Kada sankcijos iš tikrųjų ims žlugdyti Rusiją ir kiek nuostolių patirs Europa?

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad trumpuoju laikotarpiu sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai, panašu, kad yra mažesnis, nei buvo tikimasi. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasaulio bankas prognozuoja neigiamą karo Ukrainoje poveikį Azijos ekonomikai

Vokietijos prezidentas: netikėjau, kad Putinas dėl savo beprotybės susitaikys su šalies žlugimu

Ukrainos vyriausybė: šalies ekonomika šiemet dėl karo susitrauks 40 proc.

„Apie 70 proc. viso Rusijos eksporto sudaro energetinės žaliavos, t. y. nafta, dujos ir akmens anglis. Vien Vokietija  300 mln. eurų sumoka Rusijai už anglis. Šiuo metu Rusijos eksportas du kartus didesnis nei buvo prieš metus. 

Pakilo ir beveik visų žaliavų kainos nuo energetikos išteklių iki metalų ar medienos. Todėl Rusijos bendros pajamos ir yra didesnės. Tai yra šaltas dušas vakarams, nes kai įplaukos didelės, rublis išlaiko tam tikrą savo vertę. Šalys yra priverstos Rusijai mokėti eurus ir dolerius. Tada Rusijos įmonės keičia tuos pinigus į rublius ir palaiko jo kursą“, – komentavo ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, pastaruoju metu net atsirado šalių, kurios tvirtino, kad už energetikos išteklius Rusijai gali mokėti ir rubliais, jei ji to reikalaus. 

„Tačiau po metų ar dviejų Rusijos ekonomikos lauks didžiulis nuosmukis, stagnacija“, – pažymėjo Ž. Mauricas. 

Ekonomistas Marius Dubnikovas irgi pastebėjo, kad Vakarų taikomos sankcijos iš karto nesuveikia,  tam reikia bent pusės metų. 

„Jeigu norime greito efekto, Europa turi atsisakyti Rusijos energetinių išteklių. Tačiau matome, kad šalys žiūri savo ekonominių interesų. Bet tarptautinė visuomenė gali prispausti šias šalis. Likęs pasaulis, kuris nėra priklausomas nuo rusiškų dujų, yra nusiteikęs kur kas ryžtingiau. Prieisime ribą, kai bus nebepatogu būti tarp tų, kurie ieško pasiteisinimų. 

Ilgainiui šalys turės nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nes karas tęsis ilgai“, – prognozavo ekonomistas. 

Rublis galios nebeturi? 

M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad rusai kylančio rublio kurso nejaučia, nes trūksta prekių ir jie nelabai gali ką nusipirkti už šią valiutą. 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rublis nebėra laisvai konvertuojama valiuta.

„Nuėjus į banką rublio nebeišeis parduoti. Tai tas pats, kaip bandytume nunešti į banką medžio lapus ir juos parduoti. Rublis nebėra konvertuojamas. Net Rusijos gyventojai nebegali parduoti rublio. Be to, galimybės kažką nusipirkti už rublį Vakarų valstybėse yra ribotos. 

Tačiau Rusijos valdžia ne tik nori savo gyventojus priversti pirkti rublį, bet ir Europos valstybes bando priversti pirkti rublius ir jais atsiskaityti už dujas. Tokiomis priemonėmis būtų galima priversti tam tiktų valstybių bankus konvertuoti rublius. Tačiau Vakarų valstybės sparčiai eina link to, kad nieko nebežada pirkti iš Rusijos“, – pastebėjo ekonomistas. 

Anot jo, Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet susitrauks šeštadaliu ir grįš į 2006 metų lygį.  

„Kas iš to, kad pardavusi dujas Rusija gauna eurų ir dolerių, tačiau jų negali niekur išleisti. Rusijos centrinio banko turtas daug kur įšaldytas. Komerciniai bankai irgi yra atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos. Didžiosios Rusijos įmonės yra sankcionuotos, jos nieko negali pirkti.

Jeigu Rusijos gyventojai norėtų nusipirkti Europoje pagamintų prekių arba keliauti atostogauti, jie net fiziškai negalėtų to padaryti. Susisiekimas su Rusija labai ribotas. Be to, pati Rusija draudžia gyventojams parduoti rublius ir nusipirkti užsienio valiutas. Turime du pavyzdžius, kurie laukia Rusijos – tai yra Šiaurės Korėja ir Venesuela“, – komentavo N. Mačiulis. 

