ Raudonojoje aikštėje linksmino prokremliško jaunimo grupuotės „Naši“ narius, rašo Moscow Times.
Dar po dviejų dienų roko grupės DDT lyderis Jurijus Ševčiukas Sankt Peterburge prisijungė prie disidentų, protestuojančių prieš nesąžiningus rinkimų rezultatus. J. Ševčiukas trumpoje kalboje išreiškė savo paramą opozicijai.
Tokie muzikantų poelgiai atspindi gilų lūžį Rusijos roko muzikos scenoje. Tokios grupės kaip „Alisa“ bei „Agata Kristi“ dalyvauja Kremliaus organizuojamuose koncertuose, tuo tarpu kai kurios – tarp jų ir minėtoji DDT bei pankų grupė „Televizor“ – atvirai kritikuoja režimą.
Po to, kai A. Makarevičius, prabėgus vos kelioms dienoms po rinkimų ir savo koncerto naujojo prezidento garbei, davė interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ į studiją ėmė plaukti šimtai elektroninių laikškų, reiškiančių nepasitenkinimą „Mašina Vremeni“ dalyvavimu prokremliškame koncerte. „Aš galiu suprasti, kai tokiame koncerte dalyvauja patriotinė pop grupė „Liube“ – jie yra padugnės, tačiau kaip jūs atsidūrėte ten?“ – taip skambėjo vieno laidos klausytojo atsiųstas klausimas A. Makarevičiui.
A. Makarevičius atsisakė atsakyti į šį ir panašius klausimus, tačiau savo oficialioje svetainėje pareiškė, kad nė kiek nesigėdija dėl savo dalyvavimo koncerte.
Roko muzikantai ilgą laiką vaidino itin reikšmingą vaidmenį Rusijos politikoje. Tikėdamasis būti perrinktas 1996 metų rinkimuose dar vienai kadencijai prezidentas Borisas Jelcinas bei jo komanda organizavo koncertus, kad paskatintų jaunimą balsuoti. Viename iš koncertų pats B. Jelcinas šoko ant scenos.
Dalyvauti B. Jelciną remiančiuose koncertuose atsisakė tik DDT lyderis J. Ševčiukas, tuo tarpu tiek „Mašina Vremeni“, tiek „Alisa“, tiek „Chaif“ sutiko groti politinės propagandos šou.
Kitos politinės jėgos, siekdamos pasigerinti reitingus, į pagalbą nevengdavo pasitelkti ir muzikantų. Štai Komunistų partija 1993 metais rengė roko muzikos koncertus, kuriuose grojo „Graždanskaja Oborona“. Liberalus judėjimas „Jabloko“ 2000 metais suorganizavo festivalį „Bit Bitva“, kurį nutraukė masines muštynes sukėlę „skinai“.
Tad „Mašina Vremeni“ pasirodymas D. Medvedevui laimėjus prezidento rinkimus mažai kam buvo siurprizas. „Aš buvau nustebintas tos negatyvios reakcijos, kuri kilo dėl „Mašina Vremeni“ pasirodymo Raudonojoje aikštėje. Jie jau ilgą laiką nebelaiko savęs opozicine grupe ir nesiklijuoja sau maištininkų etikečių“ – teigė roko muzikos kritikas Artiomas Troitskis.
Kritikas „Mašina Vremeni“ lyderį apibūdino kaip turtingą žmogų, turintį daug gerų draugų Rusijos valdžios elite. Per Paulo McCartney koncertą 2003 metais Raudonojoje aikštėje A. Makarevičius sėdėjo greta prezidento Vladimiro Putino.
Tuo tarpu DDT lyderis J. Ševčiukas, anot kritiko, buvo drąsus dalyvaudamas opozicijos proteste, nes tai gali reikšti, kad jis susilauks mažiau kvietimų koncertuoti privačiuose renginiuose ar didelių korporacijų vakarėliuose. „Tai iš tikrųjų gąsdina... Daugelis žmonių iš tikro labai bijo parodyti bet kokį nelojalumą valdžiai“ – teigė A. Troitskis.
Roko veteranas Borisas Grebenščikovas, kuriam sovietiniais laikais buvo draudžiama koncertuoti, išreiškė ambivalentiškus jausmus dėl roko bei politikos santykio. „Jei kai kurie muzikantai turi politinius įsitikinimus, tai jų reikalas. A. Makarevičius groja už valdžią, J. Ševčiukas – prieš, ir jie turi pilną teisę taip daryti. Esminis dalykas yra gera muzika, o kam jie groja nėra svarbu“, – interviu teigė legendinės grupės „Akvarium“ lyderis.
J. Ševčiukas anksčiau yra grojęs Čečėnijoje bei Jugoslavijoje, kur siekė išreikšti savo protestą prieš NATO karinius oro antskrydžius, surengtus 1999 metais. Kovą, duodamas interviu radijui, jis teigė nemėgstąs dvasinio konformizmo, kuris taip būdingas daugeliui jo kolegų. „Jie vieną sako virtuvėje, visai ką kitą – ant scenos. Tai nėra rokas“ – teigė DDT lyderis.
