„Tai būtų gana logiškas ir suprantamas žingsnis. Daugelis darbuotojų, tikėtina, nerimauja, kad vėliau padidinti savo pajamas bus sudėtingiau, nes šalyje įsigalės pereinamasis laikotarpis, kurio metu žmonės ir įmonės mokysis elgtis su euru tinkamai. Be to, nors ir simbolinį, tačiau visgi atlyginimo padidinimą, inicijavo Lietuvos valdžia, kurios dėka minimalus atlygis pakilo iki 300 eurų. Tai argumentas ne darbuotojų naudai“, – svarstė cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Antroji pagal gausumą respondentų grupė (beveik 32 proc.) nurodė, kad atlyginimo padidinimo neprašys nei dabar, nei vėliau, kai Lietuvoje jau bus įvestas euras.
„Šiai grupei priskirtini kelių tipų darbuotojai: patenkinti dabartinėmis savo pajamomis, neseniai sulaukę atlygio padidėjimo bei tie, kurie uždarbio augimo apskritai nesitiki“, – sakė R. Tatarėlytė.
Į pastarąją grupę patenka ir darbuotojai, kurie tiesiog gerai atlieka savo darbą bei nereiškia didelių emocijų dėl naujos valiutos pasirodymo. „Jiems įdomu pamatyti, kas bus įvedus eurą, tačiau to jie nesieja su ypatingu savo pajamų pagausėjimu“, – apklausos rezultatus vertino pašnekovė.
Mažiausią – trečią – respondentų kategoriją sudarė tie, kas nurodė, jog atlyginimo didinimo prašys po euro įvedimo.
„Tai žmonės, kurie, galbūt, po euro įvedimo turės puikią progą kalbėti su vadovais apie algos pakėlimą, mat pradėti bus galima nuo atlyginimo suapvalinimo klausimo. Juk konvertavus atlyginimus iš litų į eurus, sumos bus neįprastos, neapvalios. Tai bus puiki dingstis pakreipti atlyginimus į didesnę pusę“, – dalyvavusiųjų pasiskirstymą komentavo Raimonda Tatarėlytė.
Anot jos, tai, kad įvedus eurą atlyginimai Lietuvoje kiek pakils, yra tikėtinas scenarijus. Taip nutiko ir Estijoje, ir Latvijoje. Pastarojoje pirmąjį 2014 m. ketvirtį buvo užfiksuotas 9 proc. realaus (neto) darbo užmokesčio augimas.
Cvmarket.lt atstovė taip pat pažymėjo, jog nors ir labai norėtųsi, tačiau nėra vieno pačio geriausio sprendimo, kurį galima būtų taikyti tokiu atveju, kai bandoma nuspręsti, kada verta prašyti didesnio atlyginimo: dabar ar vėliau. R. Tatarėlytės teigimu, tai priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių: darbovietės tradicijų, rinkos segmento, įmonės dydžio, kolektyvo, užimamų pareigų bei daugelio kitų niuansų, į kuriuos vertėtų atsižvelgti prieš žengiant į vadovo kabinetą.