Pasak jo, Rusija kažką gali nusipirkti iš Kinijos ar Indijos, tačiau pagrindinių technologijų, nuo kurių priklausys tolimesnis šalies vystymasis, ji negali nusipirkti. 

„Rusijos gyventojų realus vartojimas nuo 2014 metų nepasikeitė. Tai, kad šalis gauna daugiau pinigų iš naftos ar dujų gyventojų neliečia. Jie negauna tų pinigų. 

Tik laiko klausimas, kokios tolimesnės sankcijos bus įvedamos. Rusija sugrįš į žemiausią lygį nuo tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga“, – prognozavo N. Mačiulis. 

Sunkumų kelia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos 

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad jau pernai matėme, kad Rusija ruošiasi karui. 

„Jau pernai Rusija pradėjo energetinį karą prieš Europą. Tačiau Austrijos, Vengrijos, Vokietijos politikai arba to nepastebėjo, arba dėl korupcinių ryšių nieko nedarė. Jeigu Vokietija čia ir dabar išjungtų dujas, ji patirtų 5 proc. nuosmukį ir panirtų į recesiją.

Gyventojams neužtektų vienu laipsniu sumažinti šilumą. Dujas naudoja pramonė ir jos yra naudojamos dar ir elektros gamybai. Europos šalys nėra pakankamai investavusios į infrastruktūrą. Vokietija neturi suskystintų dujų terminalo“, – vardijo ekonomistas. 

Anot jo, Rusija gali ieškoti kitų rinkų, pavyzdžiui, Kinijoje. 

„Rusija daugiau nei 70 proc. dujų eksportuoja į Europą. Didžiąją jų dalį transportuoja vamzdynais. Rusija neturi kitos infrastruktūros. Tad ji negali imti ir perkelti dujų tiekimo į Kinija“, – aiškino Ž. Mauricas. 

Pasak jo, ilgą laiką Austrija, Vengrija, Vokietija didino energetinę priklausomybę nuo Rusijos. 

„Iš pradžių Vokietija sakė, kad galbūt nereikia remti Ukrainos karine prasme, gal užteks sankcijų. Tai dabar matome, kad sankcijos greitai neveikia. Rusijos eksportas šiuo metu yra rekordinis ir didžiąją dalį tų pinigų Rusijai sumoka Vokietija“, – sakė Ž. Mauricas. 

Dabar šalys, kurios yra priklausomos nuo Rusijos, atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Pereinamuoju laikotarpiu Rusija vis dar gaus nemažas jų įplaukas. Nebent visa Europos Sąjunga ryšis nutraukti energetinę priklausomybę čia ir dabar. Europa tai gali padaryti ir keista, kad to nedaro. 

Kai prasidėjo pandemija, Vokietija įvedė ribojimus, jos ekonomika smuko daugiau nei 5 proc. Ir dabar įvairiais skaičiavimais Vokietijos ekonomika atsisakius rusiškų energetinių išteklių smuktų iki 5 proc. Vadovaudamiesi vertybine politika Vokietija galėtų tai padaryti. Tada ir Rusija sankcijas pajustų iš karto“, – pastebėjo Ž. Mauricas. 

Vokietija turi susimokėti už padarytas klaidas? 

Anot M. Dubnikovo, vokiečiams nelieka nieko kito, tik kaip mokėti už klaidas, kurias padarė anksčiau.

„O rusai nepripras prie sankcijų, nes tokių dar nėra turėję. Tik laiko klausimas, kada rusai ims svarstyti, ar tikrai viskas yra gerai, kas vyksta jų šalyje. Jeigu dar kas nors Rusijoje nepajuto sankcijų, tai greitai baigsis užsienietiškų prekių atsargos ir pajus jas visi“, – prognozavo M. Dubnikovas. 

N. Mačiulis tikisi, kad Vokietijos politikai pripažins savo klaidas, kurias padarė per praėjusius 2 dešimtmečius, kuomet tiesė papildomus dujų vamzdžius iš Rusijos į Vokietiją ir visiškai neinvestavo į alternatyvas. 