Rusijos atlikėjai visada turėjo ypatingus ryšius su valdžia. Iki aštuntojo dešimtmečio grupėms nebuvo leidžiama leisti įrašų bei rengti didelių koncertų, tačiau jos galėjo groti restoranuose bei šokiuose. Jau išsiskyrusios pogrindinės artroko grupės DK lyderis Sergejus Žarikovas teigia, kad jie grojo ir valstybės organizuojamuose koncertuose kolūkiuose. Dažniausiai grupė grodavo sovietų standartus atitinkančius kūrinius, tačiau, jei auditorija būdavo „alkoholikai“, būdavo grojami ir „Deep Purple“ ar „Led Zeppelin“ koveriai.
Situacija itin paaštrėjo po to, kai devintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderis Konstantinas Černenka pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė visus neprofesionalius koncertus. Nuo to laiko grupės ėmė groti ir butuose, o už įėjimą imdavo simbolinį mokestį.
Po to, kai 1980 metais sugrojo Gruzijos sostinėje Tbilisyje, „Akvarium“ lyderis B. Grebenščikovas nebeteko teisės koncertuoti, buvo išmestas iš komjaunimo ir prarado darbą socialinių mokslų institute.
1984 metais DK lyderis S. Žarikovas buvo apkaltintas antisovietine propaganda po to, kai jo grupė surengė koncertą slaptoje vietoje.
Dabar S. Žarikovas teigia prisimenantis KGB laikus. Jo teigimu, dauguma jaunų KGB darbuotojų palaikė muzikantus ir liepė grupei šiek tiek nurimti, kad byla prieš juos būtų numarinta dėl įkalčių stokos. „Man atrodė, kad jau tuomet KGB viduje pjovėsi įvairūs klanai“, – teigė muzikantas.
Kiek geresnė situacija buvo Leningrade, kur 1981 metais duris atvėrė oficialiai toleruojamas „Leningrado roko klubas“. Jis suteikė galimybę viešai pasirodyti tokioms grupėms kaip „Akvarium“, „Kino“, „Alisa“ bei „Televizor“. Tiesa, jų pasirodymus akylai stebėjo valdžia.
„Leningrado roko klubas“, kaip visi sakė, buvo sukurtas KGB. Mes nesirūpinome, kas jį sukūrė. Svarbiausias dalykas mums buvo galimybė pagaliau viešai koncertuoti“, – teigė S. Grebenščikovas.
1986 metais panašus klubas duris atvėrė ir Maskvoje, o „Mašina Vremeni“ įrašė savo pirmąjį albumą legendinėje leidybinėje kompanijoje „Melodija“. Nuo to laiko ši kompanija suprato, kad gali užsidirbti leisdama roko įrašus.
1987 metais „Akvarium“ gavo galimybę 10 vakarų iš eilės groti Leningrado kultūros rūmuose. B. Grebenščikovas sugrojo legendinę dainą, kurią galima vadinti visos Pertvarkos politikos himnu, „Etot poezd v ogne“.
Vykstant Pertvarkai, roko koncertai padėjo valdžiai, nes tai buvo tarsi ženklas, kad šalis pagaliau atsiveria. Tačiau euforija ilgai nesitęsė, nes muzikantai pagaliau suprato, jog yra naudojami žmonių dėmesiui atitraukti.
B. Grebenščikovas teigia, kad Rusijos rokas mirė dešimto dešimtmečio pradžioje. „Fenomenas, kurį vadiname Rusijos roku, turėjo savo prasmę tik tuo laikotarpi, kai rokas apskritai buvo draudžiamas. Vos tik visa muzika tapo leidžiama, tapo aišku, kad šis rokas savo reikšmę turėjo tik kovoje už mūsų teises“, – teigė atlikėjas.
Bene pats didžiausias politikos bei muzikos susidūrimas įvyko 2005 metų kovą, kai roko muzikantai B. Grebenščikovas, Zemfira, Viačeslavas Butusovas, Sergejus Šnurovas bei grupių „Splin‘ ir B2 nariai buvo pakviesti į Kremlių susitikti su prezidento administracijos vadovu bei pagrindiniu ideologu Vladislovu Surkovu. Sklido kalbos, kad šiuo susitikimu Kremlius siekė užsitikrinti muzikantų paramą, jei Rusijoje būtų mėginama surengti spalvotąją revoliuciją.
Pats B. Grebenščikovas teigė, kad susitikimo tikslas buvo įtraukti muzikantus į radijo bei televizijos projektus. „Akvarium“ lyderis netrukus ėmė vesti savo laidą „Rusijos radijuje“.
Vis daugiau muzikantų Rusijoje tampa Kremliaus tarnais. Be neseniai mirusio grupės „Graždanskaja Oborona“ lyderio Jegoro Letovo prieš valdžią nukreiptas dainas bei dalyvavimus opozicijos rengiamuose protestuose sau leidžia nebent minėtasis J. Ševčiukas bei Sankt Peterburgo roko grupės „Televizor“ lyderis Michailas Borzykinas.
2006 metais M. Borzykinas parašė dainą apie pasidalijimus roko muzikantų stovykloje. Dainoje, kuri pavadinta „Mes esame priešingose barikadų pusėse“, dainuojama: „Ten yra VIP zona apie rojaus vartus, o barikados ten aplink yra tarsi Berlyno siena“.
„Televizor“ lyderis labai neigiamai žvelgia į muzikantus, bendradarbiaujančius su valdžia. Jis ironiškai teigia, kad tokios taktikos jie griebiasi stokodami pinigų. „Net aš apgailestauju dėl šių vaikinukų. Mums reikia pradėti rinkti pinigus, kad galėtume jiems padėti“, – teigė M. Borzykinas.
