Pavyduoliai kasmet sužaloja kelias dešimtis kituose meilės trikampių kampuose atsidūrusių savo partnerių ar konkurentų, o iš šių bene pustuzinis akis užmerkia amžiams.
Alytaus rajono apylinkės teismas leido suimti Luksnėnų kaimo gyventoją Vaidą Bardzilauską (22 m.). Anksčiau neteistas jaunuolis įtariamas Mergalaukio kaime gyvenusio Virgio Kastanavičiaus (42 m.) nužudymu. Kruvinas konfliktas įvyko naktį, vos laikrodžiui pradėjus skaičiuoti pirmąsias liepos 6-osios minutes, Danutės Bardzilauskienės ; (41 m.) namuose.
D. Bardzilauskienė į Mergalaukio kaimą su dviem jauniausiais savo vaikais atsikraustė po to, kai prieš kelerius metus mirė jos vyras. Našlę netrukus nusižiūrėjęs metais už ją vyresnis V. Kastanavičius ilgainiui įsiprašė ne tik į jos namus, bet ir į širdį. Taip vyriškis tapo faktiniu dviejų našlės jaunėlių dukrų ir atskirai gyvenančio sūnaus Vaido patėviu.
Išgertuvės per ilgąjį savaitgalį buvo surengtos Vaido apsilankymo pas motiną proga ir užtruko iki gilios nakties. Ant stalo netrūko svaigalų, o apgirtęs V. Kastanavičius ėmė grubiai meilintis šalia jo sėdėjusiai V. Bardzilausko draugei Vaidai Vaitkevičiūtei (23 m.). V. Bardzilauskas bandė jį nutildyti, tačiau neblaivus vyriškis atrėžė – girdi, norėdamas jis posūnio merginą galėtų pasiguldyti ir į lovą. To užteko, kad pavydo apakintas V. Bardzilauskas sugriebtų peilį ir mažamečių savo seserų akivaizdoje durtų V. Kastanavičiui į krūtinę...
Vienintelio dūrio užteko, kad ant grindų susmukęs vyriškis jau nebeatsikeltų. Jis mirė nebesulaukęs iškviestos greitosios pagalbos medikų.
Konkurentas nenorėjo išeiti
Šį kartą tragedija įvyko visai neužsimezgus vadinamajam meilės trikampiui. Bet ir daugeliu kitų atvejų moters įžeistam vyriškiui taip pat nereikia svarių įrodymų. Dažniausiai keršijama ne savo neištikimai partnerei, o konkurentui.
Pernai Kauno apygardos teismas 8 metams į pataisos namus pasiuntė kaunietį Valdemarą Kizevičių (36 m.), kuris nužudė savo sugėrovą Kęstutį Ragauską (47 m.).
Išgerti mėgęs V. Kizevičius su tokias pat silpnybes turinčia sugyventine Jūrate Žičkuviene nuomojosi butą pačiame Kauno centre. Kai sugyventinio nebūdavo namie, Jūratė mielai įsileisdavo ir jo sugėrovus. Vyriškis ne kartą buvo radęs girtutėlę savo meilę kitų girtuoklių draugijoje, o vieną rugpjūčio dieną parėjęs namo J. Žičkuvienę aptiko lovoje su K. Ragausku. Iškeikęs sugulovus, vyras išėjo švęsti savo draugo gimtadienio, bet sugrįžęs vakare, tą patį svečią rado vėl girtaujantį su jo sugyventine.
K. Ragauskas nenorėjo išeiti net varomas, todėl pykčio pagautas V. Kizevičius pradėjo jį daužyti rankomis ir spardyti. Galop dūrė jam į krūtinę peiliu ir nuėjo miegoti, palikęs susmukusį ant grindų.
Rytą K. Ragauskas buvo jau nebegyvas, o susitaikę sugyventiniai patys nuskubėjo į policiją.
Girtutėliai ir nuogutėliai
Šiaulių rajono Saveikių bažnytkaimio gyventojas Juozas Gurskis (38 m.) savo žmoną Birutę (40 m.) užklupo pas kaimyną Virgenijų Norkų. Darbo neturėjusi moteris mėgdavo trainiotis apie parduotuvę ir iš jos išeinantiems vyrams siūlytis už alaus šlakelį pačiupinėti jos krūtis, dėl to pavyduolis vyras ją pliekdavo viskuo, kas papuldavo po ranka.
Ir tą dieną, sužinojęs, kad Birutė nuėjo pas degtinės pirkusį kaimyną, J. Gurskis nulėkė pas jį ir ėmė daužyti užrakintas duris. Kai V. Norkus duris pagaliau atidarė, paaiškėjo, kad abu su Birute ne tik girtutėliai, bet ir nuogut nuogutėliai, tad iš pykčio paklaikęs J. Gurskis, nieko nesiaiškindamas, taip prilupo kaimyną, kad šis po kelių parų mirė.
Tuomet J. Gurskis ėmė slapstytis miške, tačiau po kurio laiko įkliuvo policijos pareigūnams. Įtariamojo kišenėje buvo rastas buteliukas su sieros rūgštimi, kuria, kaip manoma, vyriškis planavo savo neištikimajai pačiai išplikyti akis.
