Tol, kol sveikatos apsaugos sistema nemokės ar nenorės nustatyti kainų, ypač gyvybei pavojingos ligos bus neišsemiamas farmacininkų lobimo šaltinis.
Anksčiau vaistų kompanijos „Pfizer“ vaistai nuo vėžio praktiškai nedomino. Pacientų, kurie sirgo vėžiu, nebuvo tiek daug, ir tie patys greitai mirdavo. O štai pacientų, besiskundžiančių chroniška hipertenzija – visa armija. Jiems vaistų reikės visą likusį gyvenimą. Taigi kompanijos turtas buvo sukrautas paleidžiant į rinką kraujagyslių išsiplėtimą mažinančius vaistus: cholesterolio kraujyje mažinantį „Lipitor“ bei kraujo spaudimą reguliuojančias tabletes „Norvasc“.
Dabar didžiausios farmacijos bendrovės pasaulyje planuose – vaistai nuo vėžio. Kad išrastų geresnius vaistus nuo vėžio, kompanija surinko apie tūkstančio mokslininkų komandą.
Pastaruoju metu kone visos didelės farmacijos įmonės „atrado“ vėžį. Kartu sudėjus, vaistų gamintojos skiria milijardus dolerių tam, kad surastų geriausius vaistus nuo vėžio ir pristatytų juos rinkai. Farmacininkų mūšis dėl galimybės gydyti vėžį virto karu apkasuose.
Gyvybės ir mirties klausimas
Dabar apie 860 vėžio gydymui skirtų naujų vaistų yra išmėginami klinikinių tyrimų metu. Tai yra dvigubai daugiau, nei eksperimentinių vaistų nuo širdies ligų ir insulto kartu sudėjus, ir beveik dvigubai daugiau, nei nuo AIDS ir kitų infekcinių ligų kartu sudėjus, taip pat dvigubai daugiau, nei skiriama vaistų nuo Alzheimerio ir kitų neurologinių ligų kartu sudėjus.
Tačiau, nepaisant visų farmacijos bendrovių išlaidų ir pastangų, tik keletas naujų vaistų nuo vėžio pasiekia rinką. Praėjusiais metais buvo pristatyti du medikamentai, šiais – vienas.
Keli iš gausybės vėžiui gydyti skirtų medikamentų, esančių rinkoje, pacientui gali pasiūlyti dviem mėnesiais ilgesnį gyvenimą arba kuriam laikui stabilizuoti vėžio plitimą. Tokie „daug“ žadantys vaistai kainuoja tūkstančius JAV dolerių mėnesiui. Kitas pavyzdys – „Tarceva“, medikamentas skirtas gydyti kasos vėžį. Jo kaina yra 3,5 tūkst. JAV dolerių mėnesiui. Tačiau liūdniausia yra tai, jog ligonio egzistavimą jis prailgina tik 12 dienų.
Tyrimai atskleidė, kad genetiniai ląstelių pokyčiai sukelia vėžį ir paskatina jo augimą. Tai farmacijos įmonėms leidžia kurti įvairius vaistus, kurie būtų orientuoti į tuzinus naujų „taikinių“, kurių vystymąsi vaistas turėtų užkirsti.
Tačiau tie patys tyrimai parodė, kad vėžys yra ypatingai sudėtingas. Yra gyva galybė navikinių vėžio molekulių. Blokuoti tik vienos ar dviejų veikimą yra tas pats, kas mėginti sustabdyti eismą Manhetene piko metu.
Vėžinės ląstelės, kaip ir bakterijos, gali įgyti imunitetą vaistams. Kai kurie ekspertai tiki, kad vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles, neturi poveikio kamieninėms jos ląstelėms, kurios ir vėl iššaukia vėžį.
Taigi du žmonės, sergantys krūties vėžiu, arba du žmonės, sergantys plaučių vėžiu, gali turėti visiškai skirtingas ligas molekuliniame lygyje. Trumpiau tariant – vaistai, išgydantys vienus, gali pražudyti (ar bent jau neturėti efekto) kitus.
