Jau ir Lietuvoje platinamuose prekybos tinklų reklaminiuose žurnaluose atsiranda puslapiai “Apie verslo etiką”. Juose drabužių gamintojai užtikrina, kad jų produkcija gaminama neišnaudojant žmonių ar gyvūnų ir neteršiant gamtos. Girdime apie tai, kad informacinių technologijų kompanijos remia kaimo mokyklas, o prekybos centrų vadovai ieško jaunųjų talentų.
Visos šios akcijos yra verslininkų noras pasirodyti socialiai atsakingiems ir šiuo keliu suka vis daugiau pasaulio kompanijų. Net ir kai kurie konservatyvūs ekonomistai pripažįsta, kad versle laimi ir uždirba tie, kurie paiso gamtos ir bendruomenių, o ne vien verslo interesų.
Tarptautinis visuomeninių organizacijų tinklas “Ecologia” padeda diegti socialinės atsakomybės pricipus Visagino verslininkams. Lietuvių kilmės organizacijos prezidento Rendžio Kritkauskio (Randy Kritkausky) įsitikinimu, tokia vadyba probleminiam regionui kaip Visaginas padėtų išsikovoti tvirtas pozicijas Lietuvos, o gal net pasaulio rinkoje.
Su Rendžiu Kritkauskiu kalbėjomės apie didžiųjų pasaulio kompanijų madą rūpintis verslo poveikiu aplinkai ir darbuotojų gerove bei apie “žaliojo” vartojimo perspektyvas Lietuvoje.
Kodėl socialiai atsakingo verslo principai taip sparčiai populiarėja?
Dar prieš trejus metus ši idėja buvo labai prieštaringai vertinama. Tuo užsiiminėjo tik keletas didelių turtingų kompanijų, kurios galėjo sau tai leisti. Bet dabar tai jau nebėra prabanga. Tai daro protingai valdomos kompanijos ir ne todėl, kad jas kas nors verčia tuo užsiimti, ar kad juos spaudžia klientai, bet todėl, kad tai ekonomiškai apsimoka, nes taip jiems lengviau pritraukti investuotojus. Socialiai atsakingo verslo principų populiarėjimas įrodo, kad galima uždirbti darant kažką gera, ir tai nuostabu.
Negi ekologija ir ekonominė nauda gali būti suderinama? Dažnai teigiama priešingai - kad tam reikia didelių investicijų. Dėl ekonominių motyvų JAV atsisakė pasirašyti Kioto protokolą.
Nors tai ir skamba idealistiškai, o kartais net utopiškai, bet pastaraisiais metais net konservatyvūs ekonomistai, analizuodami kompanijas, kurioms sekasi ir kurioms nesiseka, pastebėjo, kad tie verslininkai, kurie nekreipia dėmesio į savo kompanijų poveikį aplinkai, pralaimi dėl kelių priežasčių.
Dažnai verslininkai nesuvokia, kas yra gamtiniai ištekliai, ir juos patys sunaikina. Kaip antai miškų industrija besivystančiose šalyse, tokiose kaip Indonezija ir Filipinai. Jie iškerta medžius, siekdami greito pelno, o po to dykromis pavirtusius kaimus nusiaubia potvyniai. Tada kompanijos privalo teisiškai atsakyti už tai ir bankrutuoja.
Tai gana dramatiškas pavyzdys, bet ir daugelyje išsivysčiusių šalių kompanijos patiria vis didesnį spaudimą iš savo pirkėjų ir klientų, kuriems įdomu, kaip gaminamos prekės, kurias jie įsigyja. Ar jas gamina Azijos vaikai, verčiami dirbti siaubingomis sąlygomis, ar tiems žmonėms buvo sąžiningai sumokėta už darbą. Vartotojai tampa nauja demokratijos forma. Jie balsuoja ne biuleteniais, bet savo piniginėmis ir tai suteikia jiems didelę galią.
Taigi didžiausios pasaulio kompanijos ima suprasti, kad vartotojai tampa pakankamai išsilavinę reikalauti iš jų socialinės atsakomybės.
Gal galite pateikti keletą žinomų pavyzdžių?
