Higienistai apskaičiavo, kiek valandų per dieną moksleiviai gali skaityti, rašyti, spręsti uždavinius ir įsiminti, ko mokėsi, nepakenkdami savo sveikatai.
Penktokams, kurie mokosi penkias dienas per savaitę, turėtų būti ne daugiau kaip 28 pamokos. Jei mokomasi šešias dienas per savaitę, pamokų skaičius neturi viršyti trisdešimt vienos. Šeštokams leistinas krūvis viena pamoka didesnis. Ir jokios gimnazijos neturi nustatyti didesnio pamokų skaičiaus.
Namų darbams penktų-šeštų klasių moksleiviai turėtų skirti 2,5-3 valandas. Vadinasi, jiems neturi būti užkrauta daugiau namų darbų nei galima atlikti per šį laiką. Tokio amžiaus moksleiviams privalu miegoti 9,5-10 valandų per parą, antraip nukentės jų sveikata. Be to, jiems būtina per dieną nueiti, nebėgti, nušokuoti apie 7 kilometrus ir tris iš jų – būnant mokykloje.
Negaudami pakankamo fizinio krūvio, vaikai nepajėgia pakelti statinio ir psichoemocinio krūvio, tenkančio pamokų metu. Paprastai sakant, jie nepajėgia ramiai sėdėti, klausytis, gilintis, įsiminti. Kiekvieną dieną vaikams reikia tris valandas ilsėtis ir pasivaikščioti, pažaisti lauke.
Ar jūsų mokinukas pajėgia susidoroti su visu protiniu krūviu, kurį jūs, turėdami pačių geriausių ketinimų, užvertėte ant jo pečių, ar jo sveikata nuo jo „braška per siūles“? Tai galima nustatyti pagal kai kuriuos netiesioginius požymius.
Lėtinio nuovargio požymiai:
Vaikas vakarais ilgai negali užmigti, nors neretai gulasi vėliau, nei derėtų.
Pradėjęs ruošti namų darbus, negali greitai susikaupti – ilgai kilnoja popierius, rašiklius, kažko ieško. Mokytojai skundžiasi, kad per pamokas jis sukiojasi, nenusėdi vietoje, nesiklauso, kas sakoma, o į klausimus atsakinėja „ne į temą“.
Atsisako valgyti prieš išeidamas į mokyklą, o geriausiu atveju pusryčius pasiima su savimi.
Pradinių klasių mokinys pasidarė labai sudirgęs, judrus, o paauglys „drasko akis“. Vaiko judrumas – gynyba nuo perkrovos, o paauglio šiurkštumas – emocinio diskomforto požymis.
Vaikui dažnai skauda galvą, gali pakilti kraujospūdis. Nuo nepakeliamų krūvių kraujospūdžio šuolius dažniau patiria mergaitės.
Vaikas nuolat peršąla. Tai signalas tėvams, kad metas peržvelgti prioritetus ir susirūpinti atžalos sveikata, o ne gerais pažymiais.