Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune. Kadangi visiems nėra 29-erių, pasinaudojo specialia verslo skatinimo programa. Tačiau jau spėjo įsitikinti – norint nebankrutuoti, reikia daug ir sunkiai dirbti, pagalba iš šalies ateina ne visada.
„Iš savo patirties jau galim sakyt, kad tom visom kompensacijom per daug negalima remtis, negalima statyti verslo plano ant to, kad bus kompensuota kažkas. Verslo planas turi pavykti be jokių kompensacijų“, - tikina „Donut Lab“ bendrasavininkis Justas Višinskas.
Verslininkas pasakoja, kad visi besikreipiantieji dėl darbo pabrėžia norintys didesnio nei minimalus atlyginimo. Daugiau esą ir mokama, antraip darbuotojai nemotyvuoti. Tačiau valdžiai keliant minimalią algą, smulkusis verslas ne visada pakelia užgulusią naštą. O kitais metais minimumą planuojama didinti iki 350 eurų.
„Jeigu vėl būtų keliamas minimumas, tai mums vėl reikėtų didinti sąnaudas, kas mums nėra į naudą. Ir mes esam orientuoti į plėtrą, tai mums stabdytų plėtrą“, - sako verslininkas.
Mokesčių mokėtojai sukasi kaip išmano, tačiau politikams labiau rūpi pensininkai. Jau paskelbta, kad senatvės pensijos kitąmet didės apie 16 eurų. Tuo metu valstybės tarnautojų ir pareigūnų bazinės algos nesikeičia jau šešerius metus. Klausiamas, ar normali tokia padėtis, kai nedirbančiųjų pajamos didėja, o dirbančiųjų – ne, finansų ministras pripažįsta, kai taip neturėtų būti. Rimantas Šadžius patikino, kad kitais metais valstybės tarnautojams ir biudžetininkams algos kils, tik neaišku kiek.
„Formuojant biudžetą bus imamasi priemonių, tos priemonės yra darbo tvarka aptarinėjamos, o kada bus pateiktas biudžeto projektas, labai greitai, rugsėjo mėnesį, jūs pamatysit tuos sprendimus“, - teigia finansų ministras.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas atkerta, kad didinimai tokie menki, kad jų nepajus nei pensininkai, nei dirbantieji. Pasak ekonomisto, pirmiausia reikėtų gerokai mažinti valdininkų skaičių, nes dabar pinigai metami į balą.
„Prieš rinkimus, kaip ir prieš vestuves, pradeda viską siūlyti, ko ne visada galima padaryti. Padidinimas galimas tik vienu atveju: jeigu lygiagrečiai bus pravedama rimta valdymo reforma. Nes dabartiniu metu administravimo kaštai, aparatas visas, tiek savivaldybėse, tiek valstybės tarnautojų, yra akivaizdžiai per didelis“, - aiškina Seimo narys.
Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad biudžete nėra pinigų nei pensininkams, nei valdininkams. Abiem atvejais valstybei teks skolintis. O tai jau – politinis sprendimas. Skaičiavimai rodo, kad pensijų perkamoji galia dabar penkiais procentais mažesnė nei 2008-aisiais.
„Tuo tarpu didelės dalies viešojo sektoriaus darbuotojų, gaunančių gan mažas pajamas, atlyginimai yra gerokai mažesni nei buvo 2008 m. ir jų perkamoji galia sumažėjusi daugiau negu dešimtadaliu. Tai kalbant apie grįžimą į prieškrizinį lygį, turbūt pirmiausia reikėtų žiūrėti į viešojo sektoriaus darbuotojus ir ypač – gaunančius mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį“, - svarsto Nerijus Mačiulis. ekonomistas
Pasak Mačiulio, tokie sprendimai neturėtų priklausyti nuo artėjančių rinkimų ir politikų noro pasigerinti gyventojams. Skolintis teks nemažai, o tai ilgainiui destabilizuoja valstybės finansus.
„Idealiu atveju reikėtų kalbėti Lietuvoje apie senatvės pensijų indeksavimą, t.y. susieti jų augimą su vidutinio darbo užmokesčio augimu, su užimtumo augimu šalyje. Nes bent jau kol kas vienintelis šaltinis, iš kurio galima didinti senatvės pensijas – socialinio draudimo įmokos, kurias sumoka į biudžetą dirbantieji asmenys. Priešingu atveju tam reikia skolintis“, - priduria ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, darbo jėgos Lietuvoje mažėja, tai tęsis ir artimiausią dešimtmetį. Taigi liks vis mažiau tų, kurie uždirba pensijas. O jeigu pensijos ir toliau bus mokamos iš „Sodros“ biudžeto, bus nerealu kalbėti ir apie pensijų didinimą.
