Oficialiai Lietuvoje yra tik 9 nevalstybiniai universitetai, tačiau gerai apsidairius jų galima rasti kur kas daugiau. Šį žodį pavadinimuose vartoja neaiškios asociacijos, viešosios įstaigos, rašo „Kauno diena“.
„Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“, „Šeimų universitetas, “Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas„, “Nuotolinių studijų universitetas„, “Gyvenimo universitetas". Tai tik maža dalis oficialiai Lietuvos miestuose registruotų įstaigų pavadinimų. Iškalbinga detalė: kai kurios šių „aukštųjų mokyklų“ registruotos butuose. Ir net transformatorinėse. Bent jau tokį pastatą atrado dienraščio žurnalistai, nuvykę nurodytu „Pasaulinio dvasinio universiteto Brahma Kumaris“ būstinės adresu. „Maharišio vadybos universiteto“ adresas Vilniuje – paprastas butas netoli miesto centro. Jo duris atidaręs senukas iš pradžių labai nustebo, tvirtino nieko nežinąs apie jokius universitetus. Vėliau truputį pasvarstęs, kad „galbūt ką nors sūnus bus čia įregistravęs“, užvėrė duris.
Kai kurie atvejai – sudėtingesni. Maždaug prieš pusmetį šalyje išdygo dar viena nevalstybinė aukštoji mokykla – UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas. 2003–2011 m. ši privati bendrovė vadinosi Vilniaus verslo ir teisės akademija, tačiau ūmai virto universitetu. Anksčiau ši įstaiga siūlė tik antrosios pakopos – magistro – studijas, tačiau nuo šių metų pradžios pasiūlė ir bakalauro. ŠMM šios mokyklos studijų programas įvertino kaip universitetines, tad bendrovė galėjo pakeisti pavadinimą ir virto universitetu.
Kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip ir kam suteikiamas universiteto vardas, – ŠMM rūpestis, tačiau ministerija į tai, regis, žiūri pro pirštus. Tokią nuomonę išsakė Studijų vertinimo komisijos prie Studijų kokybės vertinimo centro narys prof. Vytautas Daujotis. „Priežiūra – ŠMM reikalas. Tačiau laikomasi nuomonės, kad studentas – lyg klientas: nuspręs, kur jam geriau, o jei aukštoji dėmesio nesulauks, bankrutuos. Tačiau toks primityvus rinkos dėsnių diegimas aukštajame moksle niekur neveda“, – pridūrė V.Daujotis.
