Šiandien kompiuteriai ir matematika įgalino maklerius akies mirksniu atlikti finansinius sandorius. Vis dėlto kartais informacinės technologijos klysta, o tuomet tenka skaičiuoti nuostolius, rašo BBC.
Mėnesio pradžioje Niujorko akcijų biržoje buvo pristatyta nauja elektroninės prekybos platforma. „Knight Capital“ sukūrė programą, kuri turėjo pagelbėti biržos dalyviams sudaryti akcijų pirkimo ir pardavimo sandorius. Prasidėjus prekybos sesijai „Knight Capital“ įjungė savo programą, tačiau įvyko programinė klaida ir įvykiai pasisuko neplanuotu keliu.
Šiandien finansų pasaulyje varžosi ne tik žmonės, bet ir kompiuteriai. Algoritmai atlieka sudėtingus skaičiavimus ir automatizuotai prekiauja vertybinių popierių biržose.
Kai kurie kompiuteriai gauna žinių apie įvykius realiame pasaulyje ir koreguoja savo veiksmus atsižvelgdami į šias naujienas, tuo tarpu likusieji reaguoja tik į tuos įvykius, kurie vyksta elektroninėje vertybinių popierių prekybos erdvėje.
Žinoma, žmonės prižiūri kompiuterių darbą, tačiau technologijos veikia pernelyg sparčiai, kad galėtume sekti kiekvieną atliktą operaciją. „Knight Capital“ paprasčiausiai nesugebėjo tinkamai prižiūrėti savo programinės įrangos ir laiku įsikišti. Kompiuteriai gali padėti uždirbti didžiulius pinigus, tačiau „Knight Capital“ atveju neprireikė nė valandos, kad technologijos atneštų beveik pusę milijardo JAV dolerių nuostolių.
Elektroninė prekyba veikia itin sparčiai. Per laiko tarpą, kurio Usainui Boltui reikia sureaguoti į starto šuvį, aukšto dažnio prekybos platforma gali sudaryti 165 tūkst. prekybos sandorių.
Tarpusavyje besivaržančius kompiuterius išlaikyti yra kur kas pigiau ir produktyviau nei būrį biržos maklerių. Deja, bet geri norai kartais atneša ir liūdnų pasekmių.
2010 metų gegužės 6 dieną akcijų biržose vyko eilinė ir rami prekyba. Staiga, vos per penkias minutes, „Dow Jones“ indeksas nukrito per 600 punktų. Prabėgo dar dešimt minučių ir indeksas grįžo į pradinę poziciją. Niekas taip ir nesuprato, kas įvyko. Tikėtina, kad kažkas „Globex“ platformoje bandė parduoti didelį vertybinių popierių kiekį, todėl kaina netikėtai nukrito, o automatizuota elektroninės prekybos programa sureagavo neadekvačiai ir tik pablogino padėtį.
Į šią sumaištį elektroninėje erdvėje netruko sureaguoti ir makleriai, kurie nesuvokdami staigių pokyčių visi beveik vienu metu nutarė nutraukti prekybą ir sustabdė savo prekybos algoritmus. Prekyba beveik sustojo, niekas nenorėjo nei pirkti nei parduoti akcijų. Tiesa, vyko absurdiškų sandorių, kurių metu akcijos buvo parduodamos už skatikus. Nuo gilesnės krizės išgelbėjo pati „Globex“ sistema, kuri automatiškai išsijungė.
Edinburgo universiteto sociologas Donaldas Mackenzie tyrinėja finansų rinkas. Anot jo, „Globex“ turi įdiegtą apsauginę funkciją, kuri kritiškais atvejais leidžia sustabdyti prekybą.
„Šį kartą prekyba buvo sustabdyta vos penkioms sekundėms ir to pakako, kad įvykių spiralė nustotų suktis, šio laiko pakako, kad prekybininkai užmestų akį į pasaulio naujienų srautą ir suvoktų, kad nieko baisaus neįvyko, o visą košę užvirė stambus pasiūlymas pirkti akcijas“, - sako profesorius.