Šiaulių apygardos teismas J. Norkų nuteisė 10 metų nelaisvės. Beje, ir iš įkalinimo vietos vyriškis atsiuntė žmonai laišką su grasinimais ją nužudyti.
Pralaimėtojo nepagailėjo
Pagėgių gyventojas Haroldas Radzevičius (31 m.) kovoje dėl moters jau buvo laimėjęs moralinę pergalę ir savo konkurentą Romą Andrijauską (47 m.) išstūmęs iš jo buvusios sugyventinės Audronės Freitakytės (37 m.) širdies ir lovos. Tačiau moteris buvusiam sugyventiniui leido apsigyventi jos namo malkinėje, o „nugalėtojui“ labai nepatiko.
Todėl H. Radzevičius toje malkinėje savo buvusį varžovą nužudė, mažiausiai du kartus jam sudavęs kirviu. Vėliau kruviną kirvį suvyniojo į skudurus ir paslėpęs nuskubėjo pasigirti Audronei...
Nors sugyventinė apie sunkų nusikaltimą niekam nepranešė, po poros dienų sulaikytas Haroldas iš karto prisipažino įvykdęs žmogžudystę ir esą labai dėl to gailėjosi.
Klaipėdos apygardos teismas H. Radzevičiui skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Na, o A. Freitakytė „už tylėjimą“ teismo įpareigota pusantrų metų nustatytų laiku būti namuose.
Uogautojų istorijos
Varėnos rajono Marcinkonių miestelyje kruvinas kivirčas dėl moters kilo tarp vilniečio Grigorijaus Martynenkos (49 m.) ir varėniškio Arūno Sasnausko (33 m.).
Šią sniego pašykštėjusią žiemą garsiajame Čepkelių raiste spanguolių buvo galima rasti kone iki pat pavasario, todėl ir spanguoliautojų čia netrūko. Jau penktą sezoną čia besisukiojęs vilnietis G. Martynenka miške susitiko gerokai už save jaunesnę Daivą Kleponytę ir pradėjo su ja gyventi Dugniniu pravardžiuojamo Algio Valentukevičiaus namo nuomojamame kambaryje. Kartais G. Martynenka išvažiuodavo į Vilnių ir savo draugę kuriam laikui palikdavo vieną.
Prieš Naujuosius metus į sostinę išvykęs vyriškis užtruko itin ilgai – į Marcinkonis G. Martynenka sugrįžo tik kovo pradžioje. Daiva jau buvo susiradusi kitą partnerį – persikėlusi pas Miškininkų gatvėje stovinčiame namelyje prisiglaudusį A. Sasnauską.
Pradžioje G. Martynenka girtavo pas savo buvusį šeimininką, o vėliau niekieno nepastebėtas nuslinko į Miškininkų gatvę. Buvusią sugyventinę ir jos naująjį draugą užklupo gulinčius lovoje. Daivos įtūžęs vyriškis nelietė, o iš patalo taip ir nesuspėjusiam pakilti A. Sasnauskui medžiokliniu peiliu subadė krūtinę, kitas kūno vietas, galiausiai supjaustė ir lytinius organus. Tada nušlitiniavo pas kaimynus ir pats paprašė iškviesti policiją.
TIK FAKTAI:
Dar XVIII amžiuje prancūzų dramaturgas Pjeras Bomaršė yra parašęs, kad pavydas – tai viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. Mūsų psichiatrai irgi pritaria, kad pavydą reikia gydyti kaip ligą, kaip sutrikimą, nes pavydas – tai visa "puokštė" neigiamų jausmų: baimė prarasti mylimąjį, nuoskauda, apmaudas, neretai prasiveržiantis kerštu. Kai pavydo jausmas užvaldo žmogų, tai kankina ir jį patį, ir asmenį, į kurį nukreiptas. Pavydas žlugdo ir santykius, ir meilę. Kai jo nebeįmanoma suvaldyti, dažnai peržengiama riba – galima mirtina tragedija.
Pavydo užvaldytas žmogus turėtų kreiptis psichologo ar psichoterapeuto pagalbos, kai suvokia, jog nebevaldo situacijos, tampa stiprių emocijų auka, negali atsikratyti baimės, nuoskaudos, pykčio.
Teigiama, jog geriausi vaistai nuo pavydo – pasistengti nežeminti savo pavydo objekto, didinti savo reikšmingumą, tapti savarankiška asmenybe, mylėti ir gerbti save. Jeigu pavyduolis pasiduoda savo mintims ir rezga įvairius planus, pavydas jį "suėda".
Psichologai teigia, kad dėl pavydo išyra kas penkta santuoka. Baisiausia, kad pavyduliavimas yra daugelio smurtinių veiksmų ir net žmogžudysčių priežastis – išprovokuoja daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbėtrošką.
Nuo senų laikų buvo įprasta manyti, kad žmogžudystės, įtarus seksualine neištikimybe, dažniausiai vykdomos alkoholikų ir psichikos ligonių. Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė, kad alkoholikų ir bepročių tarp įvykdžiusiųjų tokius nusikaltimus tėra apie 25 procentus, o dauguma „patologiškų pavyduliautojų“ visose kitose gyvenimo srityse yra visiškai sveiki.
Remigijus RAINYS