Viena tokių kompanijų yra NIKE, gaminanti sportinę aprangą, kurią, regis, nori dėvėti viso pasaulio vartotojai. Jie pertvarkė savo verslą, nors ir labai lėtai bei pavėluotai. Po to, kai paaiškėjo, kad jų produkcija buvo gaminama Pietryčių Azijoje siaubingomis sąlygomis, už mažą atlygį, o kartais ir visai neatsiskaitant su žmonėmis, tai virto tarptautiniu skandalu, o kompanija vos nežlugo. Jie išleido milijonus dolerių savo strategijai pakeisti ir net pasamdė žmones, kurie tikrintų, kaip gaminama NIKE produkcija. Dabar jie net moka nepriklausomoms organizacijoms už tai, kad jie neperspėję lankytųsi fabrikuose ir rašytų ataskaitas visuomenei, kaip laikomasi taisyklių.
Kitas pavyzdys galėtų būti BMW, kurie neseniai paskelbė išleisią milijonus dolerių AIDS prevencijai ir gydymui savo gamyklose Pietų Afrikoje, paprasčiausiai todėl, kad jiems naudinga turėti sveikus darbuotojus ir sveikas bendruomenes, kuriose jie dirba.
Daugybėje didžiųjų pasaulio kompanijų galima būtų rasti panašių pavyzdžių, įrodančių, kad Socialinės atsakomybės principas versle tikrai populiarėja.
Kai sakote, kad vartotojai ima spausti kompanijas, kokius vartotojus turite omenyje? Amerikiečius? Europiečius? Ko gero, ne Azijos vartotojus, bent jau kol kas?
Labai geras klausimas. Tiesą sakant, ne dauguma, bet nemaža dalis amerikiečių, apie 20-25 proc. rimtai domisi, iš kur atsiranda jų vartojami produktai. Pavyzdžiui, vadinamoji “Fair trade” (sąžiningos prekybos - red.) kava yra labai pelningas verslas JAV. Vartotojai yra pasirengę mokėti papildomą dolerį ar du, tačiau tikrai žinos, kad ji užauginta gamtai nekenkiant, o žmonėms buvo sumokėta.
Jauni žmonės tuo vis labiau domisi. Kilus NIKE skandalui ištisi koledžai šalyje atsisakė pirkti šios kompanijos aprangą ir per porą metų kompanija neteko didžiulės rinkos dalies. Panašūs dalykai dedasi ir Europoje. Aš buvau labai nustebęs, bet mano kolegos neseniai grįžę iš Kinijos pasakoja, kad vis daugiau studentų ten taip pat ima kelti panašius klausimus. Gyvename interneto amžiuje. Idėjos dabar keliauja kur kas greičiau.
Ar jūs pasakojate Lietuvos verslininkams apie socialinę atsakomybę dėl to, kad pastebite, jog čia taip pat vartotojai keičiasi, tampa reiklesni?
Pats mačiau, kaip keičiasi mano darbuotojų ir draugų požiūris čia, Lietuvoje. Esu čia dar ir dėl to, kad mes čia jau dirbame 15 metų ir norime darbą užbaigti. Dalis to darbo yra pasiekti, kad žmonės šioje šalyje panašiems projektams galėtų vadovauti patys.
Mes norime įrodyti, kad jei šiuos principus sugebės įgyvendinti tokia probleminė bendruomenė kaip Visaginas, verslininkai likusioje Lietuvos dalyje žiūrės į juos ir sakys: jei tai įmanoma ten, įmanoma bet kur. Taigi tai yra ideali vieta pradėti įgyvendinti socialinės atsakomybės principus versle. Jei būtume nuėję į klestinčią kompaniją klestinčioje bendruomenėje, mes, ko gero, labai greitai būtume įkalbėję žmones to imtis, bet čia sunkiau, vadinasi, čia susiduriame su gyvenimo realybe.
Vis dėlto verslininkams būtinas išsilavinęs vartotojas, kuris pareikalautų tos atsakomybės. Ar nemanote, kad tam, kad žmonės pradėtų apie šiuos dalykus galvoti, šalyje turi būti tam tikras pragyvenimo lygis? Lietuvoje žmonės pasakytų, kad negali sau leisi rinktis etiškai pagamintų produktų, nes daugiausiai įtakos jų sprendimui renkantis prekę turi kaina.
Kiekviena motina ir močiutė turėtų rūpintis produktais, kuriuos perka, pirmiausia galvodama apie tai, kokį pasaulį jos palieka savo vaikams ir anūkams. Jos turėtų savęs klausti: ar perku produktą, kuris prisideda prie ekonomikos ir daro pasaulį švaresnį, ar tokį, kuris pagamintas teršiant aplinką ir prifarširuotas chemikalų, kurie pažeidžia smegenis, kepenis ir širdį. Jei jos klaus savęs tokių paprastų dalykų, jos ims galvoti kaip ir žmonės, einantys į parduotuves kitose šalyse - kokie yra jų, kaip vartotojų, elgesio padariniai. Tai ne šiaip sau maistas, tai yra veiksnys, kuris turės padarinių ateinančioms kartoms.
