Dabar Lietuvoje yra 55-ios savivaldybės, turinčios savo centrus, ir 5-ios vadinamosios žiedinės, kurių centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tarp šių - Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės.
Pastarąjįkart savivaldybių reforma šalyje vykdyta 2000-aisiais, įkuriant Rietavo ir Elektrėnų savivaldybes, vietoj Marijampolės miesto, rajono savivaldybių - Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybes.
Po šios reformos, ėmus funkcionuoti 60-iai savivaldybių, buvo diskutuojama, kad artimiausiu metu Lietuvoje turėtų nelikti žiedinių savivaldybių, kaip pasielgta Marijampolės miesto ir rajono savivaldybių likvidavimo pavyzdžiu, įsteigiant naujas savivaldybes. Pavyzdžiui, Alytaus rajone įkuriant Daugų ir Simno savivaldybes.
Tačiau netrukus šios diskusijos prislopo. Dabar, artėjant vasario 25-ąją vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams, jau aukščiausiose šalies valdžios institucijose svarstoma apie savivaldos reformą nuo 2011-ųjų arba nuo naujų savivaldybių tarybų rinkimų po ketverius metus truksiančios kitos savivaldybių tarybų kadencijos.
Vidaus reikalų ministerija studiją dėl savivaldybių optimalaus skaičiaus nustatymo ir jų teritorijų ribų keitimo pristatė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Kadangi Europos Sąjungos teisė savivaldybių skaičiaus nereglamentuoja, kiekvienos šalies valia spręsti apie savivaldos institucijų skaičių.
Visose studijos alternatyvose, išskyrus tą, kurioje siūloma šalies savivaldos srityje nieko nekeisti, numatoma panaikinti Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybes. Kitas klausimas - kiek atsirastų naujų.
Pagrindiniu kriterijumi reformuojant dabartines ir steigiant naujas savivaldybes laikomas toje teritorijoje gyvenančių žmonių interesas.
Vidaus reikalų ministerijos specialistų, atsakingų už savivaldos reformą, įsitikinimu, tik atlikus kiekvienos teritorinės bendruomenės apklausą ir išsiaiškinus, ar ten gyvenantys žmonės tikrai nori turėti vietos savivaldą, galima analizuoti, kaip ta teritorija atitinka kitus kriterijus.
Iki šių metų liepos 1-osios Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei privalo pateikti veiksmų planą, ką Lietuva darys artimiausius trejus metus įgyvendindama savivaldybių reformą. Tad per artimiausią pusmetį paaiškės, kurie miestai ir miesteliai taps naujų savivaldybių centrais kitame rinkimų į vietos savivaldą etape. Apsispręsti padės Vyriausybės patvirtinta Teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcija, kurioje apibrėžti esminiai naujų savivaldybių steigimo kriterijai. Koncepcijoje numatyta, kad nauja savivaldybė gali būti steigiama, jei jos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 15 tūkst. žmonių, o savivaldybės centras gali būti toks miestas ar miestelis, kuriame yra bent 3 tūkst. gyventojų; nauja savivaldybė gali būti steigiama, jei iš būsimosios gyventojų per esamą mokesčių sistemą surenka ne mažiau kaip 20 proc. viso lėšų poreikio.
Kaip sakė vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila, žiedinės savivaldybės yra tarybinių laikų palikimas ir jų neturėtų likti, jei politikai tam pritars. Tačiau Alytaus rajono savivaldybė, kurioje gyvena apie 32 tūkst. žmonių, mažiausia gyventojų skaičiumi iš žiedinių savivaldybių. Ji neturi atskiro policijos komisariato, darbo biržos, teismo. Todėl, kaip sakė viceministras, čia konfliktiška įkurti naujas savivaldybes. Simnas (1 tūkst. 900 gyventojų), Daugai (1 tūkst. 500 gyventojų) irgi per maži tapti savivaldybių centrais. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono savivaldybėje esantys Kuršėnai, kuriuose planuojama kurti savivaldybę, turi 24 tūkst., Nemenčinė Vilniaus rajone - 12 tūkst. žmonių.
Viceministras R.Čiupaila plačiau pakomentavo mokslinėje studijoje dėl savivaldybių reorganizavimo išdėstytas versijas, kurios susijusios su Alytaus rajono savivaldybe.
Pagal pirmąją versiją Alytaus rajono savivaldybė naikinama, o išlieka viena Alytaus savivaldybė su dabartiniu bendru miesto ir rajono gyventojų skaičiumi - daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
Vadovaujantis antrąja versija, įsteigiama Daugų savivaldybė su 8 tūkst. gyventojų, o likusi rajono savivaldybės teritorija atiduodama Alytaus savivaldybei.
Remiantis trečiąja versija, įkuriama Simno savivaldybė su 11 tūkst. gyventojų, kita rajono dalis atitenka Alytaus savivaldybei.
O pagal ketvirtąją versiją atsiranda Daugų ir Simno savivaldybės, Alytaus priemiesčio gyvenvietės atitenka Alytaus savivaldybei. Šiuo atveju, pavyzdžiui, dabartinė Butrimonių seniūnija priklausytų planuojamai steigti Jiezno savivaldybei.
Vidaus reikalų viceministras tvirtino šią minutę esąs įsitikinęs, kad, racionaliai vertinant naujų savivaldybių atsiradimą, vietoj dabartinės Alytaus rajono savivaldybės neturėtų būti nei Daugų, nei Simno savivaldybių, pagal turimą gyventojų skaičių ir finansinius išteklius galėtų gyvuoti vienintelė Alytaus savivaldybė su seniūnijomis rajone.
R.Čiupaila, kalbėdamas apie numatomą savivaldos reformą, akcentavo, kad steigiant naujas savivaldybes svarbiausia bus žmonių nuomonė. Todėl Vidaus reikalų ministerija jau skleidžia informaciją apie perbraižomas savivaldybių ribas. „Gyventojai patys turi norėti savivaldos ir kreiptis į atitinkamas institucijas”, - pabrėžė viceministras.
Daugų seniūnas Vydas Raudonis mano, kad šiame mieste atsiradus savivaldybei jis sustiprėtų - įsikurtų valstybinių institucijų, atsirastų daugiau įmonių: „Daugų gyventojai norėtų, kad čia būtų įkurta nauja savivaldybė. Dažnai apie tai klausia.”
Simno seniūno Vytauto Viršilo manymu, reorganizuojant rajono savivaldybę, Simne turėtų atsirasti savivaldybė. „Aplink Simną esančių kaimų gyventojai nori, kad čia būtų savivaldybė, o nutolusių kaimų žmonių nuomonė kita - jie Simne savivaldybės nelabai nori”, - kalbėjo V.Viršilas.
Alytaus rajono merė Monika Ražanauskienė įsitikinusi, kad, nusprendus likviduoti žiedines savivaldybes, neatsiras nei Daugų, nei Simno savivaldybių, nes joms įsikurti per mažai gyventojų, liks viena Alytaus savivaldybė su seniūnijomis dabartinės rajono savivaldybės teritorijoje.
Alma MOSTEIKAITĖ
