Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė prieštaringai vertinamą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą.
"Prezidentui kyla abejonių dėl kai kurių šio įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, tačiau Prezidentas jau nebeturės galimybės apginti savo pozicijos Seime", - BNS pirmadienį (02.10) sakė Prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.
Įstatymą Prezidentas pasirašė sekmadienį. Jo kadencija baigiasi vasario 25-ąją, kitą dieną Seime prisieks išrinktasis prezidentas Rolandas Paksas.
V. Gaižauskaitė priminė, kad prezidentas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, tokią teisę turi Seimas ar parlamentarų grupė, be to, jei manys, kad reikia, šio įstatymo pataisas Seimui galės teikti R. Paksas.
Prezidentūra teigia nežinanti išrinktojo prezidento nuomonės apie šį įstatymą. R. Paksas, nors ir buvo V. Adamkaus kviestas, neatvyko į penktadienį surengtą pasitarimą dėl šio įstatymo su parlamentinių frakcijų atstovais, vietoj savęs į jį delegavęs savo patarėją užsienio politikos klausimais Alvydą Medalinską.
Pasitarime Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas žurnalistams sakė, kad prezidentui buvo "įtikinamai" išaiškinta, "kad įstatymai, kuriuos priėmėme, yra tikrai reikalingi ir jie turėtų įsigalioti, žinoma, jei prezidentas bus malonus juos pasirašyti".
Č. Juršėnas sakė, kad įstatymai Konstitucijai neprieštarauja, kaip kad teigia liberalai.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Alvydas Ramanauskas tada sakė, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme įtvirtintos nuostatos reikalingos ir dėl to, kad įstojus į ES, kur veikia bendra žemės ūkio politika, dirbamai žemei yra taikoma valstybės parama.
Tuo tarpu Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis žurnalistams sakė, kad priimant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą Seime nebuvo atsižvelgta į oponentų siūlymus.
E. Masiulio teigimu, liberalams kyla įtarimų dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo atitikimo Konstitucijai, nes jo nuostatos pažeidžia visų piliečių lygybės prieš įstatymus principą, išskiriant tam tikrą grupę žmonių kitų Lietuvos piliečių atžvilgiu ir apribojant kai kurių Lietuvos piliečių teises.
Seimo priimtas vadinamasis saugiklių įstatymas nustato dirbamos žemės savininkams sėslumo reikalavimą, apriboja įsigyjamų sklypų dydį, nurodo, kas turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą žemę. Šis įstatymas lydi Konstitucijos pataisas, įteisinančias žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams ir juridiniams asmenims.
Įstatymas numato, jog daugiau kaip 3 hektarus žemės galės įsigyti tik ūkininkai ar asmenys, turintys kvalifikacinį pažymėjimą, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės arba kitos bendrovės, užsiimančios žemės ūkio veikla.
Ūkininkai galės įsigyti iki 300 hektarų, žemės ūkio bendrovės - iki 2000, kooperatinės ir kitos bendrovės - iki 1000 hektarų dirbamos žemės plotą.
Parduodant dirbamą žemę ją įsigyti pirmumo teisę turi ūkininkai bei daugiau kaip penkerius iš eilės žemę naudojančios žemės ūkio bendrovės.
Seimas minėtą įstatymą priėmė sausį pasibaigusioje pratęstoje rudens sesijoje. Minėtas įstatymas priimtas kaip vienas Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisas lydinčiųjų įstatymų.
Šia pataisa užsienio subjektams ir šalies juridiniams asmenims suteikta teisė įsigyti dirbamą žemę.
Prezidentui V. Adamkui dar liko apsispręsti dėl Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos pagrindų įstatymų pataisų, kurias tobulinti paprašė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Bronis Ropė.
"Prezidentas dar turi kelias dienas priimti sprendimui", - pirmadienį BNS sakė V. Gaižauskaitė.
Sausio pabaigoje Seimas, priimdamas Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos pagrindų įstatymų pataisas, nusprendė, kad savivaldybių tarybų nariais išrinkti parlamentarai neprivalo iki pirmojo tarybos posėdžio atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato.
Konstitucinis Teismas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad Seimo nariai negali būti ir savivaldybių tarybų nariais, bei pareiškė nuomonę, jog į savivaldybių tarybas išrinkti parlamentarai privalo atsisakyti gauto mandato iki pirmojo tarybos posėdžio.
Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, numatančias, jog parlamentarai bei kiti pareigūnai, kurių pareigos nėra suderinamos su savivaldybių tarybų narių pareigomis, dėl mandato turi apsispręsti likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo tarybos posėdžio. Tačiau ši nuostata įsigalios iki kitos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų, kurie turėtų įvykti 2007 metais.
Seimo priimtomis Vietos savivaldos įstatymo pataisomis siekta atskirti savivaldybės atstovaujamąją ir vykdomąją valdžias.
Pagal pataisas meras lieka tarybos vadovu, tačiau vykdomąją valdžią įgyvendina administracijos direktorius, kurį mero teikimu skiria ir atleidžia taryba.
Administracijos direktoriui pavedama ir atsakomybė administruoti savivaldybės lėšas.
Pataisomis atsisakyta formuoti savivaldybės valdybą, bet taryboms palikta teisė savo nuožiūra sudaryti kolegiją. Kaip ir valdyba, kolegija būtų sudaroma iš mero, jo pavaduotojų bei kitų tarybos narių. Joms suteikta teisė spręsti klausimus dėl savivaldybės plėtros ir investicinių projektų.
Prezidentūrą šiedu įstatymai pasiekė vasario 5-ąją. Pagal Konstituciją apsispręsti dėl parlamento priimtų įstatymų prezidentas turi per 10 dienų.
BNS
