Malaizijos laineriu skridusių žmonių artimiesiems pranešta, kad lėktuvas laikomas sudužusiu, o visi keleiviai – žuvusiais. Išanalizavus visus duomenis, nelieka abejonių, kad „Malaysia Airlines“ MH370 reisu skridęs lėktuvas nukrito pietinėje Indijos vandenyno dalyje. Katastrofos priežastys jei ir paaiškės, tai dar negreitai.
Lėktuvų avarijos įvyksta dėl daugelio priežasčių. Per paskutiniuosius 40 metų daugiausia nelaimių (apie 30 proc.) įvyko dėl pilotų klaidų. Technika yra technika – kartais gedimų neišvengsi. Kaip tik tuo metu dažniausiai viskas priklauso nuo lakūnų kvalifikacijos ir savitvardos.
Todėl ir Malaizijos lėktuvo katastrofos tyrėjai savo žvilgsnius nukreipė į lėktuvo pilotus – lainerio kapitoną Zaharį Ahmadą Šahą ir jo pavaduotoją Fariką Abdulą Hamidą. Juolab, kad lėktuvo, dingusio kovo 8 dieną, ryšio sistema ACARS (lėktuvo komunikacijų nukreipimo ir pranešimų sistema, siunčianti svarbią informaciją apie lėktuvo būklę ) buvo atjungta rankiniu būdu. Apie tai informavo Malaizijos transporto ministras. Ryšio sistemas kažkas atjungė praėjus 40 minučių nuo skrydžio pradžios. Dar po 14 minučių buvo išjungtas signalų siųstuvas, kuris leidžia lėktuvą identifikuoti radarams. Jis veikiausiai tebebuvo matomas karinio radaro, tačiau ar jis buvo stebimas informacija prieštaringa. Yra žinių, kad lėktuvas apsisuko ir tuomet skrido nusileidęs iki 1,5 kilometro aukščio. Pilotai žino, kad kuo žemiau skrenda lėktuvas, tuo sunkiau jį užfiksuoti radarams.
Ministras taip pat teigė, kad paskutinis ryšys su lėktuvu buvo jau atjungus ACARS. Kažkuris iš pilotų tuomet pasakė: „Tvarka, geros nakties“. Toks neformalus atsisveikinimas lyg ir prieštarautų įprastai praktikai. Malaizijos valdžia svarsto, jog lėktuvas galėjo būti ir užgrobtas.
„Remdamasis visa informacija, kuri man buvo suteikta – iš aukštų teritorinio saugumo ir nacionalinio kovos su terorizmu centro, žvalgybos bendruomenės sluoksnių – manau, kad kažkas nutiko pilotui, – sakė JAV Atstovų rūmų teritorinio saugumo komiteto pirmininkas Michaelas Makkaulas. – Priežasčių reikia ieškoti pilotų kabinoje“.
Lakūnų namuose buvo atliktos kratos. Pas kapitoną buvo surastas skrydžių simuliatorius. Kai kurie duomenys iš jo ištrinti vasario 3-iąją. Tačiau tai nebūtinai turi būti laikoma kažkuo neleistinu. Galbūt paparasčiausiai bandyta atlaisvinti vietą perpildytoje atminties kortelėje. Paaiškėjo dar ir tai, kad kapitoną prieš skrydį paliko žmona.
O pavyzdžių, kad kartais lakūnai užbaigia gyvenimą kartu su savimi nusinešdami ir dešimtis gyvybių „Akistata“ surado ne vieną.
Kaip naikintuvas
1997-ųjų gruodžio19-oji. Tą dieną „Boeing 737“ prikausantis Indonezijos „Silk Air“ aviakompanijai skrido iš Tangerango (miestas pačiuose Javos salos vakaruose) į Singapūrą. Lėktuve kartu su įgula buvo 104 žmonės. Skrydis tarp šių miestų paprastai tęsiasi vos daugiau kaip valandą, tačiau ir praėjus kelioms, lėktuvas tikslo nepasiekė.
Vėliau, remiantis įrašais ir liudytojų parodymais, buvo nustatyta, kad lėktuvas 15 valandą 53 minutės užėmė kreiserinį 10 650 metrų aukštį. Po 12 minučių, manoma, kad lėktuvo vadas Cu Vai Mingas išjungė visus įrašančius prietaisus. Dar po trijų minučių lėktuvas netikėtai apsivertė aukštyn ratais, o po to, kaip koks naikintuvas, nėrė tiesiai žemyn. Mažiau nei per pusę minutės jis viršijo garso greitį. Nuo tokios perkrovos lėktuvo uodega ėmė irti, o netrukus jis trenkėsi į Muzi upę netoli Palembango (miestas vakarų Indonezijoje). Žuvo 97 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Lėktuvu skrido 46 Singapūro, 23 Indonezijos, 10 Malaizijos, po 5 JAV, Prancūzijos piliečius, o taip pat keli vokiečiai, britai, japonai, austrai, indai, kinai, australai – labai internacionalinis keleivių būrys, radęs savo kapus kažkur Indonezijos upėje.
Katastrofos tyrėjai susidūrė su labai retu atveju. Jie nustatė, kad 6 minutės iki kritimo kažkas išjungė įrašančius įrenginius ir nors juodosios dėžės buvo surastos, tačiau kritimo momento jos neužfiksavo. Sužinota tik tiek, kad iki išjungimo visi lėktuvo parametrai buvo normos ribose. Iš pradžių dar buvo manoma, kad galėjo sugęsti aukščio vairai, tačiau vėliau ši versija buvo atmesta. Atsirado liudytojų žemėje, kurie matė, kad lėktuvas į upę nėrė stačiu kampu. O net ir užsikirtus vairams boeingas nebūtų vartęsis ir po to pikiravęs. Ekspertai treniruoklyje visais būdais bandė sukurti tokią situaciją ir priėjo vieningos nuomonės, kad esant bet kokiam gedimui tai neįmanoma. Priversti stačiai pikiruoti keleivinį lėktuvą galėjo tik žmogus.
Skendėjo skolose
Pirmiausia psichologai ėmėsi aiškintis pilotų asmenybes. Tuomet ir paaiškėjo, kad lėktuvo vadas Cu Vai Mingas turėjo daugybę skolų. Biržoje jis prarado per milijoną dolerių. Jam jau buvo uždrausta pirkti akcijas ir grįžęs iš Singapūro jis turėjo atiduoti skolą. O iš ko atiduoti, jei turto neturi, o skolinti jam irgi niekas nebeskolino? Padėtis be išeities? O šeimoje dar augo ir trys vaikai.
Klausant lėktuvo dėžėse padarytus įrašus girdisi kaip lėktuvo vadas sako, kad jis eis atsigerti vandens. Tada įrašas užfiksuoja atsegto diržo sagties trinktelėjimą į kėdę ir po minutės visi įrašai nutrūksta. Net įvykus elektros trumpam jungimui tas saugiklio perdegimo garsas dar įsirašo, o šiuo atveju tyla. Tad padaroma išvada, kad lėktuvo vadas nuėjo į lėktuvo galą ir ištraukė elektros saugiklius. Nuo tos minutės įrašų ir nėra.
Toliau scenarijus galėjo būti toks: vadas grįžta į kabiną ir kokiu nors pretekstu antrąjį pilotą išsiunčia į saloną, pats užsirakina duris ir keleivinį lėktuvą padaro naikintuvu. Verčia lėktuvą į dešinę ir spaudžia šturvalą iki galo. Po minutės viskas baigta. Smūgis buvo toks stiprus, kad visi kūnai lyg išgaravo. Nepasisekė aptikti nė vieno lavono. Juodąsias dėžes upėje narai ieškojo gan ilgai, nes matomumas buvo vos 15 centimetrų. Beje, prieš ateidamas į civilinę aviaciją, lėktuvo vadas tarnavo karinėje aviacijoje ir pilotavo naikintuvą. Tad tie įgūdžiai kartais prasprusdavo ir pilotuojant keleivinį lainerį. Kartą jis net buvo nubaustas už pavojingą nusileidimą.
Virto dulkėmis
Manoma, kad ir Egipto oro linijų „Boeing 767“ 1999 metų spalio 31-ąją į Atlanto vandenyną nukreipė irgi vienas iš pilotų. Tokios versijos laikėsi katastrofą tyrę amerikiečių specialistai. Egiptiečiai su tuo nenorėjo sutikti ir, jų nuomone, lėktuvas nukrito dėl techninių gedimų. „Egypt Air“ oro linijų reisu skrido 217 žmonių. Visi jie žuvo. Lėktuvas nukrito pakilęs skrydžiui iš D. Kenedžio oro uosto Niujorke. Skrydis baigėsi Atlanto vandenyne apie 100 kliometrų nuo Nantaketo salos. Lėktuvu skrido Egito, JAV, Sudano, Sirijos, Čilės, Kanados piliečiai. Tarp egiptiečių buvo 30 kariškių, kurie grįžo namo po mokymų JAV.
Jokių nelaimės signalų iš lėktuvo nebuvo. Dispečeriai radaruose matė, kad po paskutinio pokalbio su lakūnais lėktuvas staigia nėrė žemyn. Per dvi minutes boeingas iš 9900 metrų aukščio pasiekė vandenyną. Nelaimės vieta buvo surasta dar tą pačią dieną, tačiau tiek keleiviai, tiek daiktai nuo smūgio pavirto vos ne dulkėmis. Į vandenį lėktuvas trenkėsi didesniu už garsą greičiu. Viską kas įmanoma išanalizavę ekspertai nustatė, kad lėktuvas iki pat smūgio buvo tvarkingas, o jį sudaužė nusprendęs su gyvenimu atsisveikinti antrasis pilotas Gamilis el Batutis.
Atsidavė Alachui
59 metų Egipto kompanijos veteranas kovo mėnesį turėjo išeiti į pensiją. Nors jis skraidė prestižiniu reisu Kairas-Niujorkas-Los Andželas, tačiau pergyveno kad taip ir neišsitarnavo iki lėktuvo vado. Iššifravus juosteles paaiškėjo, kad iš karto po pakilimo G. Batutis pasiprašė savo porininko Abdelio Anvaro, kad šis leistų pilotuoti jam, nors jo pamaina buvo tik po kelių valandų. Lėktuvo vadas tam neprieštaravo, o po kurio laiko išėjo iš kabinos.
Toliau prasidėjo nesuprantami dalykai. Mikrofonai užfiksavo kaip Gamilis arabiškai sušunka: „Alach akbar“ („Atiduodu save Alacho malonei“). Tai jis padaro net 13 kartų. O po to atjungia autopilotą ir lainerį nukreipia žemyn. Įrašuose girdisi kaip kabinoje įsijungia signalai perspėjantys apie per didelį greitį ir per mažą aukštį. Į kabiną dar spėja įbėgti lėktuvo vadas ir šaukia: „Padėk man, trauk į save“. Kad sumažintų kritimo greitį vadas atjungia variklius. Maždaug kilometras iki vandens jis dar sugeba išlyginti lėktuvą, tačiau jo išgelbėti nespėja.
Ekspertai imasi aiškintis ar tikrai lėktuvo antrasis pilotas galėjo nusižudyti. Paaiškėja, kad Gamilis el Batutis gavo gan padorų Egipte atlyginimą: apie 6000 dolerių. Iki išėjimo į pensiją jis buvo sukaupęs daug turto. Turėjo tris užmiesčio namus, prabangų automobilį, solidžią sąskaitą banke, tad ir būdamas pensijoje be vargo būtų išlaikęs žmoną ir 5 savo vaikus. Tyrėjai taip pat sužinojo, kad jauniausioji Batučio dukra, devynmetė Aija, serga sunkia liga. Egipto gydytojai jai buvo nustatę odos vėžį ir gydė chemoterapija. Po to tėvas nusprendė pratęsti gydymą JAV. Čia gydytojai jai nustatė retą genetinį susirgimą, už kurio gydymą tėvas sumokėjo didelius pinigus.
Nebuvo Gamilis el Batutis ir aršus ekstremistas. Jis buvo giliai tikintis musulmonas, tačiau giminės sakė, kad tokiai savižudybei tikrai būtų nesiryžęs. Egipto valdžia nenorėjo pripažinti, kad lakūnas buvo savižudys ir dėl katastrofos kaltino „Boeingo“ korporaciją, tačiau iššifruoti įrašai leidžia manyti, kad kaltas buvo vis tik pilotas.
1994-ais metais, skrisdamas į Kasablanką, sudužo Maroko lėktuvas. Tuomet irgi buvo nustatyta, kad taip nusižudė pilotas.
Kerštingas keleivis
Dar anksčiau 1987-ais metais sudužo „Pacific Southwest“ oro linijų lėktuvas skridęs iš Los Andželo į San Franciską. Buvo nustatyta, kad, kai lėktuvas pakilo į 6700 metrų aukštį, keleivis Devidas Bjorkas išsitraukė revolverį ir ėmė šaudyti. Nušovęs vieną keleivį ir stiuardesę jis nuėjo į pilotų kabiną, į kurią įbėgo kita stiuardesė. Mergina tik spėjo sušukti, kad „pas mus problema“, kai atsidarė durys ir įėjęs D. Bjorkas pasakė: „Aš tavo problema, kapitone“. Tuoj po šių žodžių nuaidėjo trys šūviai. Kai lakūnai buvo nušauti, D. Bjorkas pastūmė vairą pirmyn ir lėktuvas pikiruodamas pasileido žemyn – į žemę, į kalvas netoli Oklendo, trenkėsi jau viršydamas garso greitį. 38 keleiviai ir 5 įgulos nariai žuvo.
Šaudęs lėktuve Devidas Bjorkas buvo aviakompanijos darbuotojas, tačiau atleistas iš darbo, kai buvo pagautas vežantis narkotikus iš Jamaikos. Taip jis nusprendė atkeršyti aviakompanijai.
Žilvinas VIZGIRDA