Klausimas atrodo elementarus ir į jį teisingai atsakytų beveik kiekvienas: 1941 metų birželio 22 dieną. Sudėtingesnis šis klausimas tampa, pabandžius jį patikslinti: o kelintą valandą prasidėjo vokiečių puolimas? Į šį klausimą galime gauti įvairius atsakymus. Laiko intervalas galimuose atsakymo variantuose svyruoja tarp trečios ir penktos valandos ryto. Tačiau dar didesnis pašnekovo sutrikimas būna paklausus: o apie kokį laiką kalbame? Maskvos ar Berlyno? O koks laikas tuo metu buvo Lietuvoje? Štai į šiuos klausimus ir pabandykime rasti atsakymus. Pradžioje pažiūrėkime ką apie puolimo pradžios laiką rašo savo atsiminimuose vokiečių generolai.
Heincas Guderianas. "Kareivio atsiminimai".
Tą lemtingą dieną, 1941 metų birželio 22, 2.10 aš išvykau į savo grupės vadavietę, esančią observatorijoje Bogukaluose, už 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bresto. 3.10, kai aš ten atvykau, buvo dar tamsu. 3.15 mūsų artilerija atidengė ugnį, 3.40 pajudėjo pikiruojantieji bombonešiai, 4.15 17-osios ir 18-osios tankų divizijų avangardas pradėjo forsuoti Bugą.
Erichas Manšteinas. "Prarastos pergalės".
Birželio 21 d. 13 val. 00 min. korpuso štabas gavo įsakymą pradėti puolimą kitą rytą 3 val. 00 min.
Hermanas Hotas. "Tankų operacijos".
Birželio 22 dieną trečią valandą su minutėmis keturi tankų grupės korpusai, remiami artilerijos ir aviacijos, kirto valstybinę sieną.
Erhardas Rausas. "Tankų operacijos Rytų fronte".
Artilerinė parengtis prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną 3.05 val.
Taigi, vokiečių generolai savo atsiminimuose vieningai kalba, kad puolimas prasidėjo trečią valandą ryto arba kelios minutės po trečios. Nekyla abejonės, kad laikrodžiai ant jų rankų rodė Berlyno laiką.
Dabar pabandykime išsiaiškinti, koks tuo metu buvo skirtumas tarp Maskvos laiko ir Berlyno laiko. Vėl kreipiamės į memuarus. Šį kartą citata iš tuometinio Sovietų Sąjungos pasiuntinio Berlyne V.Dekanozovo vertėjo V.Berežkovo atsiminimų knygos "Diplomatinės istorijos puslapiai".
Netikėtai trečią valandą nakties, arba penktą valandą ryto Maskvos laiku (buvo jau sekmadienis, birželio 22) suskambėjo telefonas. Kažkoks nepažįstamas balsas pranešė, kad reicho ministras Joachimas fon Ribentropas laukia sovietų atstovų savo kabinete užsienio reikalų ministerijoje Vilhelmštrasėje.
Atsakymą į šį klausimą randame ir Juozo Urbšio knygoje "Lietuva lemtingaisiais 1939 – 1940 metais".
Štai ką rašo buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, aprašydamas SSRS ultimatumo įteikimą 1940 metų birželio 14 dieną.
Anuomet Lietuvoje galiojo Vakarų Europos laikas, kuris dviem valandom atsilieka nuo maskviškio.
Vienas sakinys, o kiek daug informacijos: prieškario Lietuvoje laikas sutapo su Vakarų Europoje galiojusiu laiku; nuo Maskvos laiko laikas Lietuvoje, tuo pačiu ir Berlyne, skyrėsi dviem valandom.
Pakvipo sensacija – istorine sensacija. Reikalas tas, kad beveik visuose sovietiniuose karo pradžios dokumentuose tvirtinama, kad vokiečių puolimas prasidėjo ketvirtą valandą ryto. Reikia manyti, kad šiuose dokumentuose nurodomas Maskvos laikas.
Štai vienas pavyzdys. Ištrauka iš Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos vado generolo pulkininko F.Kuznecovo pranešimo SSRS gynybos liaudies komisarui apie vokiečių karinių veiksmų pradžią.
41.06.22 4.00 val. vokiečiai pradėjo kovinius veiksmus. Priešininko karinės oro pajėgos bombardavo Vindavos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno aerodromus. Artilerija apšaudė Palangą, Tauragę, Kalvariją.
Jei pavyktų įrodyti, kad laikas tarp Vokietijos ir Maskvos skyrėsi dviem valandom, tokiu atveju tektų perrašyti straipsnius, disertacijas, vadovėlius, knygas ir t.t. Iškiltų net pavojus kertinei sovietinės karo pradžios istorijos frazei – "klastingai, nepaskelbus karo", nes paaiškėtų, kad Šulenburgas įteikė notą V.Molotovui dar prieš karinių veiksmų pradžią. Bet tai reikia įrodyti, o tam prisiminimų per maža, reikia dokumentų.
Išvada – karą Vokietija Sovietų Sąjungai paskelbė, bet tai buvo padaryta tada, kai karo veiksmai jau buvo prasidėję. Galima diskutuoti, kodėl taip atsitiko. Viena iš versijų: Maskvoje buvo delsiama priimti Šulenburgą, o Berlyne Dekanozovas delsė važiuoti į Reicho kanceliariją. Tačiau net jeigu karas būtų paskelbtas valanda anksčiau, tai jau nieko nebūtų lėmę. Signalas „Dortmund“ buvo perduotas dar birželio 21 dieną...Ir dar vienas įdomus dalykas. Karo skelbimas pagal tarptautinę teisę tuo metu buvo reglamentuojamas 1907 metų Hagos konvencijos "Apie sausumos karo įstatymus ir papročius" 42 ir 43 straipsniais. Hagos konvencijos buvo privalomos šalims – signatarėms. Sovietų Sąjunga prie šių konvencijų prisijungusi nebuvo. Tad gal žiūrint formaliai, vokiečiai, pagal tarptautinę teisę gal ir neturėjo paskelbti karą? Nežinau...
Arvydas Žardinskas
Pilnas tekstas:
