Žaliųjų atstovai įsitikinę: pirotechnikai taip gelbėja savo verslą, o emocija ir menas jų daromos žalos neatperka. Ar reikia drausti fejerverkus, klausėme ir gyventojų.
Sproginėjant pavieniams fejerverkams Vilniuje pasitikti 2022-ieji. Dėl žūstančių paukščių, pabėgančių gyvūnų ir oro taršos miesto savivaldybė didžiulio fejerverkų šou nerengė, tačiau žmonės patys fejerverkų pasiruošė. Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, apie fejerverkus žmonės galvoja dar rečiau, mat sprogimai gąsdina ir nuo karo bėgančius ukrainiečius, ir pačius miestiečius.
„Tradicija buvo daug dalykų anksčiau. Ir turėti vergą, ir ištekinti moterį per prievartą, nes tokia buvo tradicija, bet mes pamažu jų atsisakėm, suprasdami, kodėl tai nėra tinkama ir kodėl tai nėra blogai“, – sako Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Žalieji gegužę surašė memorandumą, pagal kurį šalies savivaldybės kviečia savo renginiuose atsisakyti fejerverkų. Prie jo prisijungė trečdalis iš 60 šalies savivaldybių. O pirotechnikai sako nebegalintys tylėti, kai esą girdisi raginimai fejerverkų atsisakyti ar net juos drausti.
„Neturime krūpčioti, o tiesiog turime kažkaip toliau prisitaikę tą emociją skleisti toliau, nes mes galvojam, kad fejerverkas yra emocija, yra džiaugsmas ir – visų svarbiausia – menas“, – tikina Pirotechnikos asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas.
Žalieji klausia: koks gi menas, kai po fejerverkų šventės oro tarša šoka į viršų? Pavyzdys – Vilnius po fejerverkų festivalio. Aplinkos apsaugos agentūra tuomet fiksavo gerokai išaugusią taršą.
„Jeigu paprastai kietųjų dalelių koncentracija apie 19 mikrogramų kubiniame metre, tai iššaudžius fejerverkus matuojama 190. Tai 10 kartų daugiau“, – tvirtina I. Budraitė.
Tačiau pirotechnikų kolegos chemikai neskuba daryti išvadų.
„Ką tas skaičius reiškia? Jeigu mes lyginam fejerverką su cigarete: įtraukei, išpūtei, yra dūmų debesėlis. Taip, prie pat prikišk matuoklį – bus koncentracija didžiulė. Praėjo kažkiek laiko, tas dūmas užima didesnį tūrį, mes jau turim mažesnę koncentraciją“, – aiškina chemikas Rytis Kubilius.
Esą ir be pirotechnikos žmonės kur kas labiau teršia orą.
„Jeigu sudeginsit kilogramą malkų, jūs pagaminsim bene penkis kartus daugiau anglies dioksido, negu kad sudeginus kilogramą parako, nors atrodo baisu – ten gi dūmai rūksta“, – sako chemikas Rimantas Vaitkus.
Remdamiesi Vokietijos mokslininkų apskaičiavimais, pirotechnikai teigia, kad šioje šalyje fejerverkų sukeliama tarša nesudaro net vienos tūkstantosios visos taršos. Anksčiau žalieji sakė, kad toje pat Vokietijoje oro tarša dėl fejerverkų vien per Naujuosius prilygsta 15-kai procentų nuo metinės šalies automobilių taršos.
Pirotechnikai akcentuoja, kad vienas kepimas grilyje gali prilygti daugiau nei pusei tūkstančio fejerverkų baterijų.
Arba katės suėda daugiau paukščių negu jų žūva šaudant fejerverkus.
Kad šunys ar katės nepabėgtų, pirotechnikai rekomenduoja jų savininkams Naujųjų Metų naktį namuose pagarsinti muziką. Laukiniams gyvūnams, pasak verslininkų, fejerverko garsas – ne naujiena. O dėl ukrainiečių esą pirotechnikai jau ir taip naudoja tyliuosius efektus.
„Tai man tie argumentai skamba kaip būtų sakoma ukrainiečiui, vaikui, senjorui: pakentėkit, čia nėra taip baisu fejerverkai, mes truputį pašaudysim, užsidirbsim, liaudis pasidžiaugs, o jūs tuo tarpu pakentėkit“, – kalba I. Budraitė.
Dėl fejerverkų nesutartų ir žmonės gatvėje:
„Vaikams kaip gražu. Ir nemokamai. Na, visiems šventė. Ir nemokamai.“
„Man irgi kartais būna neramu dėl tų sprogimų aplink. Šiuo metu jų tiesiog nereikia. Nežinau, kokiomis progom juos reikia šaudyt.“
„Su protu viskas įmanoma. – Kodėl? – Kam jie trukdo? Na, yra, kam trukdo, bet man ne asmeniškai.“
„Aš tai tik už tai, kad atsisakytų. Visai niekam nereikalingi. Dėl grožio nebūtina, o gamtai vis tiek trukdom.“
„Nežinau… Negi atsisėdę visi liūdėsim?“
Fejerverkų savo renginiuose jau atsisakė Vilniaus, Kauno ir Alytaus savivaldybės.