„Šalis neturi nei suskystintų dujų terminalų, nei papildomų vamzdžių, kurie sujungtų ją su Ispanija, kuri turi pakankamus pajėgumus pirkti suskystintas dujas. Politikų klaidos turi kainuoti. Už tai jau moka ukrainiečiai savo gyvybėmis, turėtų susimokėti ir vokiečiai šiek tiek šaltesne žiema. 

Daug yra tyrimų padaryta, kad jeigu Europoje visuose pastatuose, kurie yra šildomi dujomis, būtų sumažinta temperatūra vienu laipsniu, tai poreikis importuoti dujas iš Rusijos sumažėtų 7 proc. Tad sumažinkime Vokietijoje 3 laipsniais šilumą ir labai greitai sutaupysime.Vokietija turi prisiimti nuostolius, net jeigu turės riboti dujų tiekimą įmonėms ar turės pratęsti atominių elektrinių veikimą. Tam, kad mes greičiau galėtume atsisakyti importo iš Rusijos“, – siūlė N. Mačiulis. 

Anot ekonomisto, vienas pagrindinių klausimų yra kaip užtikrinti, kad įmonės neapeidinėtų sankcijų per tarpininkus. 

„Tai yra moralinis klausimas. Tad vartotojai patys irgi turi bausti tokias įmones, prekinius ženklus. Tačiau daugybė įmonių padarė daugiau nei reikalavo sankcijos. Jos iš Rusijos rinkos išėjo greičiau nei buvo reikalaujama tai padaryti. 

Svarbu Vakarų vienybė ir supratimas, kad tai kas vyksta Ukrainoje pinigais sunkiai pamatuojama ir tai tenka sustabdyti sukandus dantis, mokant daugiau už kurą, už dujas“, – svarstė N. Mačiulis. 

Sankcijos Rusijai bus didinamos

Pasak M. Dubnikovo, kitą šildymo sezoną Europa nebenaudos rusiškų dujų arba jų naudos labai mažai. 

N. Mačiulio teigimu, didesnė dalis Europos šalių visiškai nebenaudos rusiškų dujų, liks kelios valstybės, kurios dar šildysis rusiškomis dujomis.

„Infliacija piką pasieks balandžio pabaigoje. Tačiau infliacija neįsisuks į spiralę, nebus taip, kad kiekvienais metais kainos augs daugiau nei 10 proc. Kitais metais infliacija turėtų siekti 3 proc. tai yra normalus ir toleruotinas lygis“, – tikino N. Mačiulis. 

Anot M. Dubnikovo, šiek tiek optimizmo dėl infliacijos suteikia, tai kad biržose žaliavų svyravimai jau nebe tokie drastiški, kokie buvo prieš mėnesį. Tad gali būti, kad infliacija stabilizuosis. 

Tuo metu, pasak N. Mačiulio, Rusijai dar bus taikoma daugiau sankcijų. 

„Sankcijos grės ne tik įmonėms, bet ir fiziniams asmenims. O paskutinis vinis bus naftos pirkimo nutraukimas. Pagrindinės Rusijos pajamos ir yra būtent iš naftos, net ne iš dujų. Europa gali atsisakyti naftos pirkimo ir tai turėtų padaryti. Atsisakius rusiškos naftos, šiek tiek kiltų degalų kainos“, – sakė ekonomistas. 

M. Dubnikovas irgi pritarė, kad sankcijos Rusijai bus didinamos. 

„Dabar jaučiamas sujudimas dėl Bučos įvykių. Reikia suprasti, kad baisių įvykių dar bus ir daugiau. Tad bus reikalaujama ir dar griežtesnių sankcijų. Rusijos klaida ta, kad sankcijas vertina iš 2014 metų perspektyvos. Tačiau tada jos buvo visai kito lygio, jas buvo galima apeiti. Šios sankcijos Rusijai yra skaudesnės“, – pastebėjo M. Dubnikovas. 

N. Mačiulis irgi pritarė, kad po Krymo aneksijos sankcijos buvo daugiau simbolinės. 

„Dabar kai vykdomi karo nusikaltimai žudomi žmonės, griaunami miestai, sunku užmerkti akis, tad sankcijos kur kas griežtesnės“, – sakė Mačiulis.