D. Mackenzie visus prekybos algoritmus skirsto į penkias rūšis.
Pirmajai grupei priklauso algoritmai, kurių tikslas – apsaugoti nuo klaidų sandorius, kuriuos sudaro biržos makleriai. Bandant vienu metu nupirkti didelį kiekį akcijų gali paaiškėti, kad tuo metu nėra tiek daug potencialių pardavėjų. Tokia padėtimi gali pasinaudoti konkuruojantys kompiuteriai, kurie padidins parduodamų akcijų kainą. Todėl algoritmas pasiūlys išskaidyti didelį sandorį į kelis mažesnius.
Antra algoritmų grupė paprasčiausiai ieško finansinių instrumentų pirkėjų ir pardavėjų su kuriais būtų galima naudingomis sąlygomis atlikti sandorį.
Trečia algoritmų grupė stebi statistinę informaciją, susijusią su vertybiniais popieriais. Vos tik akimirkai įvyksta nuokrypis nuo statistinių duomenų vidurkio, toks algoritmas, remdamasis prielaida, kad netrukus vidurkis bus atstatytas, sudaro išvestinį finansinį sandorį arba atlieka tradicinį sandorį ir laukia kol jo taktika pasiteisins.
Būtų sunku atrasti finansų pasaulio atstovų, kurie šiuos tris algoritmus laikytų amoraliais.
Vis dėlto egzistuoja ir kur kas grobuoniškesnių metodų.
Biržos dalyviai ketvirtą algoritmų grupę vadina šniukštinėtojais. Šie itin spartūs algoritmai stebi trijų tradicinių algoritmų veiksmus, šnipinėja kasdienę jų prekybą ir bando nuspėti kada ir koks bus kitas jų sandoris. Tuomet greitesniame kompiuteryje veikiantis šnipinėjimo algoritmas pasinaudoja savo pranašumu ir žinodamas būsimus tradicinio algoritmo planus išsunkia naudą iš būsimo sandorio. Žinoma, vykstant nuolatinėms greičio lenktynėms atsiranda ir tokių algoritmų, kurie seka pačius šnipus, o tada kuriamos programos, kurios stebi šnipų šnipus.
Penktoji rūšis yra viena iš šnipų algoritmų kategorijų, kuri pateikia rinkos dalyviams netikrus pasiūlymus sudaryti sandorius. Šiais veiksmais yra siekiama sugundyti konkurentus, kad šie atskleistų savo kortas, vos tik jaukas užkimba sandoris būna atšaukiamas, o šnipas įgyja vertingos informacijos apie kitų kompiuterių planus. Ši algoritmų rūšis neretai būna neteisėta ir biržos taisyklės draudžia naudotis minėta taktika, tačiau priežiūros institucijoms sunku įrodyti, kad ketinimas sudaryti sandorį iš pat pradžių buvo apsimestinis.
Vienas iš Anglijos banko direktorių Andrew Haldane'as itin domisi aukšto dažnio prekyba ir galima jos ateitimi.
„Šiuo metu rinkoje veikia daugybė sudėtingų algoritmų, kurie reaguoja į tarpusavio veiksmus. Elektroninės prekybos programos nuolatos vystosi ir tobulėja. Sunku nuspėti, kokie sutrikimai elektroninėje erdvėje mūsų laukia. Tačiau tendencija aiški – pastaraisiais metais algoritmų sutrikimai pasireiškia vis dažniau“, - sako bankininkas.
A. Haldane'as siūlo įvesti efektyvesnius saugiklius, kurie sparčiau sustabdytų prekybą biržoje, vos tik algoritmai imtų elgtis nelogiškai. Be to, jis siūlo apmokestinti neįvykdytus sandorius. Tokiu būdu siekiama atgrasyti bent dalį šnipinėjančių algoritmų. Vis dėlto sunku patikėti, kad šios priemonės visiškai apsaugos biržą nuo elektroninės prekybos sutrikimų.
