Penktadienio vakarą Mokytojų namai išlydėjo 2008-uosius - skaitymo metus. Žinomi žmonės dalijosi skaitinių įspūdžiais, kas antroje salėje vyko atviros pamokėlės ir koncertai, o mažieji galėjo netrukdomi užsiimti įvairiausiais menais. Bet svarbiausia, žinoma, buvo apsikeisti perskaitytomis knygomis, o jomis buvo nukrauti visi fojė stalai, rašo „Respublika“.
Vaikams patinka... liūdnos pasakos
Jei mama nori pasikalbėti, tėtis - pasiklausyti muzikos, o vaikas - nutapyti paveikslą, šeimoje gali atsirasti rimtų nesusipratimų. Kurie išsisprendžia, jei atrandamas tinkamas sprendimas. Penktadienio vakarą tai padaryti buvo labai paprasta: viename pastate buvo pasirūpinta visų įgeidžiais. Nuo dainų, vilnos vėlimo, koncertų, iki susitikimų su žinomais žmonėmis, kurie noriai dalijosi perskaitytų knygų dovanotomis emocijomis.
Dainininkė Jurga Šeduikytė, pati neseniai parašiusi knygą vaikams „Pasaka apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą“, labiausiai domėjosi, ką vaikai norėtų skaityti. Tiesa, ji perspėjo renginį vedusį grupės „G&G Sindikatas“ narį Svarą, kad laiku nutrauktų jos emocijas, nes gali pati perimti konferansjė postą. Ir jau po akimirkos iš tiesų kreipėsi į auditoriją.
Iš tiesų nustebino faktas, kokie drąsūs pasirodė besantys vaikai. Jie ne tik noriai perėmė mikrofoną ir atsakinėjo į klausimus, bet ir patys klausinėjo. O kokių dešimties metų žiūrovas pasistengė labai nuoširdžiai padėti Jurgai, tiesiog visiškai nežinančiai, apie ką rašyti kitą knygą. „Man patinka, kai yra labai daug nuotykių. Arba liūdnos knygos... kai miršta vaiko tėvai, arba panašios. Ar jos turi būti su laiminga pabaiga? Nebūtinai“, - patarė berniukas.
Taukuotos nuodėmės
Dainininkė sakė šiuo metu skaitanti Senekos „Laiškus Liucijui“, tačiau prisipažino esanti visai ne tokia jau rimta. Pavyzdžiui, didžiausia jos svajonė - įgarsinti animacinio filmuko personažą. Ir čia pat pradėjo kalbėti vaikišku balsu. Paklausta, kokį personažą norėtų įgarsinti, vis dar tuo pat balsu atlikėja išdėstė: „Ką aš žinau, kokį. Be to, su šitokiu balsu niekas nepriimtų“.
Salėje pasigirdo juokas, o J.Šeduikytė, jau rimčiau prakalbusi prisiminė vaikystę, kai knygos būdavo neatsiejama kasdienybės dalis. Skaitoma būdavo ir prie stalo, ir su lempa po antklode, kad mama nepamatytų. „Labai džiaugiuosi, kad baigiau universitetą ir nebereikia kalti. Skaitymas man nėra darbas. Knygos nuo vaikystės buvo malonumas, ir tokie tarpsniai, kai skaityti būdavo privalu, buvo nekokie. Mokytojai turėtų sudominti vaikus knygomis, o ne prievarta jas brukti“, - buvo įsitikinusi atlikėja.
Beje, vaikystėje Jurga labiausiai būdavo barama už įprotį skaitytį valgant, mat ant knygos puslapių likdavo riebalų dėmių. „Skaityti valgant gerai?“ - klausė Svaras. „Ne“, - atsakė Jurga. „Bet tu tai darai?“ - griežtai tardė Svaras. „Taip“, - liūdnu balsu prisipažino dainininkė.
Jonas ir chuliganas
Taip pat savo išgyvenimais su žiūrovais panoro pasidalyti filosofas Leonidas Donskis ir dainininkas Linas Adomaitis. Tačiau renginio vedėjas ir pats turėjo ką pasakyti, ir visai nenorėjo atsidurti antrame plane. Svaras kreipėsi į publiką: „Sakykit, ar aš čia vienas toks nenormalus, ar dar kas nors skaito knygas po daug kartų?“ Pakilo rankų jūra - pasirodo, taip daro beveik visi. „Ačiū Dievui“, - lengviau atsiduso grupės „G&G Sindikatas“ lyderis.
O štai L.Adomaitis sakė į šį renginį patekęs visiškai atsitiktinai, bet prie savęs turėjęs knygą, kuri visada yra šalia - Juozo Erlicko „Raštai ir kt.“ Dainininkas tvirtino, kad ją labai gera ir šiaip pasiskaitinėti, nebūtinai skaityti nuo pradžios iki galo. Štai jis pats šį kūrinį paskaito ir su draugais sėdėdamas prie laužo, ir kiurksodamas virtuvėje iki paryčių. Ir čia pat įtaigiai perskaitė humoristinę novelę apie savo nuomonės neturintį Joną ir prie jo priėjusį chuliganą.
„Linai, sakyk, o ne Erlicko ką nors esi skaitęs?“ - nuoširdžiai kolegos pasiteiravo Svaras. „Ar buvo kokia knyga, be Erlicko, kuri paliko jums įspūdį?“ - to paties perklausė vaikas iš žiūrovų salės. „Stiprų įspūdį man paliko Viktoro Hugo knygos. Esu perskaitęs jų ne vieną“, - atsakė L.Adomaitis.
Spūstis prie knygų
O tuo metu, kol šioje salėje buvo diskutuojama apie skaitinius, gretimoje auditorijoje vaikai turėjo galimybę pagroti pianinu. Tiesa, naujasis Mozartas neatsirado, bet drąsa liejosi per kraštus, ir tai negalėjo būti nepalydėta aplodismentais.
Kiek vėliau prasidėjo atviros dailės pamokos bei koridoriuose atsidarė mažos studijos, kur visi norintys galėjo susivelti iš vilnos karolius ar pasidaryti unikalų skirtuką knygai. Neišmanantiems šio meno, noriai padėjo jaunos mokytojos, pavyzdžiui, mokytoja Gėlė - čia buvo galima užsirašyti ir į vėlesnes jos vedamas dailės pamokas.
Bet turbūt svarbiausia vakaro idėja buvo apsikeisti knyga. Atnešus knygą, mainais buvo galima pasiimti kitą. Todėl nenuostabu, kad vakaro pradžioje koridoriuose susidarė tikra spūstis. Renginyje taip pat koncertavo grupės „Stipriai kitaip“, „Teatriukas“, buvo galima išgirsti muzikinį projektą „Strange doors“ bei pamatyti ir sužinoti dar daugybę kitų dalykų, galbūt net visai nepanašių į tuos, kurie aprašomi knygose...