Pasaulyje pripažįstama, kad tai, kas sveika, yra labiau prieinama turtingesniems žmonėms. Žinoma, kad būtent vargingi žmonės labiausiai nukenčia. Jie dirba gamyklose ir nieko neuždirba, jų vaikai labiausiai nuodijami, gyvendami prie teršiančių gamyklų, kurios greičiausiai veikia nelegaliai. Apie vargingus žmones dažniausiai galvojama kaip apie tuos, kurie neturi ekonominės galios.
Tačiau yra nauja ekonominė srovė, kuri teigia, kad pasižiūrėjus į bendrą žmonių vartojimo galią - t.y. sudėjus mažas pajamas turinčius žmones - jie visi sudaro didžiausią pasaulio ekonomikos dalį. O kadangi jie ir yra tie, kurie nukenčia, galbūt jie ir turėtų būti labiausiai suinteresuoti, kaip jie gali daryti įtaką gamintojams. Galimas daiktas, kad per ateinančius dešimt metų mes stebėsime savotišką “žaliąją vartotojų revoliuciją”, kai daugiausia įtakos turės neturtingi žmonės, rinkdamiesi, ką vartoti.
Rinktis “žalią” produkciją toli gražu nereiškia mokėti daugiau. Tai veikiau reiškia pareikalauti iš parduotuvių savininkų atsakymo, kaip buvo užauginti parduodami produktai. Tai gali pasireikšti neetiškų produktų boikotu. Socialinė atsakomybė pasireiškia savotiška partneryste tarp gamintojų bei vartotojų ir visiškai nesvarbu, ar kompanija yra didelė ar maža, ar vartotojai yra turtingi ar ne. Visiems būtina dalyvauti. Vartotojai turi pareikšti savo nuomonę, pasakyti, kad jiems ne vis vien.
Vis dėlto Visagino verslininkai ironiškai žvelgia į amerikiečius, propaguojančius tokias idėjas. Jie sako, kad jūs entuziastai, nes jūsų nespaudžia konvencijos ir įstatymai, kurie privalomi vietos verslininkams. Ar manote, kad tai pasaulėžiūros skirtumai?
Tarkime, Amerikoje visi yra optimistai ir iš karto sako: “O taip, darom tai!”, bet niekad nieko nepadaro. Čia žmonės, ypač Visagine, visuomet pirmiausia sako “ne”. Bet jei juos įtikini ir po to, kai jie penktą kartą sako “ne”, gali būti tikras, kad jie tai padarys. Jie nesako “taip” iš mandagumo. Jie sako “taip”, kai tikrai kažkuo tiki. Man teko su visaginiečiais dirbti ir anksčiau, rengiant subalansuotos regiono plėtros strategiją, taigi aš nebijau jų fatališkumo ar cinizmo. Tai tiesiog rodo, kad žmonės žino, ką reiškia gyventi nelengvomis sąlygomis, ir kai jie ko nors imasi, yra pasirengę rimtai spręsti rimtas problemas.
Teigiami pokyčiai mąstysenoje atsiranda dėl dviejų priežasčių. Viena jų yra įstatymai ir konvencijos, tokios kaip Kioto protokolas, kuriuo netiki mano šalis (JAV - red.) - tai priverčia žmones tausoti aplinką ir tai jau yra pusė darbo. Bet kita pusė prisideda, kai įstatymų neverčiami žmonės suvokia, kaip reikia elgtis, arba imasi to, net jei kaip Visagino atveju įstatymai trukdo tai įgyvendinti. Visais laikais geri sprendimai būdavo rezultatas to, kas privaloma, ir to, ką liepia sąžinė. Aš matau to pradžią Lietuvoje ir tai yra puiku.
Kalbėjosi Vaida Pilibaitytė.
Interviu rengtas Lietuvos radijo laidai “Vienkartinė planeta”. Laida transliuojama sekmadieniais 7.30 ir 18.10 val. per Lietuvos radiją.
www.lrt.lt
Ecologia (http://www.ecologia.org/)
Verslas už socialinę atsakomybę (http://www.bsr.org/index.cfm)
Lietuvos verslininkų iniciatyva (http://www.investorsforum.lt/?object.news/action.view/id.33)
Kompanijų ataskaitos apie darnų vystimąsi (http://www.globalreporting.org/)