Sveikata – svarbiausia, bet verslas yra verslas
Farmacininkų susidomėjimo „mirtininkais“ priežastis paprasta – pinigai. Pacientai yra apimti desperacijos, o draudėjai rizikuoja pelnyti pasipiktinimą neapmokėdami vėžio gydimo išlaidų ir nepaisydami rekomendacijų, kurios tikina, kad maža galimybė išgyti vis tik yra. Tai sudaro palankias galimybes farmacijos kompanijoms už vaistus susišluoti daugybę dolerių per mėnesį.
Pavyzdžiui, „ImClone Systems“ gaminami vaistai nuo vėžio „Erbitux“ mėnesiui kainuoja 10 tūkst. dolerių. Kanadoje atlikti tyrimai parodė, kad gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymas šiais vaistais gali prailginti gyvenimą mėnesiu, o gal pusantro. Apskaičiavus medikamento kainą ir vidutinę gydymo trukmę JAV, vienam ligoniui tenka apie 50 tūkst. papildomų išlaidų.
Paskutiniųjų metų „Erbitux“, taip pat skirto gydyti galvos ir kaklo vėžį, pardavimai globaliu mastu siekė 1,6 milijardo dolerių.
1988 metais žurnalas „Med Ad News“ pateikė 200 brangiausių bei perkamiausių pasaulio vaistų sąrašą. Tarp jų tik 12 buvo skirti vėžio gydimui ir profilaktikai. Medikamentas „Taxol“ užėmė 21 vietą, tai buvo vienintelis vaistas nuo vėžio tarp 30 kitų, kurių pardavimai pasiekė 1 mlrd. JAV dolerių.
Toks pats sąrašas buvo sudarytas pernai. Tarp dviejų šimtų vaistų buvo net 23 skirti gydyti vėžį, o trys pateko į dešimtuką. Iš 126 vaistų, kurių pardavimai siekia 1 mlrd. JAV dolerių dvidešimt buvo nuo vėžio.
Remiantis rinkos tyrėjų „IMS Health“ duomenimis, nuo 2006 metų pasaulio mastu vaistai vėžiui gydyti sudarė didžiausią rinkos dalį.
Tokie pinigų srautai pritraukia įmones. „Vėžys yra toks emocionalus klausimas, kad laisvoji rinka nebeveikia, kaip veikia dviračiams ar skėčiams, - teigia biotechnologijos pramonės vadovas Robertas L. Erwinas, kuris vadovauja Marti Nelson vėžio fondui ir atstovauja pacientų interesus. - Tol, kol sveikatos apsaugos sistema mokės nustatytas kainas, pinigai plauks sena vaga“.
„Vėžys įpūs verslui gyvybės“
Daugybė farmacijos kompanijų vadovų mėgina užginčyti kritiką sakydami, kad jie mielai gamintų pigesnius vaistus, jei tik žinotų, kaip.
Kylant sveikatos apsaugos kainoms, įmonėms reikia kur kas atsargiau žiūrėti į vaistus, kuriuos jie ketina paleisti į rinką. Tarp specialistų atsirado savoka „finansinis toksiškumas“.
Toks finansinis spaudimas bei faktas, kad tik saujelė vaistų prasiveržia į rinką kiekvienais metais, reiškia, jog farmacininkai investuoja didelius pinigus į vaistus nuo vėžio, o tai gali atsigręžti prieš juos pačius.
„Pfizer“ įmonė tikisi, kad vėžys įpūs jų kompanijai gyvybės. Jie viliasi pasiekti 11 mlrd. JAV dolerių pardavimus iki 2018 metų. Tai butų net penkis kartus didesni pardavimai nei praėjusiais metais.
Taigi „Pfizer“ bendrovė atšaukė suplanuotus vaistų kraujagyslėms tyrimus ir vaistus nuo vėžio iškėlė į pirmą planą, tarp kitų šešių prioritetinių medikamentų. Dabar apie 20 procentų, 7 mlrd. JAV dolerių kompanijos išlaidų yra skiriama vėžiui ir apie 22 iš apytikriai 100 klinikinių tyrimų metu skiriamų vaistų yra medikamentai nuo šios ligos.
„Pfizer“ vadovo, Džefrio B. Kindlerio teigimu, įmonės siekiamybė yra lyderiauti onkologinių vaistų srityje.
Parengta pagal „The New York Times“
Priminsime, jog neseniai rašėme apie kompanijai „Pfaiser“ skirtas baudas:
